Jurga (vardas pakeistas – DELFI) pasakojo, kad pirmosios dukrytės susilaukė būdama vos aštuoniolikos.
„Kai gimė dukrytė, buvau visai viena. Nei mano mama, nei vaikelio tėvas (kuris turi kitą šeimą) man nepadėjo. Neturėjau kur eiti, nežinojau ką daryti, buvau visai viena. Neturėjau nė vieno žmogaus, kuris bent patartų. Padariau klaidų, nemokėjau rūpintis dukrele – man pačiai buvo tik aštuoniolika metų ir mačiau tik asocialaus elgesio pavyzdžius. Aš nemokėjau gyventi kitaip.
Visą savo gyvenimą matydavau girtą mamą, o tėvas mirė, kai man buvo ketveri. Kai atėmė dukrytę, man pakriko nervai, nežinojau ko griebtis, kaip ją susigrąžinti. Bandžiau lankyti dukrelę kūdikių namuose, tačiau nuolatiniai išsiskyrimai buvo labai sunkūs tiek dukrytei, tiek man. Liūdesį, didelius išgyvenimus pradėjau malšinti alkoholiu, kartais ir „žole“, - pasakojo moteris.
Susilaukusi antros dukros, Jurga visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą. Jurga su savo antrąja dukrele apsigyveno socialinės reabilitacijos centre, visiškai atsisakė alkoholio, narkotikų (leidžiamų narkotikų Jurga niekada ir nevartojo).
Jurga esą noriai bendradarbiauja su socialinės reabilitacijos centro darbuotojais ir psichologu, įgijo socialinių įgūdžių (išmoko rūpintis vaiku, tvarkyti buitį, racionaliai naudoti pinigus). Ji pratęsė mestus mokslus vidurinėje mokykloje, tapo vietos bendruomenės nare, dalyvauja reabilitacijos centro organizuojamoje veikloje padedant kitiems, lankė pozityvios tėvystės kursus, pagal galimybes teikė išlaikymą paimtai dukrai.
„Šiuo metu aktyviai ieškau darbo, buvau keliuose darbo pokalbiuose. Pamaininio darbo pasiūlymų yra daug, tačiau tokį darbą sunku suderinti su vienerių metų dukrelės priežiūra “, - pasakojo Jurga, kuri dabar ruošiasi dukrelę leisti į darželį, pati susirasti darbą ir išsinuomoti butą.
Moteris nori auginti ir savo pirmagimę, kuriai jau ketveri metai. Nors 2015 m. gruodžio pabaigoje vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, kurios tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą, o mama jau augina antrą vaiką, dėl kurio priežiūros jokių priekaištų nėra, vaikas iki šiol mamai nėra grąžintas, jai net neleidžiama su juo susitikti.
Nesulaukė valstybinių institucijų pagalbos
Advokatė Edita Bumblienė pasakojo, kad Jurga kreipėsi į ją tada, kai byla jau buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ir, jo sprendimu, mergaitei nustatyta nuolatinė globa globėjų šeimoje, o mamos valdžia Jurgai apribota. Tai reiškia, kad mama kovą dėl savo dukros pralaimi ir vaiko greičiausiai neteks.
Advokatės nuomone, dėl susiklosčiusių aplinkybių byla buvo išnagrinėta neišsamiai, dėl to buvo teiktas apeliacinis skundas.
Dėl teisinių žinių trūkumo Jurga net nesuprato dėl ko vyksta teismo procesas.
„Po pokalbių su savivaldybės specialistais ir laikina globėja Jurga suprato, kad jos dukrytė jau yra įvaikinta, o teismo procesas tėra tik formalumas. Todėl teismo proceso metu Jurga savo teisių ginti negalėjo“, - pasakojo advokatė.
Po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo, pagal globėjos pasiūlymą, buvo sudarytas Jurgos ir jos dukrelės bendravimo grafikas – po vieną valandos trukmės susitikimą per mėnesį. Jurga atvyko į visus susitikimus su dukrele, kurių buvo tik penki.
Pasak advokatės, Jurga siekia stiprinti savo kaip mamos ryšius su dukrele, tačiau esant tokiai minimaliai bendravimo tvarkai to padaryti neįmanoma. Jurga ne kartą prašė laikinosios globėjos didinti susitikimų skaičių, tačiau ji nesutinka, o nuo 2018 m. sausio mėnesio su dukrele Jurgai susitikti visai neleidžia.
Globėjos argumentus, esą mama savo dukrytei daro žalą, pasak advokatės, vertintinas įvairiai. Nelabai aišku, kokią žalą gali daryti mama, kuri siekia sustiprinti ryšius su dukrele. Juk mama puikiai augina savo jaunesnę dukrelę. Ar susilpnėję ryšiai nėra globos ir valstybinių institucijų veiksmų pasekmė? Globėjai ir valstybinėms institucijoms bendradarbiaujant, šiuos ryšius jau seniai buvo galima atstatyti.
"Apeliacinės instancijos teismo sprendimas dar nėra priimtas ir teisiškai Jurgitos dukrelės globėja dar laikoma laikina globėja, todėl turėtų ruošti savo globotinę grįžimui pas mamą. Tačiau globėja kreipėsi į savivaldybę su prašymu sustabdyti Jurgitos susitikimus su dukryte,“, - pasakojo E. Bumblienė.
Advokatė pabrėžė, kad, pagal teisinį reglamentavimą, laikinos globos tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą.
„Jurga labai jauna susilaukė vaikučio, kai jai buvo tik 18 metų. Ji pati augo socialinės rizikos šeimoje. Kaip suprantu, valstybinės institucijos tai šeimai, kurioje ji augo, neteikė jokios pagalbos“ - pasakojo E. Bumblienė.
