Balandžio 28-ąją NATO oro policijos misijos naikintuvų pilotai, dislokuoti Šiauliuose, išgirdo jau 16 metų įprastą įsakymą – Alpha scramble. Šis šaukinys reiškia, jog naikintuvai privalo kuo greičiau pakilti ir perimti virš Baltijos jūros tarptautinėje oro erdvėje aptiktus orlaivius, kurie nesilaiko skrydžio taisyklių: skrenda be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, nepalaiko radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru. Taip nutiko ir šį kartą.
Greitai atpažinti trys „svečiai“ – du Rusijos naikintuvai „Su-35“, lydėję strateginį bombonešį „Tu-160“. Grakštus ir milžiniškas balta spalva nudažytas bombonešis yra Rusijos strateginių pajėgų dalis, gali gabenti sparnuotąsias raketas su konvenciniais ir branduoliniais užtaisais. Rusija turi 17 tokių orlaivių, pamažu juos modernizuoja.
Nepraėjus nė savaitei virš Baltijos jūros pasirodė iš išorės panašus juodos spalvos bombonešis. Šį sykį NATO šalių naikintuvai kilo ne perimti neatpažinto orlaivio, o palydėti sąjungininkų lėktuvo – amerikiečių bombonešio „B-1B“.
Tokie skrydžiai nėra neįprasti, tačiau jų simbolinė reikšmė – milžiniška. JAV ir Rusija – tos šalys, kurios pirmauja pagal užsikrėtimų koronavirusu skaičius. Jie nuolat auga, o užkratas įsimetė ir į abiejų šalių karines pajėgas. Tad būtent dabar, net labiau nei bet kada anksčiau, stengiamasi parodyti, kad, nepaisant viruso, abi šalys ne tik pajėgios atgrasyti viena kitą bei palaikyti įprastą pusiausvyrą, bet ir tęsti pernai įsibėgėjusias ginklavimosi varžybas. Tačiau anksčiau ar vėliau galimybių ribos gali būti pasiektos ir siaučiantis virusas taps menkesne problema.
Panašūs išore, bet skirtingi paukščiai
„B-1B“ – neatsitiktinai panašus į „Tu-160“, pastarasis kurtas atsakas amerikiečių bombonešiui ir iš išorės išties panašus, tad nepatyrusi akis galėjo supainioti šiuos orlaivius.
Bet jų vaidmuo ir galimybės skiriasi. „Tu-160“ yra viršgarsinis, aukštai skraidantis ir iš didelio nuotolio sparnuotąsias raketas į priešininko teritoriją leisti skirtas orlaivis. Tačiau realių kovinių veiksmų metu šis bombonešis išbandytas tik po ketvirčio amžiaus nuo sukūrimo – operacijoje Sirijoje 2015-aisiais.
JAV strateginis bombonešis „B-1B“ per paskutinįjį Šaltojo karo dešimtmetį sukurtas kaip itin greitas, nedideliame aukštyje skraidantis ir įvairių tipų bei paskirties bombas, sparnuotąsias raketas galintis gabenti orlaivis jau kelis dešimtmečius yra vienas JAV karinių oro pajėgų darbinių arkliukų.
Nesyk modernizuotas orlaivis buvo nepakeičiamas JAV operacijose Afganistane, Irake, Libijoje, Sirijoje: įspūdį kelia didelis skrydžio nuotolis, įspūdingas arsenalas (23 tonos krovinio) ir universalus panaudojimas – nuo sparnuotųjų raketų smūgių Sirijai iki tikslių smūgių išmaniosiomis bombomis „Islamo valstybės“ ar talibų teroristams. Šių bombonešių parama iš oro nesyk naudojosi ir Lietuvos specialiosios pajėgos.
Būtent pastarosios gegužės 11–14 d. Brg. Gen. Kazio Veverskio poligone treniravosi daugiašalėse Jungtinės paramos ugnimi integravimo pratybose, kurių metu imituotos karinės operacijos „esant koncentruotai oro gynybai bei veikiant kompleksinėje aplinkoje“.
