„Tikrai nenoriu būti tas, kurio bus prašoma atsistatydinti. Visada galiu pateikti tuos siūlymus pats“, – „Delfi interviu“ sakė G. Jakštas.
Ministras prisiminė platesnį kontekstą, kad tą penktadienį atėjo su Vyriausybės vadove aptarti, kaip jai atrodo situacija dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų (TP).
„Tuo metu girdėjome įvairius siūlymus, galbūt stabdyti. Aptarėme, ar stabdymas šiuo metu yra įmanomas (…). Aptarėme, kokios yra sprendimo galimybės. Viena iš sprendimo galimybių yra atstatydinti ministrą, (...) aptarėme visus variantus. Atėjau pasiruošęs ir tokiam variantui“, – kalbėjo G. Jakštas.
Pasak jo, pasirinktas variantas spręsti TP sistemos problemas.
„Tam yra planas, kurį esu paviešinęs , ką galima padaryti su dar vykstančiais TP. Kaip patobulinti sistemą su antruoju bandymu. Atkreipti dėmesį į valstybinius brandos egzaminus (VBE). (…) O dėl atsakomybių prisiėmimo visada bus galima grįžti“, – sakė G. Jakštas.
Nepritaria Aldakausko minčiai
Ministras teigė nepritariąs plačiai nuskambėjusiai laikinojo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovo minčiai, pasakytai per interviu LRT, kad į kiekvieną kontrolinį reikia eiti taip, lyg gyventum tą dieną kaip paskutinę.
„Nelengva dalia teko ir laikinajam vadovui ateiti, kai vyksta pokyčiai, prisiimti atsakomybę. Konkursas turėtų būti netrukus paskelbtas (…). Visus kritikus, žinančius, kaip gali padaryti geriau, kviečiu ateiti su planu, idėjomis. Komunikacija yra viena tų vietų kur bendrai NŠA atrodo silpnokai . Labai lauksime vadovų, kurie nedarys tokių komunikacinių klaidų“, – sakė G. Jakštas.
Ministras sukritikavo NŠA ir dėl dešimtokų matematikos PUPP bandomojo egzamino organizavimo, kai buvo supainiotas laikas, ir vietoj nustatytos 9 val. buvo pranešta, kad patikrinimas prasideda 11 valandą.
„Tai yra NŠA komunikacijos klaida. Labai blogai vertinu šitą situaciją. Esame jau kreipęsi raštu į NŠA, kad atsakytų, kokios priežastys lėmė, kad padaryta tokia klaida. NŠA, ką bent jau padarė šį kartą, tai atsiprašė. Bet tokios klaidos, aišku, negali kartotis, ir jos viena po kitos tikrai nekuria pasitikėjimo šia agentūra“, – komentavo G. Jakštas.
Vienuoliktokų patikrinimo nelaiko eksperimentu
Ministras nesutiko su mintimi, kad vienuoliktokų patikrinimai yra eksperimentas.
„ Suprantame, ir visa bendruomenė pritaria, kad atsiskaitymas neturėtų būti vienu metu, momentinis, atsiskaitant už viską, kaip iki šiol yra VBE, kai vienas egzaminas nulemia praktiškai visą ateitį. O jį perlaikyti, jeigu kas nors nepasisektų, galima nebent po vienerių metų. Tai ir su bendruomene tos diskusijos buvo ilgos, truko keletą metų, buvo priimtas sprendimas, kad turėtų būti tarpiniai atsiskaitymai, už kuriuos, atsiskaičius dalį turinio, sumažintų krūvį galutiniam egzaminui, ir jų bendra suma reikštų galutinį balą“, – kalbėjo G. Jakštas.
Ministras paaiškino, kad tam buvo ruošiamasi iš techninės pusės.
„ Iki šiol VBE yra organizuojami su tušinuku ant popieriaus, o tarpiniai patikrinimai (TP) elektroniniu būdu. Buvo pasitelkta tarptautinė kompanija, kuri įgyvendina tokius TP ir galutinius atsiskaitymus kitose šalyse. Tai buvo išbandyta, ir ne kartą. Praėjusiais metais vyko lenkų kalbos TP, ir rezultatai įskaityti. Buvo bandomieji matematikos, lietuvių kalbos. Tačiau, ką matėme, kai vyko bandomieji, kad labai pasyviai mokyklos įsitraukdavo į tą eksperimentą, tiek mokiniai, nes tai nieko nereiškė“, – kalbėjo G. Jakštas.
