Ketvirtadienį jis dalyvavo Seime surengtoje parlamentarės Marijos Aušrinės Pavilionienės spaudos konferencijoje. Pasiklausyti S. Milko atvyko Prancūzijos, Ispanijos ir Nyderlandų ambasadoriai, kitų ambasadų atstovai.
Žmogaus teisių klausimai parūpo ir parlamentarui Petrui Gražuliui. Vengdami prieš porą metų įvykusio P. Gražulio demaršo , konferencijos organizatoriai paprašė papildomos apsaugos. Vis dėlto P. Gražulis į spaudos konferencijų salę užsuko ir šįmet.
„Blogio ašis“, – kalbant politologui Mindaugui Kluoniui, replikavo P. Gražulis. Pakalbėti su atėjusiu kolega nuskubėjo M. A. Pavilionienė. Pamatęs į jį nukreiptas fotografų blykstes, P. Gražulis vaikščiojo po spaudos konferencijų salę. Po kurio laiko jis prisisegė žiniasklaidos mikrofoną.
Vis dėlto šįkart P. Gražulis pulti nedrįso ir palaukė spaudos konferencijos pabaigos, kuomet ėmė dalyti interviu žiniasklaidai.
S. Milkas: ir man buvo sunku atsiskleisti
Savo kalboje S. Milkas M. A. Pavilionienę vadino „čempione“ ir „lydere“, skleidžiančia žmogaus teisių balsą Lietuvoje. Jis apžvelgė JAV vykstančius procesus.
Pasak svečio, didžiulį proveržį sukėlė prezidentas Barackas Obama, kuris susiejo pilietinių teisių judėjimą, amerikiečių moterų judėjimą ir juodaodžių judėjimą su LGBT judėjimu. S. Milkas citavo B. Obamą, savo kalboje pasakiusį, kad „paprasčiausios tolerancijos neužtenka – privalome skatinti ir įtraukti žmogaus teises“.
S. Milkas prisiminė, kad jo dėdė prieš 35 metus kalbėjo siekiantis ne tik teisinės, bet ir socialinės lygybės. Tuomet JAV būti gėjumi buvo neteisėta – homoseksualumas buvo laikomas psichologiniu sutrikimu.
„Jis eidavo į visuomenes, bendruomenes, kuriose nebuvo priimamas.
Prisimenu, kai man buvo 14 metų, jis susitiko su viena grupe ir iš visų žmonių, kurie jo nekentė, du pakeitė savo nuomonę. Mes turime palaikyti dialogą. (…) Mano dėdė žinojo, kad bus nužudytas – jis žinojo, kad judėjimas už pilietines teises galiausiai prives prie mirties“, – kalbėjo S. Milkas.
S. Milko tvirtinimu, jo dėdė labai didžiavosi būdamas lietuvis – jo mama, senelis, prosenelis turėjo lietuviškų šaknų. „Manęs klausia, ar aš gailiuosi, kad mano dėdė negali šiandien atvykti į savo gimtąją šalį ir kovoti už LGBT teises čia. Aš galiu pasakyti – mano dėdė svajojo apie šią dieną, tai skatino jo aistrą kovoti, jis skatintų mūsų kovą už žmogaus teises“, – dėstė S. Milkas.
Žmogaus teisių gynėjas atkreipė dėmesį, kaip homoseksualiems žmonėms sunku atsiskleisti šeimoje, darbe, kaimynams. Jis ragino išdrįsti padėkoti tiems, kurie tai padaryti išdrįso.
„JAV matome didžiulį pokytį, nes vaikai, sūnėnai, dukterėčios išdrįsta atsiskleisti, paviešinti savo asmenybę. Vienas žmogus, kurio sūnus neseniai pasiskelbė esantis gėjus, sako: "aš negaliu būti prieš tą, kuris yra mano sūnus". Tai yra tai, kas keičia pasaulį, tie paprasti žmonės, kurie ilgiau negali slėpti, kuo yra“, – sakė politikas. „Man buvo sunku išdrįsti tai padaryti, nepaisant to, kad Harvey Milkas buvo mano dėdė“, – neslėpė S. Milkas, kuris, kaip ir jo dėdė, yra homoseksualus.
Šeštadienį S. Milką išvysime eitynėse „Už lygybę“.
„Aš tikrai dalyvausiu „Baltic Pride eitynėse ir man bus didžiulė garbė žygiuoti su tokiais lietuviais, kurie pasirinko eiti gatve ir išreikšti save. Iš tikrųjų eitynių žinia yra ta, kad esame labiau panašūs nei skirtingi - mes esame žmonės. Tai visus mus sieja“, – dėstė S. Milkas.
Vertindamas LGBT padėtį Lietuvoje, S. Milkas įžvelgė pokytį. Jo nuomone, „imama judėti tolyn nuo neapykantos“. Jo teigimu, atsiranda žmonių, kurie pradeda remti LGBT bendruomenę. Politikas tikisi, tai supras pati LGBT bendruomenė, kuri parems kitas su panašiomis problemomis susiduriančias bendruomenes.
Lietuvos žydų imigrantų sūnus
H. Milkas gimė Vudmere, Longailende, Niujorko valstijoje 1930 m. gegužės 22 d. Jis buvo jauniausias sūnus Lietuvos žydų imigrantų, Williamo Milko ir Minervos Karns, šeimoje.
H. Milkas – Lietuvos žydų kilmės JAV politikas, 1978 m. išrinktas į San Francisko stebėtojų tarybą ir tapęs pirmuoju viešai savo homoseksualumą pripažinusiu politiku, išrinktu į aukštas valstybines pareigas JAV istorijoje.
Būdamas maždaug keturiasdešimties, S. Milkas atskleidė savo lytinę orientaciją, persikėlė į San Franciską ir ėmė nuosekliai siekti išrinkimo į San Francisko stebėtojų tarybą.
Per savo trumpą 11 mėnesių darbo karjerą H. Harvey pasižymėjo priimtais griežtais nutarimais LGBT teisių atžvilgiu, tačiau 1978 m. lapkričio 27 d. kartu su tuomečiu meru George Moscone buvo nužudytas.
Naktį po nužudymo, keli tūkstančiai žmonių išėjo į gatves visiškoje tyloje, tik rankose degindami žvakutes, taip išgyvendami širdgėlą ir išreikšdami gedulą. Būtent H. Milkas inicijavo vaivorykštės vėliavos pasirinkimą kaip naują judėjimo simbolį, atsisakant rožinio trikampio, kuris simbolizavo homoseksualų kankinimus nacių laikotarpiu.
2009 m. H. Milko sūnėnas Stuartas priėmė iš prezidento B. Obamos Laisvės medalį, kuris H. Milkui paskirtas po mirties. Sūnėno įkurta Harvey Milko vardo organizacija, gegužės 22 diena paskelbta H. Milko diena.