Čia „B-1B“ sukiojosi dar prieš dvejus metus, kai poligone įrengta moderni šaudykla, leidžianti treniruotis oro atakų vadovams ir „užvesti“ orlaivius virš priešininko techniką imituojančių taikinių. Pernai taikinius atakavo ir bombonešiai „B-52“.
Iš pirmo žvilgsnio, simbolinis „B-1B“ skrydis virš Vilniaus tebuvo JAV galios parodymas – iš pradžių virš Varšuvos skridęs ir lenkų naikintuvų palydėtas JAV bombonešis vėliau skrido virš visų Baltijos šalių sostinių.
Vis dėlto pastarąsias kelias savaites Europoje JAV bombonešiai vykdo ne tik simbolines ar specifines praktines misijas. JAV karinės oro pajėgos ir JAV laivynas pastaruoju metu visame pasaulyje neįprastais būdais labai aiškiai stengiasi atkreipti į save dėmesį. Ne tik tokių potencialių priešininkų kaip Rusija ar Kinija, bet ir šiuo metu pavojingesnių oponentų – JAV senatorių – dėmesį.
Virusas privertė demonstruoti jėgą
Vos per kelias savaites JAV karinės oro pajėgos į pratybas skirtinguose pasaulio taškuose išsiuntė visų trijų tipų strateginius bombonešius – kol „B-1B“ Europoje treniravosi su Karališkomis oro pajėgomis, Danijos, Lenkijos naikintuvais, skraidė virš Baltijos šalių, prie jų prisijungė iš bazių JAV pakilę du strateginiai bombonešiai „B-52H“ ir du sunkiai radarų susekami „B-2“. Dar keli bombonešiai pasuko priešinga kryptimi ir pasirodė pietryčių Azijoje.
Čia jau kurį laiką jaučiamas iki tol duotybe laikytas JAV karinės galios vakuumas: dėl koronaviruso iš rikiuotės išvestas JAV lėktuvnešis „USS Theodore Roosevelt“ turėjo karantinuoti visą įgulą Guame, o šioje saloje dešimtmečius nuolatinio atgrasymo vaidmenį vaidinę JAV bombonešiai „B-52H“ ir „B-1B“ kiek anksčiau nutraukė nuolatinę misiją ir grįžo į JAV.
Galėjo susidaryti įspūdis, kad JAV, kurios pirmauja pasaulyje pagal užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičių, – trečiadienio duomenimis, Amerikoje buvo per 1,4 mln. užsikrėtusiųjų ir 83 tūkst. mirčių, sustabdė visus ambicingus planus 2020-iesiems. Atšauktos didžiausios nuo Šaltojo karo laikų pratybos Europoje „Gynėjas 2020“ – dalis jų perkelta į birželį ir vyks Lenkijoje.
Dar sausio mėnesį, kai JAV nukovė Irano generolą Qasemą Soleimani, buvo nerimauta dėl atviros amerikiečių ir Irano konfrontacijos – amerikiečiai iš JAV greitai permėtė 3,5 tūkst. karių į Iraką, o vėliau juos grąžino atgal. Bet jau kovą visas karinių pajėgų judėjimas buvo sutrikdytas – karių dislokavimo prireikė JAV miestuose, kuriuose ėmė sparčiai plisti koronavirusas.
Todėl pavieniai galios demonstravimo veiksmai tik dar labiau atkreipė į save dėmesį. Iš pradžių JAV Pietryčių Azijos regione surengė nepertraukiamus bombonešių „B-1B“ skrydžius – kaip simbolinį įspėjimą Kinijai.
Neatsitiktinai buvo paviešinta ir kita informacija: šie bombonešiai, kurie anksčiau gabeno branduolinius ginklus, dabar apginkluoti sparnuotosiomis raketomis „AGM-158 JASSM-ER“. Šios raketos gali pasiekti taikinius, esančius už 1 tūkst. km, o tai reiškia, kad iš JAV pakilę bombonešiai gali greitai atsidurti bet kuriame pasaulio taške. Vos vienas „B-1B“ pajėgia gabenti net 24 tokias sparnuotąsias raketas, kurių viena gali sunaikinti didelį laivą arba strateginį objektą sausumoje.
