Dažniausiai minimi galimi kandidatai šioms pareigoms eiti yra dabartiniai URK nariai: Emanuelis Zingeris, Audronius Ažubalis. Panašu, kad ne paskutinėje vietoje būtų ir anksčiau šias pereigas ėjęs, bet iš jų po konfliktų su prezidentūra ir spaudžiamas bendrapartiečių atsistatydinęs Žygimantas Pavilionis, kuris taip pat toliau dirba komitete. Be to, kažkas iš frakcijos narių pagal kvotas turės pakeisti ir L. L. Andrikienę, tačiau realiai kandidatais į naujus pirmininkus įvardijami dabartiniai URK dirbantys TS-LKD atstovai.
Politologas: įtakos čia turi ir „povandeninės srovės“ partijoje
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas atkreipė dėmesį, kad Ž. Pavilionio reikalai yra gana jautrūs, tačiau politiko patirtimi šioje srityje neabejoja niekas. Šiuo atveju, pasak politologo, tai priklausys nuo to, ar partija būtų pasiruošusi visuomenei pristatyti ir paaiškinti sprendimą grąžinti Ž. Pavilionį į komiteto pirmininko pareigas.
„Iš principo galėtų (grįžti į pirmininkus), nes viskas priklauso nuo to, kaip tu pristatai tą pokytį. Pavyzdžiui, jei sakai, kad buvo išmoktos pamokos, žmogus suprato kažką, atsiprašė ir mes dabar jam patikime iš naujo, su kita perspektyva bei su kitokiu požiūriu, tai taip gali būti. Čia jau rizikos potencialiai kritikos bangai suvaldymas. Aš manau, kad jai galima užbėgti už akių ir paaiškinti, jog šis kandidatas turi kompetencijas“, – svarstė A. Lašas.
„Aš nemanau, kad kas nors kvestionuotų jo turimas kompetencijas. Tada klausimas tik dėl tos reputacijas, dėl jo bendrai tono, bet tai suvaldyti galima“, – tęsė KTU fakulteto dekanas.
Visgi E. Zingerio kompetencija, kaip pastebėjo pašnekovas, taip pat niekas tikriausiai neabejoja. Jis, kai iš pareigų pasitraukė Ž. Pavilionis, buvo vienas iš kandidatų, dėl kurių balsavo frakcija. Tuomet daugiau balsų surinko L. L. Andrikienė. Frakcijos seniūnės teigimu, kandidatu buvo pasiūlytas ir Matas Maldeikis, tačiau kandidatuoti jis atsisakė.
„Tuo pačiu nekiltų klausimų ir dėl reputacijos, tai Zingeris iš principo yra kaip ir saugesnis variantas, bet, jei bandoma spręsti vidinius reikalus, tai manau, jog kitas kandidatas – Ž. Pavilionis – irgi būtų įmanomas variantas“, – sakė A. Lašas.
Visgi, kaip akcentavo politologas, nemažai pasirinkimą gali lemti ir nuotaikos frakcijoje.
„Aš nežinau, kokia yra ta dinamika partijos viduje ir kaip yra žiūrima į Ž. Pavilionį, kiek yra išspręsti vidiniai reikalai. Jei jie išspręsti ir yra noras sugrąžinti Ž. Pavilionį į aktyvią politiką, į „fronto liniją“ užsienio politikoje, tai, manau, bus surastas būdas, kaip jį sugrąžinti, nes kompetencijos nekelia klausimų“, – pakartojo KTU ekspertas.
Nuotaikos frakcijoje tampa svarbios ir kai vertinamos A. Ažubalio galimybės. Niekam ne paslaptis, kad partijos vadovybė ir šis parlamentaras sutaria ne visais klausimais.
„Čia prasideda vidiniai reikalai. Sunku nuspręsti, kiek Ažubalis turi to palaikymo, bet iš principo visi trys kandidatai pagal kompetencijas yra tinkami ir šiaip, žiūrint į išorę, į komunikavimą, tai problematiškiausias yra Ž. Pavilionio atvejis, bet aš manau, jog tai yra suvaldoma.
Dar kyla klausimų, o kodėl ne Ažubalis? Partijos vidaus žmonių galvose gali būti paaiškinimas, kad jis krikdemų flango atstovas, bet visuomenei negali taip paaiškinti ir bendrai partijoje kelti vidines trintis į viešumą yra netinkama. Tai čia tam tikrų povandeninių srovių yra“, – komentavo A. Lašas.
