Lietuva liepą Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime sieks užsitikrinti daugiau aljanso karių ir ginkluotės mūsų teritorijoje, nes, pasak prezidentės, Rusija NATO įvardija kaip grėsmę, o šalia esančioje Kaliningrado srityje nuolat vyksta pratybos, kuriose atidirbinėjama įsiveržimo į Baltijos šalis strategija.
Į „Savaitės“ klausimus atsakęs Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Šiaurės Atlanto Taryboje Douglasas Lute sako, kad Briuselio teroro aktai nebuvo tiesioginė ataka prieš NATO.
– Gerbiamas ambasadoriau, kaip vertinate Briuselio išpuolius? Pasigirdo nuomonių, kad šie išpuoliai –simbolinė ataka prieš NATO, nes būstinė įsikūrusi arti oro uosto.
– Jokio tiesioginio ryšio nematau. Sutapimas, kad atakos oro uoste įvyko vos už kelių kilometrų nuo NATO būstinės. Tai buvo išpuolis prieš pilietines teises ir atvirą visuomenę. Būtent tai simbolizuoja mūsų transporto sistema. Todėl jie ir taikosi į viešas, atviras vietas, tokias kaip oro uostai, metro, ne taip seniai matėme išpuolius viešose Paryžiaus vietose. Ten teroristai gali sėti baimę, jie nori parodyti, kad niekas niekur negali būti saugus. Toks ir buvo pagrindinis jų tikslas, tai ne tiesioginė ataka prieš NATO.
– Kalbant apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje, reikia prisiminti politinę situaciją Lenkijoje. Daug kritikų valdžią kritikuoja dėl demokratiją silpninančių reformų. Ar tai turės įtakos Varšuvos viršūnių susitikimo atmosferai?
– Pirmiausia noriu pabrėžti, kad Varšuvos susitikimas bus labai reikšminga data NATO istorijoje. Dėl to, kad jis vyks labai stipriai keičiantis saugumo aplinkybėms. NATO privalo atsakyti į naujus iššūkius ir Varšuvoje pateiks daug atsakymų. Kalbant apie politinę situacijoje Lenkijoje, galiu pasakyti, kad Aljanse yra dvidešimt aštuonios demokratijos ir dvidešimt aštuoni demokratijos skoniai. Minėtos dvidešimt aštuonios valstybės yra suverenios valstybės. Neturiu jokio ypatingo komentaro dėl Lenkijos politinės situacijos, nemanau, kad ji paveiks viršūnių susitikimą Lenkijoje. Sprendimus ten daro suvereni Lenkijos valstybė.
– Ar jau galite numatyti kokių nors Varšuvos susitikimo rezultatų?
– Iki susitikimo dar liko šimtas dienų, todėl negaliu tiksliai prognozuoti, kokie bus rezultatai. Tačiau akivaizdu, kad viršūnių susitikime Velse 2014 metų rugsėjį prasidėjęs procesas, kuris parodė pirminę NATO reakciją į Rusijos agresiją ir naujus saugumo iššūkius, tęsis toliau. Dabar – po dvejų metų – Varšuvoje matysime daugiau pokyčių. Mes vos prieš kelias minutes kartu su jūsų prezidente aptarėme šiuolaikinį atgrasymą. Koks jis turėtų būti dvidešimt pirmajame amžiuje? Mes žinome, koks jis Europoje buvo per visą istoriją. Tačiau koks jis turėtų būti dabar? Atsakymai į šiuos klausimus bus svarbiausi Varšuvos rezultatai. Negaliu pateikti prognozės, jums teks atvykti į Varšuvą ir tada pasakysiu konkrečiai.
– Kritikai sako, kad Europos šalys linkusios slėptis už amerikiečių gynybos skydo. Kaip vertinate tokią kritiką? Kaip vertinate Lietuvos indėlį ir ar tarp Europos šalių matote valstybę, galinčią vadovauti, kai reikia spręsti krizes Ukrainoje ar Sirijoje? Šiaip ar taip šios krizės vyksta prie Europos, o ne Amerikos sienų...
– Žinote, kaip Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius negaliu neigti, kad Amerikos karinės galimybės Aljanse yra didžiausios. Tačiau jau minėjau, kad Aljanse dvidešimt aštuonios valstybės. Kiekviena prisideda pagal galimybes. Kalbant apie Lietuvą matome rezultatus. Jūsų specialiųjų operacijų pajėgos labai pajėgios, turite patirties Afganistane. Lietuva prisideda pagal galimybes. Lygiai taip pat svarbu, kad jūs pasiryžę investuoti. Lietuva viena iš nedaugelio sąjungininkių, kurios rodo aiškų proveržį norėdamos pasiekti dviejų procentų nuo bendrojo vidaus produkto išlaidas gynybai. Kalbant apie šias išlaidas, jūs pirmaujate Aljanse pagal dalį, skiriamą naujoms investicijoms. Išlaidas skiriate ne tik personalui ir operacijoms, bet ir naujai ginkluotei.
Tam skiriama dalis didesnė nei dvidešimt procentų ir tai vienas geriausių rodiklių Aljanse. Manau, kad nacionaliniai Lietuvos sprendimai aiškiai rodo, jog jūsų lyderiai supranta, kaip pasikeitė saugumo padėtis. Mes tai labai vertiname ir Lietuvą laikome lydere būtent šioje srityje. O kalbant apie Europą, tai vėl kartoju, kad tarp dvidešimt aštuonių NATO narių yra labai skirtingų ekonomikų, ir bendra padėtis Aljanse įvairi. Ne visos sąjungininkės laikosi dviejų procentų įsipareigojimo. Ne visos pasirinko jo siekti kaip Lietuva. Lietuva kalba, kad tikslą pasieks jau 2018 metai. Man tai patikino prezidentė. Tokios ryžtingos pozicijos laikosi ne kiekviena sąjungininkė. Pažadą Velso susitikime davė visos narės, bet Lietuva jį vykdydama pirmauja.
– Po visų išpuolių, kurie įvyko Vakarų Europoje, kaip manote, ar yra kokių nors galimybių NATO ir Rusijai bendradarbiauti?
– Čia turi būti pusiausvyra. NATO daro tai, ką turi daryti siekdama įvykdyti savo įsipareigojimus visoms dvidešimt aštuonioms narėms. Tai elementarus penktasis sutarties straipsnis, kuris sako, kad jei priešas užpuls vieną narę, tai užpuls visas. Toks mūsų vidinis įsipareigojimas. Taip ir darysime. Pirmus žingsnius žengėme Velso susitikime, dar daugiau jų bus Varšuvoje. Darysime viską, ko reikia. Kita vertus, pati galingiausia – karine prasme – NATO kaimynė ir toliau lieka Rusija, geografija nesikeis.
Reikia rasti pusiausvyrą tarp to, ką turime padaryti dėl savęs, ir to, kad Rusija – mūsų kaimynė. NATO nuolat laikėsi tokio dviejų krypčių požiūrio. Viena vertus tvirtybė, kita vertus atvirumas dialogui. O kalbant apie dialogą su Rusija, akivaizdu, kad jis neįmanomas be partnerio. 2014 metais vos tik Rusija aneksavo Krymą ir destabilizavo Donbasą, NATO taryba nutarė, kad būsime atviri politiniam dialogui NATO ir Rusijos tarybos formatu. Jame susitinka Rusijos ir dvidešimt aštuonių NATO šalių ambasadoriai ir viršūnės. Mes ir toliau atviri dialogui. Tiesą sakant, mes dabar kalbame su Rusija dėl galimo susitikimo NATO ir Rusijos taryboje, liekame atviri.