„Faktas yra tas (čia mano subjektyvi nuomonė) – vis tiek tai (Rusijos karas Ukrainoje – ELTA) pasibaigs kokiomis nors derybomis. Nebūtinai tai bus labai palanku Ukrainai, bet aš manau, kad nuo to karo yra pavargusios abi pusės. Tuo labiau kad mes matome ir prezidento Trumpo didelį norą, vis dėlto, kažkaip užbaigti šį konfliktą. <...> Didžiausias mano klausimas – būtent Rusijos elgesys ir ką jie planuoja daryti“, – trečiadienį LRT radijui sakė D. Jauniškis.
„Didžiausias mano klausimas – būtent Rusijos elgesys ir ką jie planuoja daryti“
„Šiuo atveju aš esu labai skeptiškas, nes Rusijai tas atokvėpis, aišku, yra reikalingas. Bet nemanau, kad jų norai, strategija arba kokios nors intencijos kažkada pasikeis. Jie turbūt atgaus jėgas ir tada pradės dairytis kito taikinio. Kad ir kaip ten būtų, mes labai aiškiai matome pono Putino retoriką, mes matome viso elito retoriką. Matyt, kažkada sakydamas, kad turime ruoštis ilgam karui, aš neklydau. Ir manau, kad mes, ko gero, turime ruoštis ilgam konfliktui – galbūt ne karui artimiausiu metu, bet galimam karui po kažkiek metų. Kai tik Rusija atsigaus ir tada vėl pradės dairytis bei galvoti, kaip čia patestuoti ir pačią NATO“, – įspėjo jis.
VSD vadovas taip pat pažymėjo, jog realu, kad, pasibaigus karui Ukrainoje, Rusija permes dalį savo pajėgų į šalies Vakarus – arčiau Lietuvos ir NATO sąjungininkių pasienio.
„Aš matau kaip labai realų scenarijų“, – klausiamas apie galimą Rusijos karių permetimą teigė D. Jauniškis.
„Mes juk žinome, kad Rusija yra paskelbusi, jog ji atkuria ir sudaro gana didelį pajėgumą Vakarų kryptimi. Be jokios abejonės, galima tai priimti kaip informacinę kampaniją, bet galima priimti kaip visiškai realią intenciją. Rusija sakė, kad visą laiką jautė grėsmę iš Vakarų pusės. Ir bet kokia kaina ginsis. O aš galvoju, kad, vis dėlto, tai ne tik gynyba, bet ir pasiruošimas tam tikriems puolamiesiems veiksmams – kai susidarius naujoms aplinkybėms, palankiai situacijai gali tiesiog paimti ir užpulti kažkurią iš NATO šalių“, – dėstė jis.
„Rusija sakė, kad visą laiką jautė grėsmę iš Vakarų pusės. Ir bet kokia kaina ginsis. O aš galvoju, kad, vis dėlto, tai ne tik gynyba, bet ir pasiruošimas tam tikriems puolamiesiems veiksmams – kai susidarius naujoms aplinkybėms, palankiai situacijai gali tiesiog paimti ir užpulti kažkurią iš NATO šalių“, – dėstė jis.
Tiesa, D. Jauniškis nesiėmė prognozuoti konkrečių metų, kada galėtų kilti toks karo pavojus. Anot jo, tai priklausys nuo situacijos Ukrainoje, bendros geopolitinės padėties, tam tikrų Vakarų lyderių laikysenos.
ELTA primena, kad pernai kovą publikuotoje kasmetinėje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje skelbta, jog Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO. Dokumente buvo nurodyta, jog „Rusija, žvelgiant iš artimos perspektyvos, turės išteklių ir tęsti karą Ukrainoje, ir palaipsniui plėsti savo karinius pajėgumus Vakarų strategine kryptimi“.
Tačiau net ir kariaudama prieš Ukrainą, Rusija pradėjo vykdyti Ginkluotųjų pajėgų reformą, kuria siekiama išplėsti karinį potencialą Baltijos jūros regione. Ši reforma, žvalgybų vertinimu, reikalaus daug resursų ir truks mažiausiai nuo kelerių iki dešimties metų.
„Vienu metu vyksta du procesai – Rusija ir atkuria Ukrainoje patirtus nuostolius, ir kuria naujus pajėgumus ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais“, – tuomet pažymėjo žvalgyba, akcentuodama, kad Rusija tęsia pasiruošimą atkurti Maskvos ir Leningrado karines apygardas, o Karelijoje jau formuojamas naujas armijos korpusas, brigados plečiamos iki divizijų.
VSD vadovas: tikrai nemanau, kad visi politikai turėtų turėti leidimus dirbti su slapta informacija
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis nesutinka, jog visi politikai turėtų turėti leidimus dirbti su slapta informacija. Anot jo, slaptumo grifu žymėtą informaciją žinantys asmenys automatiškai tampa priešiškų valstybių tarnybų taikiniais, todėl jiems kyla pavojus ir krenta žymiai rimtesnė atsakomybė.
