Jis sakė, kad vakar susilaikė nuo šios situacijos vertinimo, bet emocijoms atslūgus, nusprendė pasidalinti, kokių minčių jam sukėlė ši situacija.
„Vakar susilaikiau nuo Blinkevičiūtės sprendimo vertinimo čia. Kartais yra verta leisti atslūgti pirminei reakcijų bangai, pamatyt kas kur, ir ramiai susidėlioti.
Viena vertus.
Toks sprendimas nekeičia socialdemokratų programos ir siūlomų sprendimų. Kaip ir nekeičia to, kad mes dar nežinome, ko tiksliai jie pradžioje imsis.
Kad ir kas būtų premjeru nuo jų, tai nebus geležinio tipo lyderis, vienu pirštu sustatantis ministrus. Tačiau patiems socdemams yra geriau partijos vidų jaučiantis žmogus, o ne gražiai kalbanti politinė lėlė“, – rašė jis.
Taip pat akcentavo, kas jam labiausiai nepatiko šioje istorijoje.
„Kita vertus (ir čia nesvarbu, kieno rinkėjas esi, nes kalbame apie platesnius demokratijos dalykus). Žmones apgaudinėti yra blogai. Kad ir už ką jie balsavo.
Politologijos klasikas Anthony Downsas jau seniai pasiūlė patikimos partijos sąvoką – tai tokia partija, iš kurios žodžių rinkimų kampanijos metu galima nuspėti, ką ji darys patekusi į valdžią.
Socdemų ir apskritai Lietuvos partijų įvaizdis šiuo aspektu seniai ne koks. Daug rinkėjų ir stebėtojų kartoja, kad partijos žada, o daro kitą. Patys socdemai žadejo progresyvumą visame kame, o valdžioje darydavo tai, ką iš tiesų galvodavo“, – priminė politologas.
Pasak M. Jastramskio, tokia situacija tik dar labiau tą partijų nepatikimumo įvaizdį stiprina.
„Laimėję rinkimus socialdemokratai yra atskaitingi ne tik savo rinkėjams – jie tampa viso politinio elito lyderiais ir jų įvaizdis neša žinią, kokia ta partijų esmė.
Pasirodo, esmė tokia – vardan pergalės pastatyti populiarų lyderį, apgaudinėjant, kad jis bus premjeru, o laimėjus atlikti rokiruotę į tą tikrąjį, nuslėptą lyderį.
Problema tokia, kad tai tik palaiko partijų – kaip nepatikimų ir visuomenei neatskaitingų organizacijų – įvaizdį. Žaisdamas žaidimus dėl valdžios visada žaidi su demokratija“, – teigė jis.
„Delfi“ primena, kad vakar socdemų lyderė V. Blinkevičiūtė viešai atsisakė tapti premjere, nurodydama amžiaus ir sveikatos priežastis. Taip pat apsisprendė grįžti dirbti į Europos parlamentą (EP).