Gytis (vardai pakeisti, redakcijai žinomi) pirmuosius simptomus pajuto parėjęs iš susitikimo su draugais – šiek tiek pakilo temperatūra, iki 37 laipsnių, neįprastai skaudėjo galvą. Pamanė, kad tiesiog kokia „bacila kimba“.
Buvo pati epidemijos vajaus pradžia – kovo 10-oji, tačiau paskambinęs į karštąją koronaviruso liniją pagalbos nesulaukė, tik patarimo – kreiptis į šeimos gydytoją, jei sveikata pablogės. Specialistai apklausė pagal protokolą: ar turėjo kontaktą su iš užsienio grįžusiais asmenimis, ar pasunkėjęs kvėpavimas. Šių simptomų Gytis nejautė.
Gyveno normalų karantininį gyvenimą
Šalyje kaip tik buvo minima Nepriklausomybės atkūrimo šventė. Po dviejų parų Gyčio sveikata pasitaisė, jis jautėsi visai gerai. Po išeiginių porą dienų dar ėjo į darbą, vėliau šalyje buvo paskelbtas karantinas – kaip ir daugelis biuro darbuotojų, pradėjo dirbti iš namų. Kad ir kaip būtų keista, darbe nė vienas iš kolegų neužsikrėtė, jie taip pat atliko testus.
Savaitės viduryje prastai pasijuto žmona Ernesta. Pajuokavusi, kad sutuoktinis užkrėtė, suskubo skambinti į karštąją liniją 1808. Sulaukė tokių pat klausimų ir tokio pat atsakymo. „Žmona sirguliavo ilgiau, kone savaitę laikėsi temperatūra, skaudėjo galvą, buvo užgulusi nosis, kosčiojo. Šiek tiek suprastėjo uoslė“, – vardijo simptomus Gytis. Tačiau po savaitės, Gyčio žodžiais tariant, abu jau gyveno normalų karantininį gyvenimą.
Artėjant balandžio pradžiai sulaukė bičiulio skambučio, su kuriuo prieš mėnesį miesto bare žiūrėjo futbolo rungtynes – pasiteiravo, ar Gytis neserga koronavirusu. Pasirodo, jog draugui tyrimą atliko bei patvirtino, – testas teigiamas.
Draugas Vaidas mieste lankėsi būdamas visiškai sveikas, o po dviejų dienų pajuto simptomų. „Panašu, kad visi vienodai parsinešėme virusą iš miesto. Kai jam patvirtino, mes su žmona ir vėl skambinome į liniją. Pasakėme, kad turėjome kontaktą su sergančiu, ir tai buvo visiška tiesa“, – apie ilgą kelią link ištyrimo pasakojo Gytis.
Tada užregistravo į mobilųjį punktą be kalbų, padarė tyrimus. Pirmiausia išsityrė žmona, o paskui Gytis – abiejų testų atsakymai teigiami. Paklaustas, kokį jausmą patyrė sužinojęs, jog abu su sutuoktine užsikrėtė pavojingu virusu, Gytis sakė, jog nieko bloga negalvojo, nes fiziškai abu jautėsi gerai.
Vaikų nuo koronaviruso netyrė
Jauna pora augina dvi dvejų ir penkerių metų atžalas, nerimavo dėl jų, nors mažyliai ir nejautė jokių simptomų. „Visa šeima pasitikrinome greitaisiais testais, prieš pat tiriantis tikraisiais. Rodė, kad aš ir trejų metų dukra esame sveiki, o žmona ir sūnus turi antikūnų. Netgi išsikraustėme į atskirus kambarius“, – prisiminė Gytis.
Kai sutuoktiniai atliko testus mobiliajame punkte, paaiškėjo, kad abu serga. Vienam nuo kito karantinuotis nebebuvo prasmės. Ėmė prašyti, kad atliktų tyrimus vaikams, tačiau jų niekas netyrė. Argumentavo tuo, jog jei nėra simptomų, tirti nėra prasmės. Jei būtų – darytų. Ernesta pasakojo, jog buvo sulaukę pasiūlymo vaikus izoliuoti savivaldybės patalpose, bet kas juos prižiūrėtų ir kaip visa tai vyktų, niekas nekonkretizavo.
