Politologai pastebi tendenciją, kad D. Trumpui pademonstravus neblogus rezultatus, prie jo pradeda šlietis respublikonų elito atstovai, kurie anksčiau jį ignoravo. Taigi iš esmės D. Trumpas turi bent teorinių galimybių tapti JAV prezidentu, nors šiuose rinkimuose dar daug nežinomųjų.
Tačiau kokia taptų JAV užsienio politika, jei galingiausios supervalstybės vadovu taptų asmuo, pasakojantis istorijas apie generolą Johną Pershingą, kuris 1902-1913 m. Filipinuose musulmonų sukilėlius šaudė kiaulės kraujyje pamirkytomis kulkomis?
Remdamasis Moro karu Filipinuose (moro yra etninė grupė, gyvenanti pietų Filipinų salose) D. Trumpas nupasakojo savo galimą kovą su „Islamo valstybe“.
Ar prezidentu tapus D. Trumpui, JAV grėstų 19 amžiaus tipo izoliacionizmas? O gal jis JAV užsienio politiką grąžintų prie realizmo ir susitartų su kitomis regioninėmis galiomis dėl įtakos sferų? Arba galbūt sistema „suvirškins“ D. Trumpo radikalumą ir jis elgsis, kaip ir visi populistai, patekę valdžion: susitupės.
Mokslininkai teigia, kad gali būti keletas JAV užsienio politikos krypčių arba bent trys scenarijai, jei prezidentu po Baracko Obamos taptų juokdariu vadinamas D. Trumpas.
1 scenarijus: sistema suvirškins D. Trumpą
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius aiškina, kad net jei D. Trumpas taps JAV prezidentu, jį paprasčiausiai apsups respublikonų patarėjai ir užsienio politikos ekspertai. Jo teigimu, patys respublikonai šiurpsta nuo minties, kad D. Trumpas įgis galimybę valdyti JAV branduolinį ginklą.
„Jie mano, kad tai košmaras“, - sako K. Girnius, pabrėždamas, kad D. Trumpas apie užsienio politiką beveik neturi jokios nuovokos.
„Todėl D. Trumpas, net jei bus išrinktas, nepradės pats vienas vadovauti užsienio ar gynybos politikai: vis tiek turės paskirti gynybos ir valstybės sekretorių. Jo pažįstami žmonės nėra užsienio reikalų ir gynybos specialistai. Manytina, kad jis kreiptųsi į tradicinį respublikonų establišmentą, kuris paprastai karingesnis nei demokratų, ir iš čia ateitų kadrai, kurie vadovautų gynybai ar užsienio politikai“, - sako K. Girnius.
Todėl, politologo manymu, amžina lietuvių baimė, kad JAV visiškai užmirš Europą arba Rytų Europą yra nepagrįsta ir neracionali.
Galimybę, kad sistema „suvirškintų“ D. Trumpo radikalumą, pabrėžė Rytų Europos studijų centro analitikai Linas Kojala ir Laurynas Kasčiūnas.
„Aš manau, kad jis keistų savo retoriką nuo to momento, kai tik laimėtų respublikonų nominaciją. Manau, kad radikalių pasisakymų būtų daug mažiau, jie būtų labiau subalansuoti ir apgalvoti“, - teigia L. Kasčiūnas.
„Net jei jis laimėtų rinkimus, dažnai būna, kad žmonės tampa sistemos dalimi: nori-nenori yra patarėjai, yra sistema, Baltieji rūmai, struktūra ir tada radikalūs pareiškimai lieka tik lozungais, o sistema suvaldo politiką“, - teigia politologas.
L. Kojala pasakoja, kad D. Trumpas šiek tiek užsiminė apie viceprezidento poziciją: esą anksčiau turėjo 17 pavardžių sąrašą, dabar rinktųsi iš 5 asmenų, nors konkrečių pavardžių neminėjo. Pasak politologo, kalbama, kad viceprezidentu galėtų tapti kuris nors iš su D. Trumpu dėl partijos nominacijos besirungiančių respublikonų: Marco Rubio ar Johnas Kasichas.
„Jeigu D. Trumpas ilgainiui toliau rodys tokius rezultatus, matyt, kad jam pavyks suburti nemažą dalį to respublikonų elito, kuris anksčiau jį bandė sustabdyti. Tai šiek tiek keistų jo kalbėjimą ir žmonių rato, kuris jį supa, profilį“, - teigia L. Kojala.
