Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis teigė, kad tai buvo ne vienintelė vieta, kuri buvo aplankyti, galvojant apie tai, kur įkurdinti palapinių miestelį.
„Ne nevienintelė, o dėl sprendimo negaliu nieko pasakyti. (…) Ir ministerijos darbuotojai gi ieško. Vidaus reikalų ministerija (VRM) vakar turėjo gauti savivaldybių sąrašus. Nežinau, kiek ten tų vietovių yra, bet žiūrima ir kitur“, - sakė G. Mišutis.
VRM atstovas Mindaugas Bajarūnas „Delfi“ teigė, kad prioriteto tvarka buvo svarstomos kelios galimos lokacijos pasienio savivaldybėse palapinių miesteliui įrengti.
„Svarstomos kelios lokacijos, kurios atitiktų saugumo kriterijus, būtų atokiau nuo gyvenamųjų vietovių, logistikos atžvilgiu, kad būtų galima aptverti“, - sakė M. Bajarūnas.
Šalčininkų rajono valdžią nustebino idėja
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Josifas Rybakas pasakojo, kad jie preliminarų pasiūlymą iš VSAT, svarstant palapinių miestelį pabėgėliams galbūt įrengti jų rajone, netikėtai gavo šį pirmadienį.
„Kalba eitų apie 200 palapinių (maždaug 1000 žmonių). Galimybių tam nėra jokių praktiškai. Ta našta savivaldybei būtų nepakeliama. Suprantate, mes esame pasienio rajonas. Jeigu mums atiduos visą sveikatos apsaugą, maitinimą, stovyklos įrengimą, soc. Paketą, higieną, vandenį, tiesiog mes nesugebėsime to organizuoti, - ne dėl to, kad trūksta noro, o dėl to, kad mes neturime tokių nei ūkinių, nei finansinių, nei organizacinių išteklių“, - sakė J. Rybakas.
Savivaldybės atstovas skaičiuoja, kad vien tūkstančio migrantų maitinimui reikėtų 200 tūkst. eurų per mėnesį.
„Pažiūrėkite, jeigu yra tūkstantis pabėgėlių, jeigu – 5,60 euro maitinimas dienai, kaip dabar yra šiandien VSAT norma (mums ji gali būti pritaikyta kita), tai gaunasi maždaug 6000 eurų per dieną, tai – 200 tūkst. eurų per mėnesį. Tai aš pašalpas saviems nustosiu mokėti, biudžetas tokių pinigų neturi.
O čia yra tik vienas aspektas – maitinimas. Greitųjų – mes turime tik pusantros brigados, dar vieną papildomai išlaikome iš biudžeto, o ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, dėl to, kad mes negalime pasiekti savo gyventojų rajone. O dabar dar mums tūkstantis pabėgėlių, tarp kurių yra labai įvairios publikos. Dalis tos publikos iškart nori medicininės pagalbos“, - kalbėjo J. Rybakas.
Savivaldybės administracijos vadovas pyko, kad siena su Baltarusija nėra siena su Šalčininkų rajonu.
„Tai yra valstybės siena. Mes turime tą suprasti. Mes turime prisidėti, mes ir dabar prisidedame logistika, transportu, galime prisidėti maitinimu. Reikėjo lovų, kažkur į Lazdijų rajoną išsiuntėme. Čiužinius išsiuntėme. Bet pabėgėlių miestelį du kilometrus nuo miesto įrengti tiesiog neįmanoma“, - aiškino J. Rybakas.
Net jei pažadės duoti visas reikalingas lėšas, palapinių miestelio nenori
Savivaldybės administracijos vadovas kelis kartus pabrėžė, kad tas pasiūlymas buvo labai preliminarus.
„Tiesiog VSAT po truputį ieško galimų vietų, kur būtų galima tokį miestelį įrengti. Vakar mes dėl viso pikto apsvarstėme pasiūlymą, dalyvaujant VSAT atstovui, savo ekstremalios komisijos posėdyje. Ten buvo šimtu procentų vienbalsiai nepritarta“, - sakė J. Rybakas.
Pasak savivaldybės administracijos vadovo, ta vieta, apie kurią mastoma, yra tarp miesto ir pasienio punkto.
„Tas būtų kilometras iki sienos ir du su puse kilometro iki miesto“, - aiškino J. Rybakas.
Net, jeigu valstybė pažadėtų, kad užtikrins visą reikalingą finansavimą ir pasirūpins logistiniais dalykais, vietos valdžia tokiems sprendimams nepritartų.
„Suprantate, čia nėra karantinas. Palapinių miestelyje žmonės atsiranda jau po karantino, ir jie bus ten apgyvendinti tam tikrą laiką. Jeigu jie yra nesuimti, tai jie yra laisvi“, - sakė J. Rybakas.
