Apie visa tai VSD direktorius liudijo Seimo komisijai, tiriančiai pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją dėl galimai neteisėto informacijos rinkimo 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu.
2018 metų liepą, kai G. Nausėda dar nebuvo paskelbęs, kad dalyvaus prezidento rinkimuose, VSD tikrino jo aplinką.
„Yra žmogiškasis šaltinis, kuris atnešė sąrašus, pasakė, kad labai tikėtina, kad [G. Nausėda] kandidatuos, ir šitie sąrašai gali būti galimi štabo nariai. Ir viskas. Ir tuo pagrindu buvo atiduoda patikrinti šituos sąrašus, ar tarp tų žmonių negali būti kažkokių kontržvalgybinių grėsmių“, – komisijos posėdžio metu pasakojo D. Jauniškis ir pridūrė, kad šaltinis atėjo ir informaciją pateikė savo iniciatyva.
Paklaustas, ar šaltinis prašė patikrinti sąrašus, D. Jauniškis sureagavo taip: „Yra atnešama informacija ir pasakoma, kad, va, yra tokia informacija, pasitikrinkit.“
VSD vadovas tikino, kad tikrinti galimus kandidato rinkiminio štabo narius yra žvalgybos institucijos darbas.
„Toks žvalgybos darbas yra iš principo. Aš dar kartą primenu: prieš rinkimus buvo didelis poreikis tiek iš sprendimų priėmėjų, tiek iš NSGK (Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto – Delfi) užsitikrinti, kad nebūtų kažkokių grėsmių būtent prezidento rinkimų metu. Žvalgyba renka bet kokią informaciją – galimą, negalimą tam, kad pasitikrintume ir neturėtume tokių atvejų kaip pono R. Pakso – galiu priminti, – kuris baigėsi impeachment'u (apkalta) irgi su tam tikromis kontržvalgybinėmis grėsmėmis“, – dėstė D. Jauniškis.
Šaltinio motyvų neklausinėjo
Paklaustas, kaip žmogiškasis šaltinis paaiškino, kodėl teikia pavardžių sąrašus, D. Jauniškis tikino, jog dėl pilietiškumo.
„Aš galiu tik spėti, aš jo neklausinėjau. Ateina žmogus, tokių ateina daug <...>, kurie tiesiog ateina ir pateikia tam tikrą informaciją, kuri po to yra atiduodama irgi tokiais būdais pasitikrinimui“, – kalbėjo D. Jauniškis.
VSD vadovas pabrėžė, kad minėtas žmogiškasis šaltinis nebuvo pats G. Nausėda. Tačiau, siekdamas apsaugoti šį asmenį, jo tapatybę D. Jauniškis atsisakė atskleisti.
Komisijos pirmininkui Vytautui Bakui kilo klausimų, ar minėtas šaltinis buvo įregistruotas VSD sistemose nustatyta tvarka – ar šaltiniui buvo suteiktas identifikacijos numeris ir slapyvardis. D. Jauniškis vertino, kad tai nebūtina.
„Aš dabar tiksliai nepasakysiu, bet mes jį laikom, pagal visus įstatymus, kaip šaltinį <...>. Tuo metu, kai buvo gauta ta informacija, tai irgi skaičiuojama, kad tai yra šaltinis. Mano galva, jo nebūtina taip registruoti kaip pagal visus reglamentus ar dar kažką. Bet šito dalyko aš dabar tiksliai negaliu atsakyti. Vėlgi, labai norėčiau, kad tai būtų kalbama vis dėlto uždarame posėdyje“, – teigė VSD direktorius.
Seimo komisijos narys Andrius Vyšniauskas vertino, kad, jeigu šaltinis nebuvo įregistruotas taip, kaip numato tvarka, tuomet jis nėra slaptas VSD bendradarbis ir galima paviešinti jo vardą ir pavardę.
Tačiau D. Jauniškis su tokiu matymu nesutiko: „Aš šitos informacijos apie šaltinius neatskleisiu. To man neleidžia nei Žvalgybos įstatymas, nei žvalgybos principai.“
Departamento direktorius nurodė, kad gauti sąrašai buvo surašyti popieriaus lapuose, kuriuos jis perdavė savo pavaduotojui Remigijui Bridikiui. VSD direktorius teigė R. Bridikiui davęs žodinį pavedimą patikrinti informaciją – tuo metu, anot D. Jauniškio, galiojusi tvarka tokias užduotis leido pavesti žodžiu.
Be to, D. Jauniškis pakartojo, kad 2019 m. šalies vadovo rinkimų metu VSD tikrino informaciją apie visus kandidatus į prezidentus. Jis taip pat pabrėžė, kad departamentas informaciją tikrino turimose bazėse, o ne ją rinko.
Vasario pradžioje komisijai liudijo ir VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis. Posėdžio metu jis patvirtino, kad prieš 2019 m. prezidento rinkimus jis davė nurodymą T. Gailiui patikrinti G. Nausėdos aplinką.
Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.
Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turės pateikti iki kovo 10 d.