„Noriu pabrėžti, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo nei panikai, nei kapituliacinėms nuotaikoms. Bet, kaip ir daugelis demokratinio pasaulio politikų ir ekspertų, vis dėlto, kviečiu blaiviai vertinti tą padėtį ir, žinoma, tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam“, – ketvirtadienį, pristatant viešą grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, spaudos konferencijos metu sakė D. Jauniškis.
„Manau ta lotyniška sentencija „si vis pacem, para bellum“ arba „nori taikos – ruoškis karui“ – pastaraisiais metais tapo ypatingai aktuali ir mes turėtume judėti ta pasirengimo ir atgrasymo linkme“, – ragino jis.
D. Jauniškis pažymėjo – žvalgybos vertinimu, regione tvyrančios geopolitinės įtampos išlieka, stebima jų eskalacija.
„Deja, vis tenka kartoti tuos žodžius: agresija, grėsmė, įtampa, pavojus, karas Ukrainoje, karas Vidurio Rytuose. Deja, tokia situacija dabar pasaulyje, tokia ir žvalgybos tarnybų funkcija ir dalia priminti apie tas įtampas ir pavojus“, – teigė VSD vadovas.
„Galime, žinoma, guostis, kad juodžiausia tamsa būna prieš aušrą.
Visgi, norisi savęs paklausti – ar dabartinė tamsta tikrai yra juodžiausia?“ – retoriškai klausė jis.
„Atmesdami vidinius konfliktus, turėtume telktis kaip tauta, ruoštis, iš tikrųjų, blogiausiam, bet tikėtis geriausio“, – pakartojo jis.
Rusijos visuomenė abejingai stebi kovą dėl valdžios
Referuodamas į visuomenei pateiktą Lietuvai kylančių grėsmių vertinimą, D. Jauniškis pažymėjo, kad Rusijos veiksmai darysis vis agresyvesni informacinėje erdvėje. Pasak jo, to reikėtų tikėtis ypač rinkiminiu metu.
„Tikėtina, kad Rusijos vykdoma informacinės politika tik agresyvės, o artimoje perspektyvoje planuojamos informacinės atakos bus susijusios su rinkimais, regioniniais konfliktais ar Ukrainai skiriama parama“, – pridūrė VSD direktorius.
D. Jauniškis atkreipė dėmesį, kad Rusijos visuomenei yra išplautos smegenys, todėl, pasak VSD direktoriaus, ji pakankamai abejinga šalies vidaus politiniams procesams.
„Rusijos visuomenei yra tiek išplautos smegenys, kad ji lieka visiškai abejinga, stebėdama tą kovą dėl valdžios“, – sakė D. Jaunšikis.
VSD vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną perrinkus dar vienai kadencijai, tolimesnė karo eskalacija taps dar labiau tikėtina.
„Ir, žinoma, Putiną perrinkus prezidentu nepopuliarūs režimo sprendimai, mobilizuojantys valstybę ir visuomenę tolimesnei karo eskalacijai, deja, bet yra labiau tikėtini“, – sakė jis.
Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas visuomenei pristatė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tai jau vienuoliktoji viešas ir aštuntoji bendra abiejų žvalgybos tarnybų grėsmių ataskaita.
Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.
Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.
Paulavičius: Rusija turi resursų tęsti karą Ukrainoje dar mažiausiai dvejus metus
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius Elegijus Paulavičius sako, kad Rusija turi resursų tęsti karą Ukrainoje dar mažiausiai porą metų. Todėl, pasak jo, Maskvos suplanuota Ginkluotųjų pajėgų reforma gali užtrukti maždaug 5 metus. Visgi, pažymi pulkininkas, šis laikotarpis tiesiogiai priklauso nuo situacijos Ukrainos fronte.
„Pagrindinis prioritetas šiandien Rusijai yra Ukraina. Akcentuojame, kad Rusija turi resursų tęsti karą mažiausiai dar dviem metams. Vertinant tai, kad per paskutinius metus atsirado tokie veikėjai kaip Šiaurės Korėja, Iranas, Kinijos parama, tęsiant karinį konfliktą Ukrainoje“, – ketvirtadienį, pristatant viešą grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, sakė E. Paulavičius.
„Šis laikotarpis iš principo išsiskaičiuoja, vertinant galimybę įgyvendinti (Ginkluotųjų pajėgų – ELTA) reformą ir atstatyti pajėgas iki 2022 m. gruodį numatytų kiekių – iki 1,5 mln. karių, 7 brigadas paversti divizijomis, įkurti 3 naujas motošaulių divizijas ir korpusą Kolos pusiasalyje. Tai reformai įgyvendinti kiekybiškai prireiktų nemažiau kaip 5 metų – jeigu karas tęsis dar 2 metus“, – dėstė jis.
Visgi, pažymėjo E. Paulavičius, jeigu Rusijos kariuomenė orientuotųsi į aukštesnę kokybę ir modernią technologinę pažangą, „reforma reikalautų dar daugiau metų“.
„Tada užtruktų nemažiau kaip 10 metų. Bet, vėlgi, karas – dinaminis reiškinys. (Priklausys – ELTA), kaip tęsis karas, kada jis baigsis, kiek gebės Ukraina atsilaikyti, kiek turės Rusija tų resursų tęsti tą karą, kada nuspręs, kad tikslai pasiekti“, – nurodė AOTD vadovas.