Pavyzdžiui, per vieną parą permesti bombonešiai atskrido į Guamą, kur buvo pakrautas JASSM raketų krovinys ir „B-1B“ iš dviejų pusių apskrido Filipinus, pasuko link Pietų Kinijos jūros, kurioje Pekinas reiškia savo teritorines pretenzijas. Signalas – daugiau nei iškalbingas: net jeigu JAV šiuo metu Ramiajame vandenyne neturi veikiančio lėktuvnešio – amerikiečių karinės galios simbolio, 48 sparnuotųjų raketų smūgiu galima atgrasyti bet kurį priešininką.
Tad prieš kelerius metus patvirtinus naują Pentagono strategiją JAV pajėgoms „būti strategiškai nuspėjamoms, tačiau operacine prasme nenuspėjamoms“ amerikiečiai demonstruoja, kad, nepaisant koronaviruso ar kitų trikdžių, žaibiškas atsako smūgis būtų garantuotas net ir to nesitikint.
Tuo signalai nesibaigė, mat dar balandį JAV paviešino, jog „B-1B“ bus skirtas gabenti naujas hipergarsines raketas „AGM-183“, vieną kurių pernai jau išbandė bombonešis „B-52H“. Pritvirtinta prie bombonešio „pilvo“, ši raketa paleidžiama ir šauna į viršų – nuo jos atsiskyrusi galvutė hipergarsiniu griečiu (mažiausiai 5 kartus greičiau už garso greitį) skrieja link taikinio. Tokioms raketoms išbandyti jau skirta beveik 1 mlrd. dolerių.
Galiausiai JAV su sąjungininkais surengė pratybas Barenco jūroje, kur amerikiečių laivai (išskyrus povandeninius) nesilankė nuo paskutinio Šaltojo karo laikų dešimtmečio. Formaliai tarptautiniuose vandenyse pratybas gali rengti bet kuri šalis, tačiau Barenco jūra laikyta Rusijos Šiaurės laivyno karinių žaidimų aikštele.
Būtent per čia Rusijos laivynas pastaraisiais metais pradėjo rengti vis įspūdingesnius reidus – masinius išplaukimus į Šiaurės Atlantą, kuris yra gyvybiškai svarbi NATO susisiekimo erdvė. Gegužės pradžioje Barenco jūroje pasirodė Rusijos laivyno „pamėgtas“ – nesyk persekiotas ir provokuotas – karo laivas „USS Donald Cook“ ir dar keli JAV bei britų karo laivai.
„Čia amerikiečius matysime dažniau – navigacijos laisvė tarptautiniuose vandenyse yra JAV strateginis interesas. Be to, per pastaruosius metus išaugę Rusijos Šiaurės laivyno sparnuotųjų ir balistinių raketų pajėgumai verčia NATO mesti iššūkį rusams labiau į šiaurę, jei kiltų globalus konfliktas“, – teigė buvęs Norvegijos tarptautinių santykių instituto dėstytojas Peras Erikas Solli.
Jis pažymėjo, kad dar kovo pabaigoje naujoje RAND ataskaitoje atkreiptas dėmesys į tai, jog sparnuotomis raketomis ginkluoti Rusijos laivai plaukioja vis drąsiau ir agresyviau netoli Lokių salos, kuri yra strateginis vadinamojo Lokių tarpo taškas.
Šaltojo karo laikais strateginę reikšmę turėjo vadinamasis Grenlandijos, Islandijos ir Jungtinės Karalystės tarpas (GIUK), kur patruliavo Aljanso laivai, buvo įrengta sovietų povandeninio laivyno judėjimą fiksavusi stebėjimo sistema SOSUS. Šiandien dar svarbesniu, nors ir mažesniu vadinamas Lokių tarpas esantis tarp žemyninės Norvegijos dalies ir šiai priklausančios Svalbardo salos.