„Aš tikrai nemanau, kad visi politikai turėtų turėti leidimus dirbti su slapta informacija, nes vis tiek turi galioti „būtina žinoti“ principas. Žinote, informacijos žinojimas yra didelė našta. Didelis pavojus tiems žmonėms, kurie ją žino, – automatiškai jie tampa priešiškų spec. tarnybų taikiniais. Tą informaciją labai sunku suvaldyti. Iš tikrųjų, esant tam tikroms aplinkybėms, jeigu žmogus pakliūva į nelaisvę ir yra kankinamas – jis be kokią informaciją atiduos, kokią tik žino, nes tokia žmogaus natūra“, – trečiadienį LRT radijui sakė D. Jauniškis.
„Manau, su ta slapta informacija turi susipažinti tik tie žmonės, kurie užima tam tikras pareigas ir jei yra būtinybė su ja susipažinti“, – pažymėjo VSD direktorius.
ELTA primena, kad diskusijos dėl leidimų dirbti su slapta informacija kilo po to, kai dalis politikų skeptiškai įvertino Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimus, susijusius su gynybos finansavimu. Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis paragino nutarimais abejojančius susipažinti su įslaptinta informacija apie esamą saugumo situaciją.
„Politikams, kurie neprieina prie tos visos slaptos informacijos, galbūt reikėtų gauti leidimus dirbti su slapta informacija ir būti tame pačiame žinojimo lauke. <...>. Galbūt reikia į Ukrainą nuvažiuoti, savomis akimis pamatyti“, – anksčiau Eltai teigė S. Skvernelis.
Delfi.lt skelbė, jog daugiau kaip pusė Seimo narių – 79 parlamentarai – neturi leidimų dirbti su įslaptinta informacija.
VSD vadovas: už šnipinėjimą Lietuvoje turėtų būti taikomos griežtesnės bausmės
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, kad Lietuva turėtų taikyti kur kas griežtesnes bausmes už šnipinėjimą kitai valstybei.
„Mano galva, mūsų įstatymai yra per švelnūs šnipų atžvilgiu – ir bausmės, ir požiūris truputį per lengvas“, – trečiadienį LRT radijui teigė D. Jauniškis.
Anot VSD vadovo, pavyzdžiui, Rusijoje už šnipinėjimą yra skiriama nuo 15-os iki 20-ies metų kalėjimo.
„Pas mus bausmės tikrai švelnesnės. Kai situacija tokia įtempta ir karšta pasaulyje, mūsų regione, manyčiau, reikėtų rimtai pagalvoti apie griežtesnes bausmes šnipams. Tą šiuo metu teismai ir parodo“, – akcentavo D. Jauniškis.
„Ir Algirdo Paleckio, ir kitų veikėjų nuteisimas iš tikrųjų parodė, kad teismų požiūris keičiasi ir šie kitai valstybei šnipinėję asmenys gauna gana dideles nuobaudas“, – pažymėjo jis.
Reaguodamas į šį mėnesį užsienio spaudoje pasirodžiusią informaciją, esą Rusija Lietuvoje išlaiko reikšmingus žvalgybinius pajėgumus, VSD direktorius tikina – šie faktai neatitinka tikrovės.
„Šios („The New York Times“ straipsnio – ELTA) išvados neatitinka tikrovės. Nežinau, iš kur tokios išvados yra daromos. <...>. Lietuvos žvalgyba veikia tikrai efektyviai. Galbūt čia yra to rezultatas, kad mes turime mažai sulaikymų“, – tvirtino D. Jauniškis.
Šiuo metu Lietuvoje Baudžiamasis kodeksas numato, kad už šnipinėjimą teismas gali skirti laisvės atėmimą nuo 4 iki 15-os metų.
Pirmadienį Šiaulių apygardos teismas atvėrė dėl šnipinėjimo Rusijai kaltinamo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nario Eduardo Manovo bylą.
D. Jauniškis antradienį „Žinių radijui“ tikino, kad E. Manovo pareiškimai, esą jis beveik aklas, yra vaidyba, skirta sugraudinti ar sukelti tam tikrų abejonių.
Anot teisėsaugos, nuo 2018 metų E. Manovas galėjo slaptai bendradarbiauti su Rusijos karine žvalgyba (GRU) ir jos užsakymu rinkti informaciją apie Lietuvos politinį, ekonominį gyvenimą, partijų veiklą, valstybės gynybinį potencialą, vidaus ir užsienio politiką.
ELTA primena, kad sausį įtakingame JAV leidinyje „The New York Times“ paskelbta publikacija apie Rusijos žvalgybos operacijas – taip pat ir pernai fiksuotą incidentą, kai DHL lėktuvais iš Lietuvos gabentos siuntos su padegamaisiais užtaisais. Remiantis aukšto rango JAV pareigūnų vertinimais, Lietuva šiame kontekste įvardyta kaip valstybė, kurioje Rusija išlaiko reikšmingus savo žvalgybos pajėgumus.
