„Ypač didelį dėmesį skyrėme Lietuvos politinei sistemai nuo išorės įtakų. Galiu konstatuoti, kad sąlygos kenkėjiškų ketinimų turintiems veikėjams daryti įtaką strateginiams Lietuvos projektams yra ribotos. Tačiau tai jokiu būdų nereiškia, kad sprendimų priėmėjai Kremliuje yra atsisakę siekių kištis į mūsų valstybės vidinius procesus ir panaudoti kitokias poveikio priemones per aktyvią žvalgybos tarnybų ar energetikos kompanijų veiklą“, – antradienio rytą kalbėjo D. Jauniškis.
D. Jauniškis spaudos konferencijoje užsiminė ir apie Rusijos žvalgybos institucijų vykdytą ilgalaikę operaciją.
„Kaip vieną tokį veikimo prieš Lietuvą atvejį vertinime atskleidžiame ilgalaikę FSB operaciją prieš Rusijos tėvynainių bendruomenę. FSB sistemingai mezgė kontaktus su tų organizacijų Lietuvoje atstovais. Organizavo ir finansavo Rusijos istorijos politiką remiančius renginius, rusakalbėje žiniasklaidoje platino FSB parengtus propagandinius straipsnius“, – žurnalistams pasakojo VSD vadovas.
Jis teigė, kad per užmegztus kontaktus buvo rinkta informacija ne tik apie politinę padėtį, bet ir apie konkrečius asmenis.
„Per užmegztus kontaktus FSB rinko žvalgybos informaciją apie pačią bendruomenę, politinę situaciją Lietuvoje, regionus, konkrečius Lietuvos piliečius. Kontražvalgybos pastangomis ši FSB veikla buvo neutralizuota, visgi norėčiau paraginti Lietuvos piliečius ir ateityje išlikti budrius ir VSD pranešti apie panašaus pobūdžio įtartiną veiklą ir kontaktus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo VSD vadovas.
DELFI primena, kad antradienio rytą VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) pristatė praėjusių metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
D. Jauniškis kalbėjo, kad vis dar pastebi įžūlių Rusijos bandymų daryti įtaką Lietuvoje gyvenantiems rusams.
„Rusijos galimybės daryti įtaką Lietuvos bendruomenėje yra gana ribotos. Bet kad bandoma tą dalyką mažinti, mes tikrai nepastebime. Yra tų bandymų, gana įžūliai daroma. Vis dar bandoma daryti įtaką vienokia ar kitokia forma: pinigais, jausmais žaidžiant. Šitų dalykų yra“, – apie daromą įtaką tėvynainiams kalbėjo D. Jauniškis.
Jis sakė, kad nors Rusijos bandymas daryti įtaką nesumažėjo, tačiau galimybės tą įtaką daryti tikrai suspenduotos.
„Poveikis mažėjantis, be jokios abejonės. Turiu konstatuoti, kad piliečių sąmoningumas stipriai išaugęs. Aš sakyčiau, kad taip, jis yra mažėjantis, jų galimybės suspenduotos“, – sakė VSD vadovas.
VSD vadovas D. Jauniškis sakė, kad artėjantys Seimo rinkimai kol kas priešiškų jėgų nesudomino. Tačiau tokia galimybė vis dar išlieka.
„Manau, kad priešiškoms jėgoms visada yra įdomūs mūsų rinkimai. Nepaisant to, kad kišimosi nebuvo prezidento rinkimų metu, negalima atmesti, kad gali būti bandymų kištis į Seimo rinkimus. Kol kas tokių apraiškų mes nematome, bet labai rimtai stebime aplinką ir, matyt, rimtai įsijungsime į šį procesą, jei bus užfiksuota tokių atvejų, sprendimų priėmėjai ir visuomenė bus informuoti apie tai“, – kalbėjo VSD vadovas.
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas spaudos konferencijoje džiaugėsi, kad kibernetinių atakų rengėjams savo tikslų nepavyksta pasiekti.
„Geroji žinia tai, kad dėl greitos reakcijos kenkėjiškų atakų rengėjams savo tikslų pasiekti nepavyksta“, – kalbėjo jis.
