„Po daugiau nei mėnesio intensyvių diskusijų apie Lietuvos modelį mokykloms, kuriose mokoma tautinių bendrijų kalba, galime pasidžiaugti, kad diskusijos darosi vis konstruktyvesnės. Primenu mūsų tikslą, kodėl mes, kaip ministerija, įstraukėme į šias diskusijas: mes siekiame lygiaverčių mokymosi galimybių visiems Lietuvos mokiniams, nepriklausomai nuo jų gimtosios kalbos. Manau, visi norime, kad Lietuvos tautinių bendrijų jaunimas galėtų kokybiškai mokytis ir sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, ir jų sėkmės istorijos būtų ne išimtis, o taisyklė, ir skaičiuojamos ne dešimtimis ar šimtais, o tūkstančiais“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Ministras užtikrino, kad jokių skubotų ar kategoriškų sprendimų dėl mokyklų su mokomąja tautinių bendrijų kalba nebus.

„Primenu, kad siūlymų dėl tokių mokyklų uždarymo nebuvo, ir šiandien jų taip pat nebus“, – sakė G. Jakštas.

Ministerijos vadovybė antradienį pateikė diskusijai siūlymus, ir kviečia visuomenę įsitraukti į diskusijas. Pristatyti siūlymai bus skelbiami ir ministerijos tinklapyje, kartu su el. paštu, kuriuo visi galės pateikti ir savo siūlymus.

„Nors vis rečiau pasigirsta nuomonių, kad nereikia nieko daryti, ir kad situacija yra gera, tačiau problema yra, ir, kad ją iliustruotume noriu pasidalinti svarbiais skaičiais: pirmiausia, dėl egzaminų išlaikymo, matome, kad egzaminų išlaikymo balai rusakalbėse mokyklose yra mažesni nei kitose. Kai mokomoji kalba yra lietuvių, bent vieną valstybinį brandos egzaminą išlaiko 93 proc. abiturientų, kai mokomoji kalba lenkų – 87 proc., kai rusų – tik 83 proc.“, – kalbėjo G. Jakštas.

Pasak ministro, dar svarbiau, kad tris valstybinius brandos egzaminus, kas yra privaloma sąlyga norint studijuoti aukštosiose mokyklose, tose mokyklose, kai mokoma rusų kalba, išlaiko tik 48,7 proc. abiturientų, lyginant, kai mokoma lietuvių kalba, tris egzaminus išlaiko daugiau kaip 74 proc.

„Rusakalbių mokyklų mokiniai, aišku, ir rečiau tęsia mokslus aukštosiose mokyklose. 2022-2023 m. abiturientų, kurie mokėsi rusų kalba, tik 31 proc. tęsė studijas universitetuose. Palyginus, su tais, kurie mokėsi lenkų kalba, matome, kad universitetuose studijuoja 47 proc. , kai mokėsi lietuvių kalba – 49 proc.“, – kalbėjo G. Jakštas.

Pasak ministro, imant mokomąją kalbą 10 klasėje, ir vertinant, kokia dalis po ketverių metų studijuoja aukštosiose mokyklose, matosi panašios tendencijos.

„Tų, kurie dešimtoje klasėje mokėsi rusų kalba, po ketverių metų kolegijose arba universitetuose studijuoja tik 38 proc., kurie 10 klasėje mokėsi lenkų kalba, po ketverių metų aukštosiose mokyklose studijuoja kas antras. Taip pat kas antras abiturientas studijuoja, kuris mokėsi ir lietuvių kalba dešimtoje klasėje“, – sakė G. Jakštas.

Pasak ministro, skirtumai matosi ir darbo rinkoje.

„Jei mokiniai mokykloje mokėsi lietuvių arba lenkų kalba beveik 50 proc. didesnė dalis jų vėlesnėje karjeroje dirba aukštos kvalifikacijos darbus nei tie, kurie mokėsi mokykloje rusų kalba“, – vardino G. Jakštas.

Pasak ministro, situacija sudėtinga ir su mokytojais.

„Mokytojai, kuriems per 60 m. rusakalbėse mokyklose yra beveik trečdalis. Mokyklose, kur mokomoji kalba – lenkų, tokių yra 15 proc., kur mokomoji kalba – lietuvių, – 19 proc.“, – sakė G. Jakštas.

Apibendrindamas ministras konstatavo, kad moksleiviai, baigę mokyklas rusų kalba, rečiau save realizuoja studijose ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose.

„Gal galėtume ieškoti priežasčių finansavime, (…) bet situacija yra priešinga. Finansavimo modelis yra pagal klasės krepšelius. Tai klasės krepšelis tautinių bendrijų mokyklose yra 20 proc. didesnis. Vertinant realią situaciją, lėšas tenkančias vienam mokiniui, matome, kad mokyklose, kur mokoma rusų kalba, ir tos mokyklos yra mieste, vienam mokiniui tenka maždaug 2600 eurų, kai mokoma lietuvių kalba - apie 2200 eurų. (...) Skirtumas kaimiškose mokyklose dar didesnis“, – aiškino G. Jakštas.

