Iki kito Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė turi pateikti siūlymus, kokių praktinių sprendimų reikia, kad tai būtų įgyvendinta. Tam reikėtų taisyti Medicinos praktikos įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus.
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas paaiškino, kad etapinių kompetencijų įteisinimas reikštų, kad rezidentas etapiškai įgautų vis didesnę atsakomybę.
„Jeigu dabar yra taip, kad jis kaip ir negali nieko, o po licencijos gavimo, tai yra po 4-5 metų, jis gali viską, tai įteisinus pakeitimus jis gautų kompetenciją gydyti. Reiškia jis pažiūri 100 tokių pacientų, išsprendžia teorinius testus, išlaiko egzaminus, po to yra simuliacijos, ir jis įrodo savo klinikos komitetui, kad jis, pavyzdžiui, gali gydyti pacientus, kurie paguldyti, su miokardo infarktu“, - sakė M. Gedminas.
Pasak Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidento, tokiu atveju gydytojas rezidentas galėtų savarankiškai teikti paslaugas, pavyzdžiui, gulintiems ligoninėje, iki kol susidurtų su situacija, kuri jam nėra aiški, ir tada jis turėtų galimybę pasikviesti į pagalbą savo rezidentūros vadovą, kad užtikrintų paslaugas pacientui.
„Tai yra medicinos rezidentus ruošiančių įstaigų atsakomybė užtikrinti sistemą, kad tai būtų saugu. Tam reikia tam tikrų įrankių, įrodymų, kad tas rezidentas yra saugus“, - sakė M. Gedminas.
Pasak jaunųjų gydytojų atstovo, ši koncepcija tik iš pradžių atrodo baugiai, tačiau ji yra pranašesnė už dabartinę sistemą.
„Dabar mes netikriname, ar rezidentas yra saugus, jis tiesiog gauna licenciją po ketverių ar penkerių metų, ir kada jau nebeturi galimybės su niekuo pasikonsultuoti, jis turi dirbti savarankiškai. Kaip mes patikriname, ar tas gydytojas jau yra saugus“, - sakė M. Gedminas.
Pasak jo, etapinės kompetencijos yra ta kryptis, kurios link juda pasaulis, ir patys jaunieji gydytojai didesnės atsakomybės nesibaimina.
„Ateidami mes žinome, kad mes tapsime gydytojais. Vienaip ar kitaip ta atsakomybė mus užgrius. Jau geriau, kad tai užgriūtų ne po ketverių metų iš karto, bet palaipsniui, kad galėtume priprasti, tobulėti ir teikti geriausias paslaugas“, - sakė M. Gedminas.
Pasak jaunųjų gydytojų atstovo, iki to, kad tai pradėtų veikti praktiškai yra ilgas kelias.
„Yra tam tikros rezidentūros programos, kurios iš savo kultūrinio pagrindo jau yra pasiruošusios tam. Jos galėtų būti kaip pilotai. Bet šiaip, žiūrint į Lietuvą, mes turėtume galvoti apie dvejus trejus metus, kuomet galėtume startuoti nacionaliniu mastu, bet pirma labai gerai apgalvoti šitą procesą. Tai reikalaus investicijų tiek į programų perdarymą, tiek į įrankių sukūrimą, tiek į mūsų rezidentų vadovų paruošimą. Pagrindą reikia nusitiesti jau dabar su teisine baze“, - sakė M. Gedminas.
Rektorius palaiko
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas palaiko idėją palaipsniui suteikti rezidentams vis daugiau atsakomybių.
„Bet kuris gydytojas, kuris prisiima tam tikrą dalį atsakomybių arba kompetencijų, kurias jam suteikia tuo metu įstaiga arba jau galiojantis statusas, jis ir tobulės, ir sieks progreso gerokai greičiau negu nejausdamas jokios atsakomybės. Visame pasaulyje taip ir yra“, - sakė R. Žaliūnas.
LSMU rektorius tam pagrįsti prisiminė savo patirtį. „Prisimename savo studijų laikus, kai stovėdavome prie paciento lovos ir stebėdavome, kaip mūsų profesūra konsultuoja, kokius veiksmus atlieka, tai yra viena, bet kai pirmą kartą tampi gydytoju vienintelis ligoninėje, kai nėra ko paklausti, kai matai konkretų atvejį, tada prasideda visas gydytojo darbas“, - sakė R. Žaliūnas.
Pasak jo, naujosios sistemos nebūtų ypatingai sunku įgyvendinti praktiškai.
„Tiesiog visi turi gauti žinią, tiek tie, kurie moko jaunąją kartą, ir tie pacientai, kurie tikisi iš tos jaunos kartos gauti šiuolaikišką, savalaikę ir saugią pagalbą. Aš neabejoju, kad jaunas žmogus geba tai daryti, tik reikia juo pasitikėti“, - sakė R. Žaliūnas.