Aukojo kraujo plazmos, nustebino kai kurios detalės
Prieš porą dienų Gytis su Ernesta pakartotinai atliko greituosius testus – šie parodė, jog abu turi antikūnų. Gytis reguliariai duoda kraujo – yra kraujo donoras, tad sužinojęs, jog persirgusių koronavirusu kraujas gali būti naudingas kitiems žmonėms gydyti suskubo į Santariškių klinikos kraujo centrą – kaip tik sulaukė kvietimo.
„Pamatavo temperatūrą, liepė apsiauti vienkartinius batus, dezinfekavo rankas, davė užpildyti anketą. Anketoje klausimas – ar esate sirgęs koronavirusu, kada pasveikęs. Pažymiu taip, esu sirgęs, pasveikusiu laikomas nuo balandžio 21-osios“, – kalbėjo Gytis. Sulaukė išsigandusios darbuotojos klausimo: esate persirgęs koronavirusu?! Nei kraujo, nei plazmos tuokart neėmė – esą nuo pasveikimo dienos turi būti praėję trisdešimt dienų.
Gytis stebėjosi, kad jokių duomenų ar ligos istorijos kraujo donorystės įstaigoje nėra. Visgi po savaitės užregistravo paaukoti kraujo plazmos. „Dar paklausė, ar pažįstu ką nors iš persirgusių koronavirusu. Paprašė kontaktų, sistemoje visų nemato – tik tuos atvejus, jei buvo gydomi Santariškėse“, – patraukė pečiais jis.
Iš balos išlipo sausi
Pašnekovas džiaugėsi su šeima išlipę iš balos gan sausi – neteko gulėti ligoninėje, vienoje palatoje su šešiais sergančiais, kaip yra girdėję iš pasakojimų. „Buvome namuose, šeimos rate, jautėmės gerai, neramu nebuvo“, – kalbėjo jis. Juolab kad sulaukė palaikymo iš šeimos gydytojos ir karštosios linijos – kas kelias dienas vis paskambindavo ir pasiteiraudavo, kokia savijauta.
Gytis tikino pastebėjęs ryškų skirtumą, kaip mobiliuosiuose punktuose buvo elgiamasi pačios epidemijos pradžioje ir vėliau, kai ji jau įgavo pagreitį. „Kai pirmą kartą atvykome į mobilųjį punktą, pasitiko gąsdinanti atmosfera: budėjo šauliai, darbuotojai apsiginklavę visomis įmanomomis apsaugos priemonėmis, apsirėdę „skafandrais“ – jautėmės kaip filme. Kitais kartais atvykus visos užkardos jau buvo nuimtos, jautėsi atsipalaidavimas gerąja prasme, priėmė maloniai, o rezultatai paaiškėjo per parą“, – pasakojo savo įspūdžius.
Visgi pažįstamiems prisipažinę, jog yra sirgę garsiąja korona, sulaukia įvairių reakcijų – dažniausiai visi žengteli atatupsti. „Kai namo pirmininkas sužinojo apie šeimos susirgimą, dezinfekavo laiptinę, o kai netyčia paliečiau draugės telefoną,ši tik išplėtė akis“, – išgyvenimais dalijosi Ernesta.
„Jei draugas nebūtų įspėjęs, taip ir būtume pragyvenę. Matyt, daug žmonių panašiai yra prasirgę, vieni lengviau, kiti sunkiau. Juk kol nebuvo karantino, vyko normalus gyvenimas“, – samprotavo Gytis.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistų komentaras:
COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) maksimalus inkubacinis laikotarpis (laikas nuo užsikrėtimo iki susirgimo) yra 14 dienų.
Komentuojant bendrai, reikia prisiminti, jog tuo metu, dar prieš karantiną, vadovaujantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijomis, dėl COVID-19 ligos buvo tiriami tik tie žmonės, kurie grįžo iš užsienio arba turėjo kontaktą su žmogumi, kuriam patvirtinta koronaviruso infekcija. Tad tiriami buvo ne visi į gripą panašius simptomus jaučiantys žmonės, jiems taip pat nebuvo prievolės izoliuotis 14 dienų.
