Šios brigados elementų nuolatinis rotavimas prasidės nuo 2017 metų pradžios; tuomet JAV armijos kontingentą Europoje sudarys trys visiškai sukomplektuotos kovinės brigados, nurodė JAV pajėgų Europoje štabas. Brigadą sudaro apie 4,2 tūkst. karių.
„Šis armijos įgyvendinimo planas toliau demonstruoja mūsų stiprų ir subalansuotą požiūrį į NATO sąjungininkų ir partnerių palaikymą dėl agresyvios Rusijos (veiksmų) Rytų Europoje ir kitur“, – sakoma JAV pajėgų Europoje vyriausiojo vado generolo Philipo Breedlove'o pranešime.
„Mūsų sąjungininkai ir partneriai matys didesnius pajėgumus, – pridūrė jis. – Jie matys šarvuotosios brigados, aprūpintos modernesne technika, dažnesnį buvimą savo šalyse.“
JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris praeitą mėnesį pristatė siūlomą Pentagono finansavimo planą, pagal kurį numatoma operacijoms Europoje skirti 3,4 mlrd. JAV dolerių – keturiskart daugiau negu ankstesniais metais.
Be kita ko, šios lėšos bus naudojamos finansuoti Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvą (European Reassurance Initiative), kuria siekiama atgrasyti Rusiją nuo ketinimų užimti naujas teritorijas po to, kai Maskva 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
„Šios pastangos rodo stiprius aljansus ir partnerystes, paremtas demonstruojamais pajėgumais, galimybėmis ir pasiruošimu užkirsti kelią agresijai, – sakė Pentagono atstovė Laura Seal (Lora Sil). – Aiškiai rodėme, kad mes ginsime savo interesus, savo sąjungininkus ir tarptautinės tvarkos Europoje principus.“
Modernesnė technika
Sustiprinus Pentagono dalyvavimą Europoje JAV pajėgos suintensyvins karines pratybas visose sąjungininkų šalyse ir rengs mokymus, naudodamos naują karinę techniką.
Šarvuotoji kovinė brigada turi apie 250 tankų, ratinių pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ ir savaeigių haubicų „Paladin“, taip pat 1 750 ratinių transporto mašinų.
Kiekviena šarvuotoji brigada bus dislokuojama devyniems mėnesiams ir atsigabens savo įrangą.
Regione jau laikoma technika bus suremontuota ir modernizuota, o vėliau perkelta į Belgiją, Nyderlandus ir Vokietiją, nurodė kariškiai.
Rytų Europos lyderiai pasveikino šį sprendimą.
Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis sakė, kad planuojamas pajėgų dislokavimas išpildo JAV prezidento Baracko Obamos pasižadėjimus, kuriuos jis išdėstė sakydamas kalbą Estijos sostinėje Taline 2014 metų rugsėjį.
„Šis sprendimas yra ypač svarbus po prezidento Obamos pareiškimo, – nurodė jis. – Tąsyk JAV prezidentas sakė, kad Taliną, Rygą ir Vilnių ginti ne mažiau svarbu negu Berlyną, Paryžių ir Londoną.“
Rusija ne kartą perspėjo nedislokuoti nuolatinių didelių NATO pajėgų palei jos sienas.
Kai kurios NATO narės, tokios kaip Vokietija, taip pat skeptiškai vertino bet kokį nuolatinį stiprių pajėgų dislokavimą, sakydamos, kad tai pažeistų 1997 metų susitarimą tarp transatlantinio Aljanso ir Rusijos.
Tačiau naujasis JAV planas apeina šią kliūtį, nes tos pajėgos techniškai nebus nuolat dislokuojamos Rytų Europoje – brigados bus nuolat rotuojamos, sakė JAV pareigūnai.
JAV kariuomenė Europoje nuolat laiko apie 62 tūkst. karių.