Tikėtina, kad TS-LKD, kaip ir prieš tai, klausimą galiausiai spręs vidiniu balsavimu frakcijoje, renkantis iš iškeltų kandidatų. Tai, anot A. Lašo, ir būtų geriausias būdas sustatyti viską į savo vietas.
„Tada ir partijos lyderiams nebelieka kažkokių favoritizmų. Šiuo atveju tai atspindėtų jų politinės bendruomenės nuomonę. Čia, aš manau, teisingiausias variantas būtų“, – akcentavo pašnekovas.
Pavilionis apie tokią galimybę kol kas negalvoja
Pats Ž. Pavilionis Delfi sakęs šiuo metu apie tai negalvojantis, nes turi daug kitų darbų.
„Tikrai apie tai negalvoju. Esu užsivertęs darbais. Kaip žinia, per vasarą mane paskyrė Lietuvos-Ukrainos dvišalės parlamentinės asamblėjos vadovu. Asamblėjos, kuri niekada nebuvo normaliai susirinkusi. Šiuo metu deriname tos asamblėjos susitikimą Kyjive, žiūrime darbotvarkę“, – pasakojo Seimo narys.
Jo teigimu, netrūksta ir kitų darbų.
„Tikrai nemąstau apie tai. Ateis laikas ir frakcija priims tuos sprendimus. Pas mus pilna užsienio politikos korifėjų, esame užsienio politikos ir saugumo sena tradicinė partija, tai tikrai tuščių vietų nebus. Tikrai laiku sprendimai bus priimti ir kiekvieną dieną panaudosime Ukrainos pergalei“, – patikino Ž. Pavilionis.
Koalicijos kolega mano, kad Pavilionis grįžti galėtų
Kaip liepos mėnesį rašė ELTA, Ž. Pavilionį realiausiu kandidatu į URK pirmininkus mato ir konservatoriu koalicijos partnerių – Laisvės partijos – atstovas Vytautas Mitalas.
„Pagal koalicijos susitarimą konservatoriai siūlo iš savo narių Užsienio reikalų komiteto pirmininką. Tai komitetas delikatus, labai daug aistrų kiek žinau ten verda, bet buvęs pirmininkas Žygimantas Pavilionis, kad ir kaip jį kartais opozicija vadintų, karšto kraujo, nesuprantant, ar tai yra komplimentas, ar visgi minusas, turi iš jų daugiausia potencialo“, – liepą „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
„Manau, kad galėtų grįžti. Jis jau atkentėjęs bausmę“, – pridūrė jis.
Seimas liepos mėnesį pritarė URK pirmininkės L. L. Andrikienės kandidatūrai šešerių metų kadencijai į Europos Audito Rūmų narius. Dar sausio mėnesį konservatorių frakcija nusprendė, jog Ž. Pavilionis turi trauktis iš einamų URK pirmininko pareigų.
Jis kritikos susilaukė dėl laikysenos Prezidentūros atžvilgiu ir konfliktų su prezidento vyriausiąja patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte. Be to, partiečiams nepatiko kritiški URK pirmininko pasisakymai „Belaruskalij“ trąšų gabenimo klausimu.
Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų tuomet paragino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ji teigė labai vertinanti Ž. Pavilionio ryšius su kitų valstybių politikais bei didelį įdirbį užsienio politikoje, tačiau pabrėžė, kad kartais dėl konstruktyvesnio komandinio darbo yra verta padaryti tam tikrą pauzę.
„Pripažįstu, kad suklydau, kad per daug kaip URK pirmininkas dalyvavau partinėse ir institucinėse kovose. Taip, tai mano klaida, mea culpa prieš Kalėdas. Kadangi prisipažinau, kad suklydau, visus metus iki kitų Kalėdų paskirsiu, tikėkimės, tai klaidai taisyti“, – tada kalbėjo Ž Pavilionis, po kurio laiko palikęs šias pareigas.
L. L. Andrikienės kandidatūrai į Europos Audito rūmus po Europos Parlamento sprendimo dar turės pritarti ir šalys narės. Galutinį sprendimą dėl jo narių skyrimo šešerių metų kadencijai, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima Europos Sąjungos Taryba. L. L. Andrikienę Seime pagal konservatorių rinkimų sąrašą turėtų pakeisti Angelė Jakavonytė.