„Suprantame, kad 56 procentais pakelti mokytojams atlyginimą tikrai nėra finansinių galimybių. Jeigu nėra ėjimo į kompromisą, tai, matyt, bus sudėtinga išvengti (streiko – ELTA)“, – trečiadienį prie Vyriausybės žurnalistams komentavo G. Jakštas.
„Pateikėme beprecedentį pasiūlymą, nėra buvę istorijoje tiek didinamos lėšos darbo užmokesčio kėlimui – finansinės galimybės yra išsemtos, pasiūlyti didesnių lėšų galimybės nebėra“, – pabrėžė ministras.
Vis dėlto, G. Jakštas nežada atsitraukti nuo derybų nei su viena pedagogų profesine sąjunga, iškėlusia reikalavimus mokytojų darbo sąlygoms gerinti.
„Su 4 iš 5 profesinių sąjungų yra tęsiamos derybos įprastu būdu, jos yra konstruktyvios. 1 iš 5 pasirinko kitokį diskusijos kelią, pasirinktas streiko būdas, tą pasirinkimą gerbiame ir diskutuosime jų pasirinktais formatais“, – kalbėjo švietimo ministras.
G. Jakštas pridūrė, kad šiuo metu profsąjungoms teikiami ir ne finansiniai pasiūlymai, tokie kaip mokytojams skirtų mokymų kokybės gerinimas.
Ministerija konsultuoja mokyklų vadovus dėl ugdymo proceso užtikrinimo streiko metu
G. Jakštas teigė nežinąs, kiek mokytojų planuoja dalyvauti streike.
Anot jo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šiuo metu konsultuoja mokyklų vadovus, kurie nerimauja, kaip reikės užtikrinti ugdymo procesą streiko metu.
„Mokyklų vadovai skambina, kad yra nežinioje, kaip reikės užtikrinti saugumą, ugdymo procesą mokyklose. Šiandien rengiame raštą mokyklų vadovams, kaip reikėtų užtikrinti saugumą, kaip reaguoti vienu ar kitu atveju. Šiuo metu svarbiausia yra, kad jeigu mokytojai streikuos, kad dėl to nenukentėtų mokiniai“, – akcentavo ministras.
Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) rugsėjo 15 d. jau dalyvavo įspėjamajame streike, o nuo rugsėjo 29 d. praneša planuojantys tikrąjį streiką.
Andriaus Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų.
Taip pat prašė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Apie svarstymus streikuoti rugpjūčio pabaigoje pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas Egidijus Milešinas informavo, kad jungsis prie streiko, jeigu nepavyks susitarti dėl iškeltų reikalavimų.