Vien per savaitgalį D. Trumpą parėmė Niu Džersio gubernatorius Chrisas Christie, Alabamos senatorius Jeffas Sessionas, prieš tai buvo kitų paramos pareiškimų iš respublikonų atstovų.
2 scenarijus: grįš prie realizmo – tarsis su V. Putinu
Kad D. Trumpas nieko nenusimano apie užsienio politiką, pabrėžia visi analitikai, tačiau jo kalbose kartais vyrauja teiginiai apie susitarimą su kitomis didžiosiomis valstybėmis dėl tvarkos pasaulyje.
Tai siunčia teigiamą žinią esamos tarptautinės sistemos griovėjams, kurie kvestionuoja JAV lyderystę ir siekia sugrąžinti buvusią sistemą iki Antrojo pasaulinio karo. Mažoms ir vidutinėms valstybėms tai gana bloga žinia.
„Pasaulį jis mato ne per tarptautinių organizacijų prizmę, ne per būtinybę stiprinti NATO. Jam atrodo, tarsi didžioji galia JAV turi susitarti su kitomis didžiosiomis galiomis. Šiuo atveju grįžtame į 19 amžių ir 20 amžiaus pradžią su visa Realpolitik ir galios balansais, kai svarbiausi tampa didžiųjų valstybių susitarimai“, - sako L. Kasčiūnas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra gyręs D. Trumpą kaip spalvingą ir talentingą lyderį, pastarasis atsakė, kad jam tai garbė. Jis taip pat pareiškė, kad Rusija ir JAV galėtų dirbti ranka rankon: „Jis stiprus lyderis. Ir aš nebūsiu politiškai korektiškas. Manau, kad būtų pozityvu, jei Rusija ir JAV iš tiesų susitartų“.
„Mes puikiai suprantame: susitars kažkieno saugumo sąskaita, taip vyksta mainai mažaisiais ir panašūs dalykai“, - sako L. Kasčiūnas.
„Akivaizdu, kad jis nėra linkęs kalbėti apie tokį dalyką kaip sąjungininkai arba JAV įsipareigojimai sąjungininkams. Jis nekalba apie NATO, bet kelis kartus užuominomis yra aiškiai išsakęs, kad sąjungininkų laikas baigėsi ir jų saugumas yra jų pačių reikalas. Jis taip yra referavęs apie rytinę NATO periferiją ir santykius su Rusija, kuriuos žadėjo gerinti“, - sako L. Kojala.
Tačiau K. Girnius teigia, kad iš tiesų JAV natūraliai svarbesnis yra Pietryčių Azijos regionas ir Pietų Kinijos jūra, kurioje savo karinį buvimą įtvirtina Kinija, todėl Amerikos traukimasis iš Europos jau yra vykstantis faktas, kuris nepriklauso vien nuo prezidento asmenybės.
Tiesa, pastaruoju metu JAV paskelbė apie sunkiosios ginkluotės dislokavimą Vakarų Europoje ir intensyvesnes amerikiečių karių pratybas rytinėse NATO valstybėse.
3 scenarijus: JAV sugrįš į izoliacionizmą
D. Trumpo laimėjimas gali lemti ir Amerikos izoliacionizmą, arba polinkį susitelkti į vidaus politiką ir apleisti pasaulinio policininko vaidmenį. Žurnalistas Thomas Wrightas politico.com rašo, kad iš esmės D. Trumpo pasaulio viziją atspindi mąstyseną iki Antrojo pasaulinio karo, o kai kuriais aspektais net nukelia į 19 amžių.
„Iš esmės D. Trumpas tiki, kad Amerika negauna jokios naudos iš, kurią pati padėjo sukurti ir kurioje lyderiauja nuo Antrojo pasaulinio karo. Jis turi tris argumentus, kurie paprastai ištraukiami per pastaruosius 30 metų. Jam nepatinka Amerikos sukurti kariniai aljansai ir jis jaučia, kad JAV yra pernelyg įsipareigojusi pasauliui. Jis jaučia, kad JAV negauna naudos iš globalios ekonomikos. Ir jam patinka autoritariniai lyderiai. D. Trumpas siekia sugriauti JAV vadovaujamą liberalią pasaulio tvarką ir išvaduoti Ameriką nuo tarptautinių įsipareigojimų“, - rašo T. Wrightas.