Pateikė informaciją apie dabartinę padėtį

Pasak ministro, siekiant suprasti padėtį, buvo išanalizuotas visas ugdymo procesas.

„Suprantame, kad formalus ugdymas prasideda nuo ikimokyklinio ugdymo. Iki 2021 m. darželiuose, kuriuose ugdoma tautinių bendrijų kalba, lietuvių kalbos galėjo visiškai nebūti. Nuo 2021 m. rudens turime penkias valandas, skirtas ugdymui lietuvių kalba. Taip pat penkias valandas turime ir priešmokykliniame ugdyme.

Suprantame, kiek vaikai laiko praleidžia darželiuose. Tai gali būti apie penkiasdešimt valandų per savaitę. Tad penkios valandos su lietuvių kalba sudaro apie 10 proc. laiko“, - sakė G. Jakštas.

Pasak ministro, situacija, pasiekus pradinį ugdymą, taip pat išskirtinė.

„Per keturis pradinio ugdymo metus, kai mokomoji kalba yra tautinių bendrijų, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų yra 665, o kai mokomoji kalba lietuvių, mokiniai turi 53 proc. daugiau lietuvių kalbos ir literatūros pamokų“, - sakė G. Jakštas.

Pasak ministro, ugdymo programa yra visiškai ta pati, tačiau mokiniai, kurie visus dalykus mokosi lietuvių kalba, tikėtina, ir savo socialinėje aplinkoje turi daugiau lietuvių kalbos, tai pačiai lietuvių kalbos ir literatūros programai turi 350 val. daugiau.

„Pagrindiniame ir viduriniame ugdyme lietuvių kalbos pamokų skaičius, nepriklausomai nuo mokomios kalbos, yra vienodas“, - teigė G. Jakštas.

Pasak ministro, taip pat, kai mokymas vyksta tautinių bendrijų kalba, lietuvių kalba mokoma ir tos temos, kurios yra apie Lietuvą istorijoje, geografijoje, pasaulio pažinime, taip pat lietuviškai mokoma pilietiškumo pagrindų.

„Pagal šiuolaikinius principus, visos temos - geografija, istorija, turi sietis su Lietuva, atskirų temų apie Lietuvą, nėra išskirta, todėl praktiškai visos temos šiuose dalykuose turėtų būti mokoma lietuvių kalba. Visi kiti dalykai gali būti mokomi ir tautinių bendrijų kalba“, - teigė G. Jakštas.

Pasak ministro, viduriniame ugdyme mokiniai, kurie mokosi tautinių bendrijų mokyklose, privalomai turi tautinės bendrijos kalbą, ir tai sudaro ribotas galimybes mokytis dalykus, kurie vėliau reikalingi stojant į aukštąsias mokyklas.

„O pačios mokyklos jau dabar susiduria su sunkumais rasti dalykų mokytojų, kurie galėtų mokyti dalykus tautinių bendrijų kalba, o mokytojų, kurie moko tautinės bendrijos kalba, neretai lietuvių kalbą moka nepakankamu lygiu. Atsižvelgiant į mokytojų amžių, matome, kad ateityje problema tik aštrės“, - sakė G. Jakštas.

Trys kryptys

Ministras pristatė tris sprendimų kryptis: pirmiausia, palaipsniui didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą mokyklose, kuriose mokoma tautinių bendrijų kalba, stiprinti mokytojų šiose mokyklose lietuvių kalbos gebėjimus, suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms ir pačioms mokykloms priimti sprendimus dėl ugdymo valstybine kalba.

Pokyčiai paliestų ne tik rusakalbes, bet ir lenkakalbes mokyklas.

„Lenkakalbės mokyklos tikrai atrodo ženkliai geriau, statistika atrodo panaši kaip ir lietuviakalbių, dėl to nesiūlome jokių pokyčių, kurie suprastintų sąlygas arba galimybes mokytis lenkų kalba arba lenkų kalbos. Net, jei kalbėtume apie didinimą lietuvių kalbos pamokų, tai nereikštų, kad mažinamos lenkų kalbos pamokos. Visa tai, kas yra, tikrai neturi būti sugriaunama, bet ieškoma, kaip gali pasipildyti“, – sakė G. Jakštas.

Viceministras Ramūnas Skaudžius aiškino, kad, ministerijos manymu, gali būti sudarytos geresnės galimybės tautinių bendrijų vaikams gerai išmokti lietuvių kalbą jau darželiuose ir pradinėse mokyklose.

„Negalime tikėtis, kad, skiriant mažiau laiko išmokti tą pačią programą, kaip ir lietuviškose švietimo įstaigose, tautinių mažumų vaikai sugebės tai padaryti. Kaip ir kokiu laipsniškumu didinti valandų kiekį, norime tartis su visuomene“, - sakė R. Skaudžius.

Viceministras svarstė, kad, jeigu būtų apsispręsta vieną dieną skirti ugdymui lietuvių kalba darželiuose, tam būtų galima palaipsniui didinti po vieną papildomą valandą lietuvių kalba kasmet, ir tai nepareikalautų jokių papildomų resursų.