Jis teigė, kad Rusija ir toliau sieks pabrėžti, jog NATO sąjungininkų pajėgos Baltijos regione didina įtampas.
„Norėčiau pabrėžti, kad Rusija ir toliau sieks įtikinti NATO sąjungininkų politikus ir visuomenes, kad papildomos saugumo priemonės, kurių Aljansas imasi Baltijos regione, didina įtampą, tačiau dėl visuomenės sąmoningumo, stiprėjančių gynybinių Lietuvos ir sąjungininkų pajėgumų karinio konflikto su NATO valstybėmis kaina Rusijai yra žymiai išaugusi. Tai mažina Rusijos galimybes išprovokuoti krizę bei išvengti plataus Aljanso įsitraukimo ir greitai konfliktą baigti sau reikalinga linkme“, – aiškino R. Baltrėnas.
Pernai grėsmių ataskaitoje pirmą kartą buvo paminėta Kinija. VSD direktorius sakė, kad jų tikslų viešinimas tikrai nesumažino, šalies piliečiai ir toliau verbuojami.
„Sumažėjimo nematome, matome tik intensyvėjimą“, – apie Kinijos veiklą sakė D. Jauniškis.
Žvalgyba įvertino tendencijas Rusijoje: paimtas azijietiškas modelis
Lietuvos žvalgybos tarnybų vadovai įvertino Rusijos režimą ir Vladimiro Putino pasiūlytas konstitucines pataisas. Kasmetinę šaliai kylančių grėsmių ataskaitą antradienį pristatę Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vadovai teigia, kad teigiamų pokyčių Rusijoje vykstančiuose procesuose neįžvelgiantys. Pasak jų, šioje valstybėje ne tik nematyti demokratinių apraiškų, tačiau laipsniškai įdiegiamas azijinis valstybės valdymo modelis, skirtas esamoms jėgoms valdžioje išlaikyti.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis, komentuodamas Rusijoje inicijuojamus konstitucinius pakeitimus, kuriais siūloma apriboti prezidento kadencijas ir dalį prezidento įtakos atiduoti Dūmai bei premjerui, o kartu – ir atnaujintai Valstybės tarybai, teigia įžvelgiantis daug avantiūrizmo.
„Mes, kaip žvalgyba, tikriausiai išliksime skeptiški Rusijos atžvilgiu. Ar per prezidento Putino prezidentavimo metus mes matėme, kad būtų parodytas geranoriškumas Vakarų ar NATO atžvilgiu? Manyčiau, kad buvo daroma atvirkščiai, buvo daug avantiūrizmu persmelktų veiksmų. Aš manau, kad šios reformos yra bandymas toliau išlikti valdžioje ir kontroliuoti valdžią“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė VSD vadovas.
D. Jauniškis pridūrė, kad nemano, jog artimiausiu metu Rusija galėtų tapti demokratine valstybe.
„Aš nemanau, kad esama Rusijos ėjimo į demokratiją apraiškų ar šviesulių šios valstybės gyvenime. Kad ji staiga taps demokratine valstybe, mes to tikrai nematome. Atsisakant nepopuliaraus ir gal šiek tiek atsibodusio prezidento posto galbūt bandoma perimti visą kontrolę į savo rankas būnant Saugumo Tarybos pirmininku. Yra paimtas azijietiškas modelis“, – aiškino D. Jauniškis.
Savo ruožtu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas pridūrė, kad šiuo metu esminis Rusijos valdžios tikslas yra tiesiog išlikti.
„Pagrindinis Rusijos režimo tikslas yra stabilumas ir išgyvenamumas. Siekdamas šių tikslų Putinas tiesiog perskirsto jėgos svertus vidinėje administracijoje ir užsitikrina, kad jis liks saugus. Demokratijos kvapo čia turbūt nėra, yra stiprinama valdžia vienose rankose, kartu užtikrinant režimo stabilumą ir išgyvenamumą 5–10 metų laikotarpiu“, – pažymėjo R. Baltrėnas.