„D. Trumpo kalbėjime tikrai yra izoliacionizmo ir protekcionizmo aspektų: jis kalba skeptiškai apie tarptautinės prekybos susitarimus, sako, kad Amerikos interesai nėra apginami užsienio valstybėse, tarptautinė prekyba yra tam tikra kova ir esą JAV turi žiūrėti savo nacionalinių interesų“, - sako L. Kojala.
D. Trumpo citatos
Apie ISIS. „ISIS gauna milžiniškas pinigų sumas iš naftos telkinių, kuriuos užėmė. Dalis jų Sirijoje, kiti – Irake. Aš tuos siurbikus iš ten išvaryčiau sprogdinimais. Taip, būtent. Susprogdinčiau vamzdžius, kiekvieną jo colį. Nieko neliktų. Žinote, ten ateitų „Exxon“ ir per du mėnesius šie šaunūs vyrukai ir didžiosios naftos bendrovės viską atnaujintų ir gražiai sutvarkytų.“
Apie santykius su V. Putinu. „Manau, puikiai sutartumėme su V. Putinu. Tiesiog taip manau. Žmonės klausia, ką turiu galvoje. Tiesiog manau, kad sutartume. Jis nekenčia B. Obamos, o B. Obama nekenčia jo. Santykiai neįtikėtinai prasti.“
Apie JAV įvaizdį. „Savo šalyje elgiamės diplomatiškai, o visas pasaulis mūsų nekenčia. Esame politiškai korektiški, o pasaulis nekenčia Jungtinių Valstijų. Pasaulis išnaudoja Jungtines Valstijas prekyboje ir visur kitur, o mes niekada dar nesame buvę tokie nepopuliarūs.“
Apie meksikiečius. „Siųsdama savo žmones Meksika nesiunčia geriausiųjų. Siunčia tuos, kurie turi daugybę problemų, jie atsiveža tas problemas. Jie atsiveža narkotikų, atsiveža nusikalstamumą. Jie yra žagintojai, nors kai kurie iš jų, manau, yra geri žmonės. Vis dėlto kalbuosi su pasieniečiais, jie papasakoja apie tuos, kurie atvyksta.“
Apie Amerikos didybę. „Frazė „sugrąžinkime Amerikos didybę“ yra mano, ją sukūriau prieš metus, ją vis kartodavau, o dabar visi ją kartoja, žmonės ją mėgsta. Nežinau, spėju, kad turėčiau ją patentuoti, galbūt ją jau patentavau.“
Apie sąjungininkus. „Mes nebegalime ginti visų tų šalių: Japonijos, Vokietijos, Pietų Korėjos.“
JAV prezidento rinkimų sistema
Amerikos prezidento rinkimai vyksta dviem etapais.
Pirmasis yra neformalus, kai respublikonų ir demokratų politikai rungiasi tarpusavyje savo partijų viduje, kad partijos juos iškeltų prezidento rinkimuose. Tokie pirminiai rinkimai vyksta kiekvienoje valstijoje arba tol, kol vienas kandidatas įgyja aiškią persvarą prieš kitus.
Respublikonų kandidatai: Donaldas Trumpas, Marco Rubio, Tedas Cruzas, Benas Carsonas, Johnas Kasichas.
Demokratų kandidatai: Hillary Clinton ir Bernie Sandersas.
Antrasis etapas jau formalus, kai respublikonai ir demokratai iškelia po vieną kandidatą. Kandidatais gali tapti ir nepriklausomai išsikėlę politikai.
Tačiau JAV prezidentas nerenkamas tiesiogiai: rinkėjai renka Rinkikų kolegiją, pastaroji išrenka prezidentą. Rinkikų kolegijoje yra 538 balsai, prezidentu tampa tas, kuris surenka ne mažiau nei 270 balsų.
Kiekvienos valstijos rinkikų skaičius priklauso nuo atstovų skaičiaus Senate ir Atstovų Rūmuose.
Kandidatui, net ir minimalia persvara laimėjusiam visuotinius rinkimus kurioje nors valstijoje, atitenka visi tos valstijos balsai Rinkikų kolegijoje. Pavyzdžiui, jei Floridos valstijoje laimėtojo balsų persvara siekia tik pora procentų, jam atitenka visi 29 Floridos rinkikų balsai.
Taigi šalies prezidentu gali tapti net ir tas kandidatas, už kurį visos šalies mastu balsavo mažiau rinkėjų.