Vilniuje viešėjęs Valstybės departamento sankcijų politikos koordinatorius Danielis Friedas teigia, kad Lietuvos vyriausybės sprendimus pateisina sovietinės okupacijos patirtis.
„Aš suprantu, kodėl Lietuva taip elgiasi. Lietuvos istorija yra kitokia. Aš prisimenu, kaip viskas atrodė Lietuvai esant Sovietų Sąjungos dalimi, Lietuva turėjo kovoti už savo laisvę ir tai yra gyva atmintis. Todėl, kaip amerikietis, aš galiu suprasti, kodėl Lietuvos vyriausybė elgiasi šiek tiek kitaip, nei mes“, – interviu BNS sakė D. Friedas.
Neseniai į Lietuvą neleista įvažiuoti Rusijos atlikėjui Olegui Gazmanovui, remiančiam Kremliaus politiką ir dainose šlovinančiam Sovietų Sąjungą. Lietuvos vyriausybės teigimu, jis į „juodąjį sąrašą“ įtrauktas dėl Rusijos agresiją remiančios propagandos. Maskva pasipiktino tokiu sprendimu ir pareiškė, kad jis atsilieps dvišaliams santykiams.
Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą ir pradėjus remti Rytų Ukrainos separatistus, Lietuvos institucijos paskelbė stiprinančios kovą su rusiška propaganda.
Anot šalies žvalgybos, Rusija skiria didelį dėmesį informacinės erdvės rusų kalba kontrolei. Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų kasdienes naujienas gauna iš Rusijos kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių.
Lietuva teigia, kad Rusijos žiniasklaida aktyviai kuria nepasitikėjimą Lietuvos, NATO ir Europos Sąjungos (ES) vykdoma politika, valstybės institucijomis, menkina Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo svarbą ir skatina nostalgiją sovietmečiui.
Kovodamos su propaganda, Lietuvos institucijos laikinai uždraudė keturių rusiškų kanalų transliacijas, tarp jų – Pirmojo Baltijos kanalo ar „NTV Mir Lithuania“. Be to, Lietuva į nepageidaujamų šalyje asmenų sąrašą įtraukė Rusijos žurnalistų.
Pernai į Lietuvą buvo neįleista „Komsomolskaja pravda“ žurnalistė Galina Sapožnikova, o 2016 kovo mėnesį į nepageidaujamų asmenų sąrašą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui įtrauktas valstybinės Rusijos televizijos „Rossija 24“ žurnalistas Pavlas Zarubinas ir jo filmavimo komanda.
Į „juodąjį sąrašą“ Lietuva taip pat yra įtraukusi įvairių Rusijos visuomenininkų bei kultūros veikėjų. Tačiau išlieka neaišku, kokiam tiksliai skaičiui Rusijos žiniasklaidos atstovų neleista atvykti į šalį, nes „juodasis sąrašas“ Lietuvoje nėra viešinamas.
Žodžio laisvė – DNR dalis
Kritikai teigia, kad su Rusijos propaganda negalima kovoti draudimais ar cenzūra, nes propagandą apibrėžti sudėtinga, ir tai gali kirstis su vakarietiška žodžio laisvės samprata. Jų teigimu, daugiau dėmesio reikia skirti žiniasklaidos kokybės didinimui ir kurti alternatyvas Kremliaus kontroliuojamai žiniasklaidai.
Prieš draudimus pasisakantys stebėtojai teigia, kad Rusijos propaganda Lietuvoje nėra veiksminga, nes visuomenė išlieka tvirtai provakarietiška, o draudimais rodomas nepasitikėjimas gali duoti priešingą efektą ir silpninti pasitikėjimą valstybe.
Tačiau Lietuvos institucijos tikina, kad žurnalistika dažnai yra tik priedanga Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai.
„Aš suprantu Lietuvos argumentus. Aš suprantu, ką jie bando padaryti. Įsivaizduokite, jeigu aš lietuviams pasakyčiau, kad jūs to neturėtumėte daryti. Jie galėtų man atsakyti: „Ar ne? Galėtum pats 20 minučių pasižiūrėti, ką tas žmogus kalba, ir tada dar kartą man pasakyti, kad tai buvo klaida“, – sakė JAV pareigūnas D. Friedas.
