„Nespekuliuosiu, kokie sprendimai bus priimti dėl sustiprinto sąjungininkų buvimo, bet galiu pasakyti, jog esu pataręs ir manau, kad yra reikalinga pasiekti realų atgrasymą. Ne simbolinį, o realų atgrasymą“, - pirmadienį konferencijoje „NATO galios ir atgrasymo stiprinimas“ teigė generolas leitenantas B.Hodgesas, kuris yra JAV Sausumos pajėgų Europoje vadas.
Jungtinių Valstijų karininkas tai sakė artėjant NATO gynybos ministrų ir Aljanso viršūnių susitikimams, kuriuose gali būti nuspręsta padidinti sąjungininkų karinius pajėgumus Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant Baltijos šalis.
„Atgrasymas reikalauja realių pajėgumų, realių kovinių organizacijų, kurios priverstų bet kokį potencialų priešininką pasakyti, kad „mums gali nepavykti“ arba „Mes nenorime to daryti, nes nuostoliai bus per dideli“, - kalbėjo B.Hodgesas.
„Tai reiškia homogeniškas, įgalintas organizacijas su bendrais pabėgumais“, - pridūrė jis.
Generolas sakė, kad Rusija yra reikalinga tarptautinėje bendruomenėje, tačiau šiuo metu tai neįmanoma, nes ši šalis „gerbia tik galią“.
Jis pabrėžė, kad apie 7 tūkst. rusų karių yra dislokuoti Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Šias teritorijas tarptautinė bendruomenė laiko Rusijos okupuotomis Gruzijos teritorijomis.
Pasak B.Hodgeso, apie 20 tūkst. Rusijos karių šiuo metu yra Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje, o praėjusią savaitę Rytų Ukrainoje, kur galioja paliaubos, per susirėmimus su Maskvos remiamais separatistais žuvo apie 20 Ukrainos karių.
„Tai rimtas iššūkis, ne akademinis lavinimas, ir vienintelis būdas užkirsti kelią realiai krizei yra išlikti kartu, Aljansui išlikti kartu ir parodyti, kad mes esame įsipareigoję“, - sakė B.Hodgesas.
Generolas pridūrė, kad Lietuva tiksliai vykdo NATO viršūnių susitikimo Velse metu priimtus įsipareigojimus ne tik didindama išlaidas gynybai, bet ir organizuodama pratybas bei vystydama kariuomenę.
„Lietuva neabejotinai buvo lyderė šioje srityje“, - kalbėjo B.Hodgesas.
Artėjant NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje jų būtų dislokuota po tarptautinį sąjungininkų batalioną, kurį sudarytų apie tūkstantis karių. NATO Karinis komitetas yra pritaręs tokių vienetų dislokavimui Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.
Aljansas šiemet yra patvirtinęs planus plėsti karinį buvimą Rytų Europoje, reaguojant į Rusijos veiksmus.
Po Krymo aneksijos 2014-aisiais Baltijos šalyse buvo sustiprinta oro policijos misija, padidintas karinių pratybų regione skaičius, atidaryti nedideli NATO štabai kiekvienoje Baltijos šalyje.
Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją JAV atsiunčia po rotuojamą kuopą karių. Reaguodami į Rusijos veiksmus Ukrainoje kiti sąjungininkai taip pat pradėjo dažniau siųsti savo pajėgas bendroms pratyboms, tačiau tai daro nereguliariai.