Jei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai būtų identifikavę kaip sąlytį turėjusį asmenį, iškart būtų susisiekę.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai pateikė atsakymą dėl vaikų priežiūros, jei abu tėvai susirgo koronavirusu:
Jei abu vaikų tėvai yra izoliavęsi arba serga koronavirusu, o vaikų nereikia izoliuoti (jie neturėjo kontakto su izoliuojamu ar sergančiu asmeniu, nesilankė užsienyje):
1. Tėvai turi galimybę kreiptis į savo savivaldybės administraciją ir nurodyti artimą asmenį, kuris galėtų ir sutinka laikinai prižiūrėti vaiką, juo rūpintis.
2. Jei nėra artimųjų ar kitų su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų, kurie galėtų pasirūpinti vaiku, vaikui saugią aplinką privalo užtikrinti savivaldybė.
Pagal Vyriausybės nutarimą, kuriuo Lietuvoje skelbiamas karantinas, savivaldybių administracijos privalo užtikrinti vaikų ir žmonių su negalia priežiūrą išimtiniais atvejais įstaigose, jeigu tokia priežiūra neįmanoma namuose.
Todėl kiekviena savivaldybė privalo užtikrinti, kad jos teritorijoje tėvų priežiūros netekusiems vaikams būtų užtikrintos laikino apgyvendinimo (saugios aplinkos) vietos. Savivaldybės šiam tikslui taip pat gali pasitelkti globėjus, budinčius globotojus, kurie sutiktų laikinai prižiūrėti tokius vaikučius.
Į „Delfi“ klausimus atsakė Nacionalinio kraujo centro vyr. gydytojas Vaidas Gančauskas:
– Ar kraujo donorais gali būti prasirgę koronavirusu? Kiek laiko po ligos turi praeiti?
– Imame kraują iš persirgusiųjų COVID-19 infekcija. Turi būti praėjusios 28 d. po patvirtinto pasveikimo (po dviejų iš eilės neigiamų COVID-19 PGR testų, atliktų kas 24 val.).
– Kokius paciento duomenis kraujo donorystės įstaigos gali matyti, ar ryšys tarp įstaigų veikia? Kaip tvarkomasi su informacija apie užkrečiamas ligas?
– Per KDR (kraujo donorų registrą) kraujo centrai gali matyti donorų ankstesnes donacijas, įvykusias savame kraujo centre arba kituose kraujo centruose. Taip pat gali susipažinti su tomis donacijomis susijusia informacija (sureagavę infekciniai žymenys, pvz., hepatito A, hepatito B, hepatito C, sifilio, ŽIV, parvovirusinės infekcijos, ir kiti aktualūs duomenys).
Dauguma reikalavimų dėl karantino režimo buvo palengvinti. „Delfi“ primena apie svarbiausius pasikeitimus:
Kaip ir anksčiau, paslaugų ir prekybos veikla turi būti vykdoma laikantis žmonių srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo sąlygų.
Nuo birželio 1 d. viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų veikla bus vykdoma nuo 8 iki 23 valandos. Išlygos taikomos tik tiems atvejams, kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas į žmonių, įmonių, įstaigų ir organizacijų patalpas, arba kai maitinimas organizuojamas atvirose erdvėse, taip pat, kai lošimo namai (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonai neteikia viešojo maitinimo paslaugų.
Birželio 1–15 dienomis kultūros, pramogų, sporto ar kiti renginiai vis dar galės būti organizuojami ir vykdomi tik atvirose erdvėse, kai renginio metu neišlipama iš automobilio arba kai renginyje dalyvauja iki 300 žiūrovų. Tarp žiūrovų turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 1 metro atstumas, išskyrus šeimos narius. Renginiuose uždarose erdvėse gali dalyvauti iki 100 žiūrovų, kai tarp jų užtikrinamas 2 metrų atstumas (išskyrus šeimos narius), o erdvė užimta ne daugiau kaip 30 procentų.
Dėvėti veido kaukes, respiratorius ar kitas apsaugos priemones privaloma uždarose patalpose, o atvirose erdvėse – tik turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, renginiuose, ekskursijose, viešojo transporto įlaipinimo vietose, viešajame transporte ir kitose susibūrimo vietose.
Apsaugos priemonių nereikia dėvėti valgant ir geriant viešojo maitinimo įstaigose, sportuojant, lankantis baseine ar pirtyje.
Karantino režimas šalyje pratęstas iki birželio 16 d.