Po Rusijos intervencijos Ukrainoje dalis Rusijos piliečių nepageidaujamais buvo paskelbti ir visoje Europos Sąjungoje. Briuselyje patvirtintame „juodajame sąraše“ atsidūrė Rusijos dainininkas Josifas Kobzonas, žurnalistas Dmitrijus Kiseliovas.
JAV nepageidaujamais paskelbė grupę Rusijos ir Ukrainos politikų bei verslininkų, bet žiniasklaidos, meno ir kultūros atstovų jame nėra. Pasak D. Friedo, Vašingtonas tokiems veikėjams sankcijų netaiko dėl Konstitucijoje įtvirtintos absoliučios pagarbos žodžio laisvei.
„Kai kur mes esame vanagiški, bet pirma Jungtinių Valstijų Konstitucijos pirmoji pataisa yra labai stipri. Tai giliai įaugę į mūsų kultūrą, mūsų politinį DNR. Be to, apibrėžti propagandą tiesiog yra sunku. Ką tai reiškia, propagandistas? Tai žurnalistas, kurio mes nemėgstame?“, – retoriškai klausė diplomatas.
1791 metais priimta JAV Konstitucijos pirmoji pataisa, be kitų dalykų, draudžia riboti žodžio ir spaudos laisvę. Ši pataisa sąlygoja, kad Jungtinėse Valstijose, skirtingai nei Europoje, nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė Holokausto neigimą, o rengti demonstracijas leidžiama itin radikalioms organizacijoms, pavyzdžiui, baltaodžių viršenybę deklaruojančiam Kukluksklanui.
Lietuvos pasiūlymai
Trečiadienį Lietuvoje viešėjęs D. Friedas su šalies parlamentarais, Prezidentūros ir Vyriausybės atstovais aptarė Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų Rusijos atžvilgiu taikomas sankcijas.
Apribojimai atskiriems Rusijos piliečiams įvesti po to, kai Maskva aneksavo Krymą 2014 metų pradžioje. Tuo metu sankcijos Rusijos finansiniam, kariniam ir naftos sektoriams įvestos tų pačių metų vasarą, kai virš Rytų Ukrainos buvo numuštas Malaizijos oro linijų keleivinis lėktuvas.
D. Friedas gyrė Lietuvos lyderystę nuosekliai pasisakant už sankcijų Rusijai palaikymą ir teigė iš šalies pareigūnų jau išgirdęs gerų pasiūlymų, tačiau jų nedetalizavo.
„Turime konsultuotis ne tik su didžiosiomis jėgomis, kaip Prancūzija, Vokietija, Britanija, Lenkija ar Italija, bet taip pat su visomis Europos šalimis“, – sakė JAV diplomatas.
„Lietuvos nuomonę aš vertinu rimtai. Nesileisiu į detales, bet aš jau išgirdau gerų idėjų ir išmintingų pasiūlymų iš Lietuvos draugų, kuriuos turėsiu omenyje“, – pridūrė jis.
Ekspertai nesutaria dėl realaus sankcijų Rusijai poveikio, nes yra sakančių, kad pastarųjų metų Rusijos ekonomikos sunkumai gali būti susiję ne su jomis, o su naftos ir dujų kainų kritimu, kas turėjo ypač smogti gamtos išteklių pardavimais paremtai Rusijos ekonomikai.
Tačiau D. Friedas sako esąs įsitikinęs, kad sankcijų Rusijai poveikis ilgainiui stiprės, jeigu jos nenustos galioti.
Jo teigimu, su Minsko susitarimų įgyvendinimu susijusios sankcijos privalo būti tęsiamos, nes padėtis Ukrainoje negerėja.
„Nepasiekėme to taško, kurį norėtumėme pasiekti, – kalbėjo diplomatas. – Stebėjome ribotą padėties stabilizaciją, tačiau kalbėti apie progresą yra sudėtinga, kai separatistai vis dar žudo Ukrainos karius, o Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai patvirtina, kad dauguma taikos sutarties pažeidimų yra iš Rusijos separatistų pusės“.