Pasak savivaldos atstovo, svarbus klausimas kyla dėl vietos bendruomenės saugumo ir jos pasipriešinimo.
„O pasipriešinimas yra didžiulis. (…) Ir taip prie pat sienos yra nesaugu, o dabar tokia koncentruota armija jaunų žmonių, net, jeigu kažkas duos išteklių, jokiu būdu mūsų konsultacijos neprivers bendruomenės pakeisti nuomonės“, - teigė J. Rybakas.
Į pagalbą pasitelks kariuomenę
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį po Vyriausybės posėdžio įvertino naujausią padėtį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Anot jos, Vyriausybė kreipėsi į Seimą ir prašo organizuoti neeilinę Seimo sesiją.
I. Šimonytė tikino, kad padėtį pasienyje vertina kaip hibridinę agresiją.
„Patį procesą vertiname kaip hibridinę agresiją, kuri nukreipta ne prieš Lietuvą netgi, o prieš visą ES. Tam pagrindas, matyt, yra ES ir žinoma Lietuvos principinga pozicija dėl suklastotų rinkimų rezultatų ir represijų prieš pilietinę visuomenę. (…) Manome, kad nelegalių migrantų srautų organizavime dalyvauja ir aktyviai, ir pasyviai Baltarusijos režimo institucijos. Ir sąlygos kirsti sieną yra sudaromos sąmoningai.
Ir už to matytume ir tikslą sukelti žalą mūsų valstybei, galbūt destabilizuoti padėtį ir ypatingai šita situacija yra jautri dėl to, kad karinės pratybos, kurios pradedamos vykdyti šią vasarą ir rudenį – „Zapad“ yra dar papildomas kontekstas, kurį būtinai turime turėti mintyje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
Ji teigė, kad Vyriausybė ėmėsi ne vieno taktinio veiksmo, kurie turėtų padėti spręsti problemą.
„Į pagalbą pasienio tarnyboms bus pasitelkiami kariuomenės pajėgos, jos padidins žmonių skaičių, fiziškai prižiūrinčių tvarką pasienyje. Taip pat bus pradėtas papildomo fizinio barjero, kuris skiria Lietuvos Respubliką ir Baltarusiją diegimas. Kuris būtų, žinoma, ir tam tikras ženklas ir atgrasymo veiksmas nelegalių migracijos srautų organizatoriams“, – teigė ji.
„Tikrai neina kalba apie kažkokią mūro sieną, ar apie kažkokią geležinę sieną. Kalbame apie concertinos tipo užtvarą. Tokį, kokį naudoja kariuomenė savo tikslais“, – teigė ji.
Ji teigė, jog Vyriausybė jau šį penktadienį turėtų patvirtinti įstatymo projektus, kuriuos prašys Seimo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Neeilinę Seimo sesiją prašoma organizuoti dėl teisės aktų, kurie supaprastintų ir pagreitintų prieglobsčio nagrinėjimo procedūras.
I. Šimonytė teigė, jog ir pati kitą savaitę išvyksta į Graikiją.
Tik savo pajėgomis problemos neišspręsime
Ministrė pirmininkė teigė, kad šios problemos laiką lems srautų dinamika.
„Savo pajėgumais šios problemos išspręsti tikrai negalime, dar priklausys nuo susitarimų ar pasiekimų, kuriuos mums pavyks pasiekti su kitomis pusėmis“, – aiškino ji.
I. Šimonytė teigė, jog „kariuomenė (pasienyje, aut. p.) tikrai nešaudys“.
„Man labai gaila ir baisu, kad tokių pareiškimų pasitaiko girdėti. Siūlyčiau visiems labai rimtai vertinti savo žodžius. Šie žmonės, kaip taisyklė, yra aukos vertelgų ir režimo, kuriam yra visiškai nusispjauti į žmones ir jų teises. Jie dažnai yra suvedžiojami istorijomis, jog yra labai paprasta pakliūti į ES, tereikia sumokėti didelę sumą pinigų. (…) Žmogiškai, dažnu atveju, tai yra tragedijos, dėl to turime į tai žiūrėti labai atsakingai“, – tikino ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
Ji aiškino, kad kadangi ruožas yra labai ilgas, todėl pasienio tarnybos fiziškai yra ribotos.
„Kariuomenė šalia pasienio pareigūnų bus, bus tokios dvigubos pajėgos“, – teigė premjerė.
Premjerė surengtoje spaudos konferencijoje I. Šimonytė taip pat kalbėjo, kad labiausiai savivaldybių pagalbos reikia nelegalių migrantų karantino laikotarpiui. O po to bus naudojamos kompaktiškas sulaikymo vietas, kuriems dabar VRM ieško ploto ir techninių įrengimų.