Ilgalaikė konfrontacija nereiškia, kad karas – neišvengiamas
Ketvirtadienį paviešintame grėsmių vertinime taip pat nurodoma, kad Rusija ruošiasi ir ilgalaikei konfrontacijai su NATO. Klausiamas, ar tai reiškia tiesioginį karą su Vakarais, E. Paulavičius pažymi – į ilgalaikę konfrontaciją reikia žiūrėti kaip į Šaltąjį karą.
„Vienareikšmiškai konfrontacija nėra patapus žodžiui karas. Sakome, kad konfrontacija nereiškia, kad karas nėra neišvengiamas. Turėtume į ilgalaikę konfrontaciją žiūrėti kaip į Šaltojo karo versiją, kuomet šalia mūsų sienų gali atsirasti didžiuliai kiekiai pajėgų, pajėgų judėjimas, didelės pratybos, kurios, be abejo, natūraliai įneša į tarpusavio santykį daugiau rizikos faktorių – dėl ko galėtų kilti karas“, – paaiškino AOTD direktorius.
VSD pernai nustatė 1415 užsieniečių, keliančių grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui
Pernai Valstybės saugumo departamentas (VSD) nustatė 1415 užsieniečių, keliančių grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Toks kiekis asmenų nustatytas VSD iš viso patikrinus apie 122 tūkst. Lietuvoje gyvenančių ar čia atvykstančių kitų šalių piliečių, sako departamento vadovas Darius Jauniškis.
„Praėjusiais metais patikrinome apie 122 tūkst. Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių piliečių. Tikrinome juos per kontržvalgybinę prizmę ir pažeidumą. Tai iš jų Migracijos departamentui kaip keliantys grėsmę yra įvardinti apie 1415 asmenų“, – žurnalistams Seime per spaudos konferenciją apie naujausią grėsmių Lietuvos saugumui ataskaitą teigė D. Jauniškis.
Pasak jo, daugiausia įtarimų sulaukia į Lietuvą atvykstantys gyventi ar dirbti tie Baltarusijos piliečiai, kurie yra dirbę ar tarnavę valstybinėse Baltarusijos institucijose ar kituose režimui reikšminguose sektoriuose.
„Piliečiai, kurie kažkada yra tarnavę Baltarusijos kariuomenėje ar valstybės institucijose, valstybinėse įmonėse ar strategiškai reikšminguose sektoriuose – jie automatiškai yra keliantys tam tikrą riziką. Jiems yra pagrindas neišduoti leidimų čia gyventi ar įvažiuoti į Lietuvą“, – pažymėjo VSD vadovas.
Taip pat tarnybų akiratyje dažnai atsiduria ir nuolat tarp Lietuvos ir Baltarusijos keliaujantys asmenys, pažymi D. Jauniškis.
„Kitas aspektas – nuolat tarp šalių keliaujantys Baltarusijos piliečiai, kurie čia kelis mėnesius dirba kažkokį darbą, vėliau grįžta į Baltarusiją, kur prabūna pakankamai ilgą laiką. Žinant padidėjusį Baltarusijos spec. tarnybų agresyvumą, mums kyla mažai abejonių, kad visi šitie žmonės yra ignoruojami ir paliekami ramybėje. Mūsų įsitikinimu, prie kiekvieno jų yra prieinama specialiųjų tarnybų, kiekvienas yra bandomas ar verbuoti, ar priverčiamas įvairiais būdais teikti informaciją“, – sakė VSD vadovas.
„Matome didelį pavojų, kad taip nuteka nemažai informacijos Baltarusijos specialiosioms tarnyboms, ruošiantis ir darant kažkokius scenarijus, nukreiptus prieš Lietuvą“, – pabrėžė D. Jauniškis.
VSD direktorius įspėja dėl provokacijų rinkiminiu laikotarpiu: tuo labiausiai suinteresuota Kinija
Šiais metais Lietuvoje vyksiančiais rinkimais domisi valstybei priešiškos šalys, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis. Todėl, jo teigimu, labai tikėtina, kad paveikti rinkimų rezultatus bandys tiek Kinija, tiek Rusija.
„Matome labai didelį susidomėjimą rinkimais. Tiek prezidento rinkimai, tiek parlamento“, – ketvirtadienį, pristatant viešą grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, sakė D. Jauniškis.
Anot jo, neatmestina, kad tam gali būti pasitelktos tiek informacinės kampanijos, tiek kibernetinės atakos.
„Mes matome daug rizikų: yra informacinės kampanijos ir galimai atakos prieš kritinę infrastruktūrą ar prieš transporto sektorių, siekiant sukelti chaosą rinkimų metu“, – sakė D. Jauniškis, pridurdamas, kad tokiu atveju gali būti išplatinti apgaulingi pranešimai apie padėtus sprogmenis.
„Mes galime išgirsti, kad daugelyje apylinkių yra padėti sprogmenys, taip sukeliant chaosą ir nutraukiant rinkimų procesą“, – teigė VSD direktorius.
Visgi, pasak jo, galimybe paveikti rezultatus ar sutrikdyti rinkiminį procesą šiuo metu labiausiai suinteresuota Kinija.
„Tai ypač aktualu Kinijai dėl mūsų vykdomos politikos Taivano atžvilgiu. Jiems ypač svarbu pakeisti ir turėti mažiau priešiškai nusiteikusias jėgas parlamente Kinijos atžvilgiu“, – sakė VSD direktorius.
„Rusija užsiėmusi karu Ukrainoje, tačiau neatmestina, kad informaciniai bei kibernetiniai išpuoliai gali būti vykdomi ir Rusijos“, – pridūrė jis.