„Šiuo atveju, tai, ką pasakojo ponas Survila, yra su nuslėptos tiesos elementais“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
„Laiške URM, kur buvo ne vienas adresatas, (Prezidentūra – ELTA) paprašė įvertinti galimą poveikį ir priminė – ir štai apie šitą ponas Survila, suprantu, vakar nutylėjo – tame pačiame laiške didžioji dalis buvo skirta priminimui apie tai, kad Lietuva turėtų siekti sankcijų baltarusiškai elektrai“, – dėstė G. Nausėdos patarėjas.
„Dėl baltarusiškų trąšų – atsakingo valdymo principas yra susiskaičiuoti galimas žalas. URM tuo metu tai nebuvo būdinga funkcija ar siekis – po to tą matėme ir su Kinija“, – aiškino jis.
F. Jansono teigimu, 2021 m. į sektorines sankcijas skeptiškai žiūrėjo ir pats ministras Gabrielius Landsbergis. Anot patarėjo, buvo suvokiama, kad tokie ribojimai gali turėti reikšmingos žalos Lietuvos ekonomikai.
Tuo metu dėl grėsmių, susijusių su AAE, konservatorių Vyriausybė nepadarė nieko, pabrėžė F. Jansonas. Nors, pastebėjo jis, rinkimų metu apie tai kalbėta nemažai, organizuotas ir Sąjūdis prieš AAE. Visgi, vėliau iniciatyvos nutilo, nurodė patarėjas.
„Rinkimams pamakaluojama korta, kaip maži vaikai – pažaidžia, numeta, nubėga. Baltarusija, tuo metu, buvo pasistačiusi pirmąjį reaktorių, statė antrąjį reaktorių. Prezidentūra prašė Vyriausybės imtis veiksmų, telkti sąjungininkus tam, kad, pirmiausiai, būtų baltarusiška elektra sankcionuojama. (...) Tai nebuvo daroma“, – aiškino jis, nurodydamas, kad J. Survilos ir kitų konservatorių nenoras kalbėti šia tema yra suprantamas.
„Suprantu, kodėl nenori kalbėti. Jeigu Lukašenka turėtų humoro jausmą, antrąjį reaktorių pavadintų Landsbergio arba Šimonytės vardo reaktoriumi, nes Lietuvos Vyriausybė nieko nepadarė, kad jis neveiktų“, – sakė F. Jansonas.
Be to, reaguodamas į J. Survilos liudijimą, F. Jansonas neatmetė, jog tokie pasisakymai yra susiję su artėjančiais rinkimais.
ELTA primena, kad pirmadienį užsienio reikalų viceministras J. Survila teigė, jog Prezidentūros atstovai 2021 m. birželį siekė švelninti Lietuvos poziciją dėl europinių sankcijų Baltarusijos trąšų sektoriui įvedimo. Taip politikas teigė liudijo Seimo parlamentinio tyrimo komisijai, besiaiškinančiai Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją ir galimą neteisėtą įtaką įvedant ribojamąsias priemones Aliaksandro Lukašenkos režimui.
Pasak J. Survilos, spaudimą švelninti pozicijas sankcijų klausimu darė prezidento G. Nausėdos patarėjai – viena jų, vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Klausiamas, ar tokia patarėjos laikysena susilpnino Lietuvos pozicijas, J. Survila nurodė, kad tai „nepadėjo“ tinkamam Vilniaus interesų atstovavimui.