Pastarosios šalies invaziją jau nesyk repetavo Rusijos pajėgos. Vien tai, kad Rusija tarptautiniuose vandenyse netoli Lokių salos surengė masines 30 karo laivų šaudymo pratybas (ko nedarė 3 dešimtmečius), atkreipė JAV ir sąjungininkų dėmesį.
Norvegijai, net Jungtinei Karalystei, kaip ir Baltijos šalims, ypač didelį nerimą kelią ir Rusijos orlaiviai, kurie skraido be skrydžio planų, radiolokacinių atsakiklių, nepalaiko radijo ryšio su regiono skrydžių valdymo centrais.
Būtent todėl JAV karo laivų pasirodymas šiame sektoriuje tapo dar vienu signalu Rusijai – jei rusai gali didinti statymus regione, NATO geba atsakyti tokiais pačiais, dešimtmečius nematytais, veiksmais.
Įsisenėjus problemoms tinka ir italų laivai
Vis dėlto tokie Rusijos ir JAV galios demonstravimai gali būti ne tik laikini, bet ir slepiantys įsisenėjusias problemas. Tie patys bombonešiai „B-1B“, pagaminti Šaltojo karo laikais, reikalauja vis daugiau priežiūros. Nuolatinės operacijos pakenkė bombonešių korpusams – po 12 tūkst. skrydžio valandų atskraidę orlaiviai turi keisti sparnus, kitas dalis.
Pernai iš 60 oficialiai JAV karinėse oro pajėgose esančių „B-1B“ tik šeši bombonešiai buvo nuolat pasirengę vykdyti misijas, todėl JAV teko prikelti vieną iš nurašytų, kurį būtų galima panaudoti operacijoms, bei svarstyti planus atsisakyti mažiausiai 17 bombonešių, tai yra vienos jų eskadrilės, – kanibalizuoti juos atsarginėms dalims.
Jau kelerius metus be fregatų likęs JAV laivynas remiasi nenusisekusiu „Freedom“ ir „Independence“ klasių laivų projektu. Iš pradžių perspektyvia laikyta „Littoral Combat Ship“ programa sumanyta kaip nedidelių, silpnai ginkluotų, bet modernių modulinių korvečių, skirtų patruliuoti pakrantės zonose, statybos serija.
Kelis kartus strigusi dėl techninių, personalo trūkumo problemų, pabrangusi kelis sykius ir galiausiai įvertinta kaip ne ypač sėkminga dabar šių laivų programa skubinama, stengiantis kaišyti skyles, – laivai perginkluojami naujomis, ilgesnio šūvio nuotolio priešlaivinėmis raketomis NSM, atsisakoma modulinių sprendimų ir įgulų maišymo. Tačiau specializuotų kovos su povandeniniais laivais priemonių, t. y. fregatų, JAV laivynui reikės ne tik po 10 ar 5 metų, bet gerokai anksčiau.
Todėl nenuostabu, kad balandžio pabaigoje JAV laivynas nusprendė kuo skubiau patikėti naujų fregatų statybą, ir net ne JAV statytojams, o Italijos laivų statyklai „Fincantieri“, ji pagamins pirmąsias tikras fregatas JAV laivynui per daugiau nei 3 dešimtmečius. Tiesa, naujieji italų gamybos laivai bus statomi Viskonsino valstijoje, JAV, kur jau yra „Fincantieri“ laivų statykla.
795 mln. dolerių vertės kontraktas numato pirmojo laivo – Europos šalių jau sėkmingai išbandytų FREMM klasės fregatų – priėmimą į JAV laivyną 2026 metais. JAV planuoja įsigyti 20 tokių laivų už 780 mln. dolerių už vieną, nors poreikis yra dar bent 20–30 papildomų laivų. Mat net jei tokie daugiafunkciai laivai kaip „Arleigh Burke“ klasės „USS Donald Cook“ yra pajėgūs, jų neužtenka skirti specializuotoms misijoms, pavyzdžiui, Rusijos povandeninių laivų medžioklei.
Didelės ambicijos ir skurdi realybė
Savo ruožtu Rusija susiduria su dar didesniais iššūkiais: Rusijos laivų statyklos kelis dešimtmečius bandė sužavėti šalies valdžią ir ypač laivyną įspūdingai atrodančiais modeliais – nuo kreiserių iki naujų lėktuvnešių.