Ministras sakė, kad buvo numatyta, kad gali nutikti kažkokių dalykų, kurių jie neapgalvojo.
„Kaip šiuo atveju nutiko poroje TP, nekorektiškai parengtos užduotys. Visų tų problemų iš karto numatyti sudėtinga. Tai, ką padariau, pirmas mano sprendimas, paskyrus, dar liepos 5 d., kad TP galės laikyti iš dviejų kartų, ir pasirinkti geresnį rezultatą“, – sakė G. Jakštas.
Pasak jo, dabar su Moksleivių sąjunga ir su Mokyklų vadovų asociacija vyksta diskusijos, kaip tai įmanoma techniškai, ir, koks būtų geriausias sprendimas antram kartui. Ar tai turėtų būti panašiai, kaip ir pirmas kartas, – elektroninėje sistemoje, ar, kaip įprastai yra, su tušinuku ant popieriaus. Kada geriausia būtų – rudenį, pavasarį ar su egzaminų sesija?
„Kalbant su moksleiviais, jiems atrodo naudingiausia, kad už tarpinį galėtų atsiskaityti iki Kalėdų. Tai reiškia, kad jis įvyktų dar rudenį. Klausimas, ar tai techniškai įmanoma, tiek ir kalbant apie užduočių parengimą, ar mokyklos bus pasiruošusios“, – kalbėjo G. Jakštas.
Daliai balai kils
Ministras taip pat informavo, kad dėl fizikos tarpinio patikrinimo komisija darbą, pateikė išvadas dėl kiekvienos užduoties.
„Pagal visą tai dar šią savaitę turėtų perprogramuoti rezultatus, ir pateikti mokiniams jų jau tikruosius taškus. Rezultatai gali pasikeisti tik į gerąją pusę. Kažkam gali likti tokie pat, kokie buvo, kažkam jie gali pagerėti“, – sakė G. Jakštas.
Pasak jo, matematikos B lygį dar vertina komisija, ir tie rezultatai dar gali vėluoti kelias savaites.
„Kaip ir minėjau anksčiau, ten problemų daugiausia, komisija paprašė daugiau laiko“, – sakė G. Jakštas.
Prastų rezultatų priežastys
Ministras per interviu išskyrė prastų dalies mokinių pasiekimų priežastis. Jo vertinimu, viskas prasideda nuo lankomumo. G. Jakštas problema įvardino tai, kad mokiniai praleisdavo maždaug 10 proc. pamokų. Pasak ministro, dabar lankomumo taisyklių sugriežtinimas jau duoda rezultatą.
„Kiekvieną mėnesį matome, kad, lyginant su bet kuriais ankstesniais metais, praleistų pamokų kiekis yra mažesnis. Girdime ir iš gyvenimo istorijas, direktoriai dalinasi, kaip pasikeitė požiūris į lankomumą. Tai duoda efektą“, – sakė G. Jakštas.
Kita problema, kurią minėjo ministras, yra įsisenėjusios spragos.
„Dalykams, kur matome prasčiausius rezultatus, pavyzdžiui, matematika, fizika, tai ten žinios lipdomos palaipsniui. (…) Dėl to finansuojamos konsultacijos, kad kiekvienais metais, kiekvienoje klasėje, tiems, kuriems nepavyksta kažko išmokti, mokyklos lygiu skiriamos papildomos valandos. Spragų užkamšymas yra būtinas“, – sakė G. Jakštas.
Pasak ministro, trečia problema yra vertinimo sistema.
„Suprantame, kad mes dažniausiai vertiname pažymiais, ir be jokių komentarų. Gauna šešis, septynis ar aštuonis, o ką tai reiškia? Ko nemoka mokinys? Ir ką reikėtų pasimokyti? Ką reikėtų pasikartoti ? (…) Ar čia atidumo klaidos? Ar nespėjo? (..) Neretai mokinys negauna grįžtamojo ryšio. Tai yra svarbu, kad mokinys žinotų, ko nežino, galėtų pats stengtis savo nežinomas vietas likviduoti, o esant reikalui yra pagalba iš mokyklos, kai skiriamos konsultacijos“, – sakė G. Jakštas.