Posėdyje-diskusijoje „Politiškai motyvuotas (ne)teisingumas? Teisėjos Venckienės ekstradicijos byla“ dalyvavo N. Venckienės partijos „Drąsos kelias“ atstovas Vytautas Matulevičius, JAV žmogaus teisių ekspertės Abbe Jolles ir Mary G. Leary bei N. Venckienės sūnus Karolis Venckus.
Pirmiausia pasisakė N. Venckienės sūnus Karolis. Jis trumpai pristatė N. Venckienei keliamus kaltinimus ir po trumpo prisistatymo paprašė parodyti vaizdo įrašą. Vaizdo įraše – jo pusseserė, kuri pasakojo apie vyrus ir jų veiksmus.
Po vaizdo įrašo K. Venckus tęsė pasakodamas apie 2009 metų įvykius. K. Venckus faktus pasakojo vieną po kito: mirtys, teismo sprendimas, kad mergaitė turi gyventi su savo biologine mama, mažametės paėmimas iš namų ir panašiai.
Priminęs mergaitės paėmimo faktus, K. Venckus paprašė vėl įjungti vaizdo įrašą apie 2012 m. gegužės 17 dieną. Vaizdo įraše girdėjosi klyksmai ir vaizdai, kaip mergaitė buvo paimta iš N. Venckienės ir perduota motinai. Po vaizdo įrašo K. Venckus tęsė istoriją pasakodamas, kaip jie su mama išvažiavo gyventi į JAV.
K. Venckus pažymėjo, kad Lietuvoje jo mama nesijautė saugi, tą vėliau pakartojo ir posėdyje dalyvavęs V. Matulevičius. Jo teigimu, teisėsauga Lietuvoje „veikė pagal sovietinius principus“.
Griežtą poziciją ir palaikymą N. Venckienei išreiškė ir Žmogaus teisių gynėja, advokatė Abbe Jolles.
Prisistatydama A. Jolles pabrėžė, kad daugiau nei trisdešimt metų dirba šioje srityje ir jau yra dirbusi su šimtais bylų. „Ekstradicijos turi būti atsisakyta, nes kaltinimai yra politiškai motyvuoti. Jos turi būti atsisakyta, tai nediskutuotina“, – teigė A. Jolles.
„2012 metų gegužės 17 dieną, kaip jau girdėjote iš Karolio, 240 pareigūnų atvyko į N. Venckienės namus, kad galėtų paimti jos dukterėčią. Teigiama, kad N. Venckienė ir mergaitė pasipriešino, ir N. Venckienė trenkė pareigūnui. Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai prieš pareigūną yra smurtaujama, smurtautojas yra nedelsiant suimamas, – teigė Žmogaus teisių gynėja. – Be to, niekas net nesiekė ekstradicijos dvejus su puse metų po to, kai N. Venckienė atvyko į JAV.“
Žmogaus teisių gynėja abejoja Lietuvos pareigūnais esą dėl to, kad po pasipriešinimo ji nebuvo iš karto suimta. Ji taip pat teigia, kad abejonių kelia ir esą Lietuvos delsimas dėl ekstradicijos, nors N. Venckienės paieška buvo paskelbta tais pačiais metais, kai ji išvyko į JAV.
A. Jolles taip pat teigė, kad ne visi kaltinimai, kurie keliami N. Venckienei, siejami su ekstradicija. „Yra daug įrodymų, kad ekstradicija N. Venckienei yra politiškai motyvuota, – teigė A. Jolles. – Jei kaltinimai yra politiškai motyvuoti, JAV privalo atmesti ekstradiciją.“
A. Jolles dar kartą pabrėžė ir gegužės 17-osios įvykius Garliavoje: „Kai 240 pareigūnų armija įsiveržia į privačius namus tam, kad paimtų vieną mažą mergaitę, tai parodo galingą politinę motyvaciją. Yra ir daugiau kitų, tai patvirtinančių dalykų“.
„Žiniasklaidoje rašoma, kad jei N. Venckienė bus pargabenta į Lietuvą, tai jai bus kaip mirties bausmė. Nėra jokių galimybių, kad ji sulauks teisingo teismo“, – JAV žiniasklaidoje rašytus straipsnius pacitavo A. Jolles.