Realybę atspindi vieno laivo istorija: ne ypač sėkmingai operacijoje Sirijoje pasirodęs ir kelių naikintuvų netekęs vienintelis Rusijos lėktuvnešis „Admiral Kuznecov“ 2017-aisiais vos atplaukė į bazę Murmanske, kai 2018-aisiais ant jo užvirto kranas ir nuskendo plaukiojantis dokas „PD-50“, o pernai gruodį kilo pražūtingas gaisras, nusinešęs mažiausiai 2 žmonių gyvybes.
Dabar optimistiniai planai baigti lėktuvnešio modernizaciją yra nukelti į 2022-uosius, nors net pats Rusijos laivynas netiki šio bloga lemtimi apipinto laivo ateitimi. Kita vertus, alternatyvos taip pat nedžiugina – naujojo „Projekto 23000E“ lėktuvnešio planai atidėti, milžiniško „Lider“ klasės kreiserių projektas numarintas balandį.
Gegužės viduryje Rusijos Šiaurės laivynas pradėjo naujos „Admiral Gorškov“ klasės fregatos „Admiral Golovko“ bandymus. Prieš dešimtmetį Rusijos laivynas iškėlė ambicingą reikalavimą turėti iki 30 tokių fregatų, vėliau šis skaičius sumažintas perpus, paaiškėjus, kad po ketverių metų statybos pirmasis laivas „Admiral Gorškov“ tebuvo 40 proc. baigtas, o kai kurios laivo sistemos jau buvo beviltiškai pasenusios arba neveikė.
Šiuo metu į laivyną priimti vos du šios klasės laivai, dar keturi statomi nuo 2012 iki 2019 metų. Bandant kompensuoti kitų, dar sovietmečiu statytų, morališkai ir fiziškai nusidėvėjusių, laivų trūkumus, naujosios fregatos perginkluojamos sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, kurių kiekvienas laivas galės turėti iki 24 vnt.
Bet taip nutiks tik tada, jei planų nereikės vėl keisti: nuo 2011-ųjų per dešimtmetį Rusijos laivų statyklos žadėjo pastatyti apie 100 naujų laivų. Tačiau laivynas sulaukė vos kelių naujų laivų, nedidesnių už fregatą.
Planų keitimas smarkiai priklauso ne tik nuo Rusijos laivų statyklas ilgus dešimtmečius kamavusių ligų – nepastovaus finansavimo, korupcijos, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, „smegenų nutekėjimo“ ir kitų objektyvių veiksnių, bet ir bendrai nuo šalies ekonomikos. Antrąją vietą pasaulyje pagal užsikrėtimo koronavirusu skaičių užimanti Rusija dar tik svarsto, kaip reikės gaivinti sankcijų bei neefektyvaus vadovavimo ir korupcijos persmelktą ekonomiką.
Smarkiai kritusios naftos kainos, nuo kurių priklauso Rusijos ekonomika, taip pat nežada nieko gero Kremliui: šis turės pleškinti taip sunkiai sukauptus rezervus. Tad dalį ambicingų planų gali tekti atidėti į šalį, didesnį dėmesį skirti būtent strateginėms Rusijos pajėgoms – Vladimiro Putino mėgavimasis hipergarsiniais ginklais, sparnuotomis ir balistinėmis raketomis, kurioms kurti per pastaruosius kelerius metus skirta daug finansinių išteklių, gali dar labiau pristabdyti nuo 2008-ųjų vykstančią ginkluotųjų pajėgų reformą.
Nauda, kurią Rusijos ginkluotosios pajėgos gavo operacijoje Sirijoje, kur buvo išbandytos naujos ir senos ginkluotės, mūšio valdymo sistemos, neapsėjo be nuostolių: Rusija neteko net 17 pilotuojamų orlaivių (11 sraigtasparnių ir 8 lėktuvų), 6 bepiločių orlaivių bei 60 žmonių. Palyginkime: JAV neteko dviejų pilotuojamų orlaivių incidentų metu ir trijų bepiločių orlaivių.
