Tačiau JAV ekonomistas Paulas Krugmanas nesupranta, kur taip skubama. Jo teigimu, FED vienu ar kitu atveju vis tiek suklys, bet pataria geriau pavėluoti, nei paskubėti.
„Žinome, kad infliacija vis dar žemiau tikslo (2 proc. – DELFI). Iš pastarųjų aštuonerių metų patirties taip pat žinome, kad paskatinti ekonomiką esant nulinėms palūkanų normoms, kai nebėra kur daugiau jų mažinti, yra labai sunku...
Jei FED palūkanų normas pakelti pavėluos, turėsime šiek tiek didesnę infliaciją. Jei jas pakels per anksti, tada užstrigsime „prarastame dešimtmetyje“. Taigi rizikos yra labai asimetriškos. Man tiesiog nesuprantama, kodėl FED taip nori jas pakelti. Juolab, kad jie bet kuriuo atveju padarys klaidą“, – „Bloomberg“ kalbėjo jis.
JAV infliacijos lygis birželį siekė vos 0,1 proc.
Nesupranta didžiausios problemos
P. Krugmanas neseniai taip pat labai kritikavo prezidentą Baracką Obamą. Esą jis per daug dėmesio skiria biudžeto deficitui ir pro akis praleidžia nedarbą.
„Didžiausia mūsų problema yra nedarbas. Rinkos tiesiog rėkia: „Mums nerūpi deficitas! Mums rūpi silpna ekonomika!“ – savo skiltyje „The New York Times“ rašė Nobelio premijos laureatas.
Ekonomistas aiškino, kad verslui JAV šiandien trūksta galimybių, o dėl to kapitalas teka į saugiomis laikomas valstybės obligacijas. Šio potraukio nenumalšino net ir tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor's“ sprendimas sumažinti JAV vyriausybės skolų vertinimą.
„Kai milijonai norinčių ir galinčių dirbti žmonių neturi darbo, per metus iššvaistomas veik 1 trln. dolerių vertės ekonomikos potencialas. Todėl mums reikia politikų, kurie nori greito atsigavimo, o ne tokių, kurie pamokslauja apie ilgalaikį fiskalinį tvarumą“, – dėstė P. Krugmanas.
Su juo iš esmės sutinka ir rusų ekonomistas Sergejus Aleksašenko. Savo tinklaraščio įraše „Ar valstybės skola sunaikins JAV ekonomiką?“ jis pastebi, kad šalies skola per pastaruosius 12 metų patrigubėjo ir tai daro įspūdį, tačiau neskuba to smerkti.
„Taip, amerikiečių skola didelė, bet situacija nėra be išeities ir net ne kritinė. JAV valdžia gerai supranta jų laukiančius iššūkius ir neketina „gadinti nervų“ savo investuotojams“, – reziumuoja jis.
Rizika dėl atlyginimų didinimo
Britų ekonomikos analitikas Martinas Wolfas po pirmosios B. Obamos kadencijos kėlė klausimą, ar per jo valdymo metus amerikiečiai pradėjo gyventi geriau.
„JAV ekonomika B. Obamos valdymo metais pasirodė neblogai, ypač įvertinus aplinkybes, kurių metu jis įžengė į Baltuosius rūmus (finansų krizės pradžia – DELFI)“, – pabrėžė jis.
Šiandien dar didesnė dalis JAV gyventojų vėl atsistojo ant kojų, bet M. Wolfas vis tiek įspėja, kad „ekonomika gali neatlaikyti ženkliai aukštesnių palūkanų normų, ypač turint omenyje, kad doleris išlieka stipria valiuta“.
Kadangi atlyginimai JAV pastaraisiais metais beveik neaugo, šalyje kyla nepasitenkinimas dėl per mažo minimalaus atlyginimo.
Šiuo metu jis siekia 7,25 dolerio už valandą, bet aktyvistai ir profesinės sąjungos reikalauja jį padvigubinti – iki 15 dolerių už valandą.
„The Washington Post“ ekonomikos apžvalgininkas Robertas J. Samuelsonas sutinka, kad atlyginimus didinti reikia, nes per pastaruosius šešerius metus realioji jų vertė sumažėjo 10 proc., tačiau įspėja, kad per didelis padidinimas gali turėti priešingą efektą.
„2014 metais maždaug 3 mln. darbuotojų gavo minimalią algą arba mažiau. Tai – 2 proc. visų šalies darbuotojų. Jei būtų nustatytas 15 dolerių atlyginimas, jį gaunančių žmonių dalis sudarytų 40 proc. visų darbuotojų.
Trumpalaikė politinė nauda akivaizdi. Tačiau ar valdžia yra pakankamai protinga, kad nustatytų atlyginimus dviem penktadaliams darbuotojų? Ar ji gali suprasti atskirų pramonių bei įmonių aplinkybes? Aš tuo abejoju“, – rašo jis.
R. J. Samuelsonas cituoja dešiniosios pakraipos organizaciją „The American Action Forum“, kurios atliktas tyrimas parodė, kad 15 dolerių už valandą minimalus atlyginimas sunaikintų 3,3 mln. darbo vietų.