„Jeigu palaipsniui siektume suvienodinti lietuvių kalbos mokymo valandų skaičių pradiniame ugdyme, tam reikėtų maždaug 150 tūkst. eurų ir iki 20 papildomų mokytojų“, - sakė R. Skaudžius.
Pasak viceministro, siūloma diskutuoti dėl visuomeninių mokslų mokymo lietuvių kalba. Tai yra istorijos, geografijos ir pilietiškumo.

„Iki programų atnaujinimo tautinių bendrijų mokyklose pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas lietuvių kalba buvo mokoma per tas pamokas, kai einamos Lietuvos istorijos ir geografijos temos, kai mokoma pilietiškumo pagrindų. Atnaujintose programose numatyta, kad, mokant istorijos, pasauliniai įvykiai siejami su Lietuvos istorija, tad Lietuvos istorija tampa neatsiejama visos istorijos dalimi.

Lietuvos geografijos problemos taip pat natūraliai yra integruojamos į ugdymo turinį, (…) atskiros Lietuvos geografijos kurso tiesiog nėra“, - aiškino R. Skaudžius.

Siekdama sudaryti sąlygas savivaldybėms ir pačioms mokyklų bendruomenėms ieškoti tinkamų sprendimų, ministerija siūlo svarstyti, kad mokyklos tarybos sprendimu privaloma tautinių bendrijų viduriniame ugdyme toje mokykloje galėtų tapti pasirinktina.

„Šiuo metu matome nevienodas mokinių galimybes rinktis dalykus viduriniame ugdyme. Mokiniai tautinių bendrijų mokyklose kai kuriais atvejais negali pasirinkti visų reikiamų mokomųjų dalykų, norint stoti į kai kurias studijas. Privalomai tautinės bendrijos kalbai tapus pasirinktina daliai moksleivių atsivertų daugiau galimybių“, - kalbėjo R. Skaudžius.

Ministerija viešam svarstymui teikia idėją, kad mokyklos, kuriose mokoma ne lietuvių kalba, gali, pačios mokyklos sprendimu, įdarbinti mokytojus, kurie mokys atskirus dalykus lietuvių kalba.

„Mokyklos jau dabar susiduria su sunkumais rasti dalykų mokytojus, mokančius tautinių bendrijų kalba. Atsižvelgdami į mokytojų, kurie moko rusų kalba, amžių, matome, kad iššūkiai tik aštrės“, - sakė R. Skaudžius.

Šiuo metu Švietimo įstatyme yra numatyta, kad tėvų pageidavimu mokykla gali priimti sprendimus mokyti atskirus dalykus lietuvių kalba. Ministerija siekia sudaryti galimybes, kad, pačiai mokyklai norint imtis veiksmų, ji tą galėtų daryti, ir spręsti iššūkius.

„Siūlome diskutuoti dėl tautinių mažumų mokyklų mokytojų aukštesnio lietuvių kalbos mokėjimo lygio, kad jie galėtų laisvai reikštis ir bendrauti lietuvių kalba. Tam galėtų būti numatytas pakankamai ilgas pereinamasis laikotarpis. Mokytojai, kuriems artėja pensija, būtų atleidžiami nuo šio reikalavimo“, - sakė R. Skaudžius.

Viceministras svarstė, kad artimiausiu metu būtų galima įgyvendinti Nacionalinę mokytojų kvalifikacijos kėlimo programą, kuri būtų skirta gerinti įgūdžius mokyti lietuvių kalba. Taip pat ministerija siūlo sudaryti papildomas galimybes tobulinti lietuvių kalbą platformoje „kursuok.lt“.

Svarstoma, kad dalis dalykų startuotų jau nuo šio rudens, tai yra nuo naujų mokslo metų.

Rado ir įstatyminę spragą

Vertindama teisės aktus, ministerija identifikavo spragą, leidžiančią nedraugiškoms valstybėms vykdyti savo ugdymo programą Lietuvoje. Ministerija siūlo tą spragą naikinti.

„Nors tokių mokyklų šiuo metu Lietuvoje nėra, bet norėdami užkirsti kelią net teorinei galimybei Lietuvoje vykdyti priešiškų valstybių ugdymo programas, ir, kad šių valstybių piliečiai ir juridiniai asmenys negalėtų Lietuvoje įgyvendinti tarptautinių programų, siūlome papildyti Švietimo įstatymo 72 strpsn. nuostata, kad to paprasčiausiai negalėtų daryti“, - sakė R. Skaudžius.

Viceministras pabrėžė, kad tai ne galutiniai sprendimai, o kvietimas diskusijai.

„Jau rytoj turiu susitikimą su vicemerais, atsakingais už švietimo sritį, ir pradėsime tolimesnes diskusijas su kitomis suinteresuotomis šalimis“, - sakė R. Skaudžius.

Preliminariai diskusijoms ministerijos vadovybė numatė mėnesį laiko.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)