Ir JAV teks veržtis diržus
Kita vertus, ne ką geresnės žinios ir anapus Atlanto. JAV planas stimuliuoti ekonomiką 3 trilijonais dolerių neatsitiktinai kelia nerimą Pentagone. Pastaraisiais metais rekordiniais gynybos biudžetais besimėgavęs JAV Gynybos departamentas jau ruošiasi, regis, neišvengiamiems biudžeto karpymams. Gynybos sekretorius Markas Esperis pripažino, kad augantis deficitas artina dieną, kai anksčiau laiko teks nurašyti senstančias ginkluotės platformas, stabdyti itin brangius branduolinių pajėgų modernizavimo projektus.
Viena vertus, tai yra sena istorija: artėjant rinkimams JAV mažinti gynybos išlaidas tradiciškai linkę demokratai nusitaiko į ypač brangias ginkluotės programas, o respublikonai linkę jas išsaugoti. Tačiau tiek kandidatai į prezidentus, tiek į Kongresą iš abiejų partijų pirmiausia linkę išsaugoti tas programas, kurių išlaikymas reiškia milijardus dolerių investicijų ir tūkstančius darbo vietų jų atstovaujamose valstijose – ten, kur yra arba ginkluotę gaminančių gamyklų, arba karinių bazių.
„Mes skiriame 3 trilijonus ekonomikai skatinti, o dabar man sunku sukrapštyti vos 20 mlrd. dolerių, kad būtume ten, kur, anot mūsų aukščiausios karinės vadovybės, turime būti – aukštumoje“, – skundėsi respublikonų senatorius Rogeris Wickeris iš Misisipės valstijos, kurioje yra viena svarbiausių laivų statyklų. Kita vertus, kovoje dėl darbo vietų ar ginkluotės programų išsaugojimo nelinkusios nusileisti visos pusės.
Kol kas pagrindiniai taikiniai yra „riebiausi kąsniai“ – jau pernai po demokratų valdomų Atstovų rūmų taikinyje buvo atsidūręs branduolinių ginklų modernizavimas, ypač JAV laivyno balistinių raketų nešėjų – „Columbios“ klasės povandeninių laivų – programa, verta 110 mlrd. dolerių.
Vienas toks povandeninis laivas kainuoja apie 6,6 mlrd. dolerių, o jų ketinta įsigyti 12 ir pakeisti senstančius „Ohio“ klasės povandeninius laivus kitame dešimtmetyje. Bet tokie povandeniniai laivai – tiek „Ohio“, tiek „Columbia“ – yra svarbiausia JAV strateginio atgrasymo dalis. „Jo mes neaukosime“, – griežtai pabrėžė M. Esperis gegužės 5-ąją. Jis taip pat pažymėjo, kad nebus rizikuojama ir kitomis strateginę svarbą turimomis modernizavimo programomis.
Tačiau senstančios platformos, tokios kaip bombonešiai, gali tikėtis iškeliauti užtarnauto poilsio greičiau, nei planuota. Mat koronaviruso žala ir kitos susijusios jo pasekmės, kaip aiškėjo, nebuvo planuotos ir dar net neaišku, kiek kainuos.
„Kils noras „pjauti“ per tas programas vien todėl, kad trilijonai pasiskolintų dolerių bus skirti koronaviruso pasekmėms šalinti“, – pažymėjo Fredas Fleitzas, Saugumo politikos centro direktorius. Tai reiškia, kad tokie bombonešiai kaip „B-1B“ ar artimos ugnies paramos lėktuvai „A-10“ bus nurašyti, mat, nepaisant kariškių sentimentų ar bandymų pademonstruoti šių orlaivių universalumą, juos išlaikyti kainuoja milžiniškus pinigus. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus skaičiuota, kad atsisakius 283 orlaivių „A-10“ būtų galima sutaupyti 4,2 mlrd. dolerių, – tuomet tai prilygo visos JAV atgrasymo iniciatyvos Europoje, ypač Baltijos šalyse, išlaidoms.