Pasak advokatės, kai gimė vaikas, valstybinės institucijos, nors matė, kad mama yra labai jauna, jokios pagalbos jai irgi neteikė, nepasiūlė lankyti jokių kursų, kad įgytų reikiamų įgūdžių vaikeliui prižiūrėti.
„Kiek Jurgita pasakojo, ateidavo kažkokie darbuotojai iš savivaldybės, fiksuodavo gyvenimo sąlygas aktuose ir išeidavo. Po kelių tokių vizitų vaikas iš jos buvo paimtas ir patalpintas į kūdikių namus, vėliau buvo paskirta laikinoji globa pas globėjus“, - sakė E. Bumblienė.
Pasak advokatės, kai po antrojo vaikelio gimimo Jurgitai buvo suteikta pagalba socialinės reabilitacijos centre, ji iš karto pradėjo keisti savo gyvenimo būdą, dėjo labai dideles pastangas ir jai pavyko.
"Ji bendradarbiauja su centro darbuotojais, išmoko tvarkytis su buitimi, finansais, lankė psichologo užsiėmimus, tėvystės įgūdžių kursus, kuriuos pati ir susirado, pratęsė mestus mokslus mokykloje. Ji puikiai rūpinasi savo antrąja dukrele, dėl to nėra jokių priekaištų iš valstybinių institucijų, mergaitė auga sveika, prižiūrėta Dabar ieškosi darbo, buto nuomai, ji jau yra visiškai pasirengusi gyventi ne centre. Į bylą šis centras pateikė pažymą, kurioje tik teigiamai apibūdino Jurgitos gyvenimo pokyčius ir nurodė, kad nėra jokių kliūčių grąžinti vaikelį mamai“, - sakė E. Bumblienė.
Advokatės nuomone, jau yra išnykę visi pagrindai, dėl kurių Jurgitos dukrelei buvo nustatyta laikinoji globa.
„Bet kažkodėl jai su vaiku bendrauti, ir tuo labiau jo susigrąžinti, neleidžiama. Elektrėnų savivaldybė atsakymuose į mamos prašymus padidinti susitikimų su dukrele skaičių, vis akcentuoja jos praeities klaidas, o dabarties teigiamų pokyčių nemato, į juos nekreipia dėmesio“, - apgailestavo E. Bumblienė.
Ši mama negali skirti vaiko išlaikymui keturženklių sumų kas mėnesį, negali bylinėtis ilguose teisminiuose procesuose. Bet negi teisus yra tas, kas turi daugiau pinigų? Tikimės, kad teisingumas triumfuos.
Tikina, kad teikė pagalbą mamai
Informacijoje, kurią DELFI gavo iš Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Lilijos Alimienės, teigiama, kad laikinoji globa negali tęstis ilgiau nei metus laiko. Per tą laiką tėvams teikiamos socialinės paslaugos
„Mūsų savivaldybėje paslaugas teikia Elektrėnų socialinių paslaugų centras, kuris Vaiko teisių apsaugos skyrių informuoja apie pokyčius šeimoje, galimybę tėvams auginti vaiką šeimoje. Minėtos pilietės atveju informacija buvo tokia, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą dėl motinos valdžios apribojimo“, - teigiama L. Alimienės parengtuose atsakymuose.
Pasak jos, su mama bendravo ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, vyko pas ją į namus, stengėsi jai padėti, kad vaikas galėtų sugrįžti į šeimą, tačiau moteris nepasinaudojo galimybe susigrąžinti dukrą.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės atsiųstame rašte teigiama, kad Jurgos dukra metus laiko gyveno kūdikių namuose.
„Motina nesidomėjo dukra ir jai nustačius laikinąją globą šeimoje. Moteris dukra susidomėjo, kai skyrius kreipėsi į teismą dėl motinos valdžios apribojimo. Vaikas daugiau laiko praleido globos institucijoje, ir globėjos šeimoje, negu su biologine motina“, - teigiama L. Alimienės paaiškinime.
Pasak jos, laikinosios globos nustatymo metu, Jurga pirmenybę teikė ne bendravimui su dukra ir jos susigrąžinimui, o draugo paieškoms.
„Draugą ji susirado, tapo nėščia (nėštumas neplanuotas), pagimdė dukrą. Su dukros tėvu kartu negyveno, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo. Šiuo metu Jurga turi kitą draugą, gyvenantį užsienyje“, - teigiama atsakyme, kurį gavo DELFI.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis dukrai gyvenant globėjos šeimoje, įvyko penki mamos susitikimai su dukra po vieną valandą. Globėjos noras paruošti mergaitę susitikimams su motina yra vertinamas teigiamai. Pasiteiravus, kodėl nedalyvavo susitikime, moteris pasakė, kad nebuvo kam jos nuvežti, neturėjo kur palikti dukters, nes centre , kuriame ji gyvena, buvo tik viena darbuotoja.
Vaiko teisių apsaugos specialistai mano, kad globėja tinkamai rūpinasi globotine, tinkamai atstovauja jos interesus.
„Mergaitė globėjos šeimoje gyvena daugiau negu metus, globėja pažįsta vaiką, reaguoja į jos elgesio, nuotaikos pasikeitimus, bendrauja su medikais, psichologais ir kitų sričių specialistais, kad padėtų vaikui išgyventi ir įveikti neigiamas patirtis, patirtas, gyvenant motinos šeimoje ir globos institucijoje“, - teigiama atsakyme, kurį gavo DELFI.
Vaiko teisių specialistai teigia, kad vadovaujasi vaikų psichologės, psichiatro ir gydytojos išvadomis, todėl neprieštarauja globėjos prašymui laikinai stabdyti motinos susitikimus su dukra.