Trenerės teigimu, emocinio intelekto oficialių apibrėžimų yra gana daug, tačiau ji pati mėgsta sakyti, kad tai yra, visų pirma, leidimas sau ir kitam būti tokiu ten, kur esi.
„Tai tikrai nereiškia, kad mes nekalbame apie progresą, tobulėjimą, svajonių ir tikslų turėjimą, bet tai labiau reiškia, kad žmogus gali būti ten, kur yra, nesibaisėdamas, nesipiktindamas ir nenusivildamas savimi arba kitu žmogumi.“
V. Juškienės teigimu, oficialiai emociniu intelektu pradėta domėtis antroje praėjusio amžiaus pusėje, o pirmieji šio reiškinio tyrėjai yra vis dar gyvi.
„Pradėta domėtis ir tyrinėti buvo todėl, kad pastebėta, jog kai kurie žmonės, su tikrai aukštu intelekto koeficientu, nepasiekia gerų rezultatų gyvenime ir yra nelaimingi, neproduktyvūs ir pan. Todėl ir buvo pradėtas kelti klausimas, kodėl taip yra.
Tuomet atsirado tokios kompetencijos, kurios yra priskiriamos emociniam intelektui ir sakoma, kad toks intelektas yra tai, kas leidžia žmogui pasinaudoti intelekto koeficientu.“
Ar iš tikrųjų žmonėms su žemu emociniu intelektu sekasi prasčiau gyvenime? Pasak ekspertės, atsakymas į šį klausimą būtų ir taip, ir ne.
„Viena vertus, tai, kad žmogus turi aukštą emocinį intelektą, nebūtinai reiškia, jog jis yra pasiekęs kažkokią stulbinančią karjerą. Aukšto emocinio intelekto žmonės gali sąmoningai priimti sprendimą nesiekti karjeros aukštumų arba priimti sprendimą neiti į partnerystės ar santuokinius santykius. Esmė yra ta, kad žmogus jaučiasi laimingas, išsipildęs ir esąs ten, kur jam reikia būti.“
Pasak V. Juškienės, žemo emocinio intelekto žmonėms yra labai sunku pasiekti tam tikrų karjeros aukštumų ir to, ką esame įpratę vadinti sėkme, tačiau iš kitos pusės, jeigu žmogus nėra toks sėkmingas, kaip tai įprastai suvokiame, visiškai nereiškia, kad jis tokiu jaučiasi.
Kas žemo emocinio intelekto žmonėms trukdo būti laimingais?
Paklausta, kas trukdo žemo emocinio intelekto žmonėms tapti laimingais, sakė, jog jie dažnai pasiduoda baimei ir nedrįsta daryti tam tikrų dalykų.
„Vienas iš požymių, kai žmogaus žodžių neseka veiksmai. Atrodo, jis kalba, turi idėjų ir svajonių, yra protingas, bet kaip neatsitinka veiksmas taip ir neatsitinka. Vadinasi, tiek kažką naujo pradėti, tiek kažką užbaigti yra per sunku. Pavyzdžiui, žmonės grasina, kad išeis iš darbo, bet dėl tos pačios baimės taip ir nepradeda ieškoti kito.“
Taip pat specialistė pabrėžė, kad žemo emocinio intelekto žmonės yra kategoriški kitų žmonių ir savo pačių atžvilgiu.
„Tai trukdo. Taip pat jie dažnai giriasi, kad yra geresni už kitus.“
Tačiau, aiškino V. Juškienė, diktatoriams ir karjeristams yra būdingos ne visos, bet kai kurios labai aukštos emocinio intelekto kompetencijos.
„Tarkime, tikslo siekimas, nuoseklus mąstymas, kaip viską susidėlioti. Pavyzdžiui, galime paminėti Šiaurės Korėjos lyderį arba Hitlerį. Istorijoje tokių veikėjų buvo ne vienas, kai mes tikrai negalime pasakyti, kad tas žmogus nėra stiprus lyderis, kad jis nesugeba suburti aplink save žmonių, kad jis nesugeba siekti tikslo, bet kitos emocinio intelekto kompetencijos yra žemos, todėl išeina tas, kas išeina.“
Pasak jos, geriau, kad tas emocinis intelektas yra truputį žemesnis, bet visos kompetencijos yra apylygės negu kai kurios stipriai išreikštos.
„Bankuose yra toks rizikos vertinimo skyrius ir šio skyriaus darbuotojams būdingas tam tikras nuoseklus mąstymas, kai jie nuosekliai gali išieškoti, kas gali atsitikti iki begalybės.
Vėlgi, tie žmonės, tikėtina, turi mažesnį optimizmą, bet jie ten ir patenka, nes turi tam tikrų savybių komplektą. Žmogus, kuris iš savęs yra be proto optimistiškas, labai empatiškas, tikintis gerumu, pozityvumu, nepadirbtų tokiame skyriuje.“
Paprašyta paaiškinti nuo ko priklauso, kokio lygio emocinį intelektą turėsime, sakė, kad tai dažnu atveju priklauso nuo to, kokioje aplinkoje augome.
„Žmogus iš esmės gimsta geras ir kūdikis yra viskam pasiruošęs. Viskas priklauso nuo to, su kuo mes augame ir kokias atsinešame tam tikras įgimtas savybes. Svarbu, kas vyko vaikystėje.“
Taip pat pastebėta, teigė V. Juškienė, kad šalys, kurios nepatyrė karo arba kitų didelių problemų, yra labiau emociškai intelektualios.
„Turbūt tai atkeliauja iš kartos į kartą, kai yra vidinis saugumo, užtikrintumo jausmas ir kai gali pasitikėti savimi, pasauliu ir žmonėmis.“
Taip pat sakė, kad emocinio intelekto lavinimas pirmiausia prasideda nuo sugebėjimo įvardinti emocijas ir ne dažnas sugeba jų pasakyti bent 30.