Ji taip pat pabrėžė, kad Lietuvos kalėjimai neatitinka tarptautinių standartų, taip pat įvardijo šalis, kurios atmetė Lietuvos ekstradicijos prašymą. Malta, Airija, Danija – šalis vardijo A. Jolles ir pridūrė, kad šios šalys pabrėžė Lietuvoje esančią netinkamą kalėjimų sistemą ir būklę.
Baigdama pasisakymą A. Jolles tarė: „Šiandien esu čia tam, kad įtikinčiau jus pasinaudojus savo galiomis palikti N. Venckienę JAV, kad ji sulauktų dar 2013 metais prašyto prieglobsčio“.
Šios komisijos sprendimas JAV teismui yra tik rekomendacinio pobūdžio. JAV teismas dar vasarą yra nusprendęs, kad N. Venckienės ekstradicija nebus stabdoma. Šį teismo sprendimą N. Venckienė yra apskundusi.
Posėdžio įrašas:
Lietuvoje pasigesta 2013 metų balandį
N.Venckienės Lietuvoje pasigesta 2013 metų balandį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę. Tų metų gegužės 10 dieną Lietuvos teisėsauga paskelbė jos paiešką. 2018 metų vasario 15 dieną Kauno apylinkės teismas D. Kedžio motiną Laimutę Kedienę ir jos kaimynę Olgą Girdauskienę pripažino kaltomis dėl mažametės L. Stankūnaitės ir D. Kedžio dukros tvirkinimo bei skyrė laisvės apribojimo bausmes.
2018 metų vasario 22 dieną pranešta, kad Lietuvos prašymu N. Venckienė suimta Čikagos mieste. JAV žiniasklaida teigė, kad N. Venckienės išvaizda per šį laiką buvo gerokai pasikeitusi, tačiau jos sūnus tai neigia. „Vienintelis dalykas, kas pasikeitė, – plaukai ilgesni, nei įprasta matyti nuotraukose. O šiaip nei keitė plaukų spalvą, nei perukus nešiojo. Nieko“, – DELFI anksčiau teigė K. Venckus.
Buvusi teisėja ir parlamento narė N. Venckienė balandžio mėnesį davė interviu JAV žiniasklaidai. „Nenoriu kada nors grįžti į Lietuvą,“ – ji sakė interviu tarptautinei naujienų agentūrai „The Associated Press“ iš kalėjimo.
Bėglė pridūrė, kad mielai taptų JAV piliete. N. Venckienė sakė, jog tuo atveju, jeigu būtų išduota, pedofilai į ją taikytųsi tiek dėl jų tinklo demaskavimo, tiek dėl dėtų pastangų atkreipti dėmesį į šią problemą per 2012 metų Seimo rinkimų kampaniją, kai jos partija „Drąsos kelias“ parlamente gavo septynias vietas.
N. Venckienę prokurorai įtaria pagal trylika Baudžiamojo kodekso straipsnių
Jei bus perduota Lietuvai, buvusi teisėja gali būti teisiama dėl tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo ir skleidimo, teismo sprendimo nevykdymo ir kitų nusikaltimų.
Kreipdamiesi į JAV su ekstradicijos prašymu, Lietuvos teisėsaugininkai nurodė, kad ji įtariama padariusi šias nusikalstamas veikas:
167 str. 1 d.: neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
168 str. 1 d.: neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
313 str. 2 d.: mirusiojo atminimo paniekinimas, viešai paskleidžiant apie mirusįjį melagingus prasimanymus, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
153 str.: jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas, už kurį baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
163 str.: piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis, už ką baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
232 str.: nepagarba teismui, už ką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
245 str.: teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
228 str. 2 d.: piktnaudžiavimas, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, už ką baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
231 str. 1 d.: trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
140 str. 1 d.: fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
286 str.: pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
154 str. 2 d.: šmeižimas asmens, neva padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, už ką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
236 str. 1 d.: asmens melagingas apskundimas įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.