Prireikus bus imtasi griežtesnių priemonių
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė ketvirtadienį Seime teigė, kad komendanto valanda galėtų sumažinti galimą gyventojų mobilumą.
„Svarbiausia turbūt dabar yra – ar pakankamai sumažės žmonių mobilumas ir kontaktai. Jeigu bus reikalingi tokie apribojimai, kurie yra komendanto valandos iš esmės apribojimai, tai yra tai, kas taikoma šiaip daugelyje Europos valstybių, turbūt beveik visose Europos valstybėse yra taikomi apribojimai tiesiog išeiti iš namų, tuomet tokių apribojimų jau tektų prašyti Seimo nustatyti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Komendanto valanda gali būti įvedama šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį. Ją paskelbti gali Seimas.
„Eina kalba apie tai, kad jeigu nesusitarsime ir nesusiimsime ir nesugebėsime taisyklių laikytis suprasdami, kokia rimta yra situacija, tai tiesiog reikės tam tikrų prievartinių priemonių ir didesnio įgaliojimo priežiūros, teisėsaugos institucijoms, kad tai būtų prižiūrima“, – kalbėjo premjerė.
Ji sakė, kad dėl tokių priemonių būtinumo paaiškės „artimiausiomis dienomis“, gavus naujausius duomenis apie gyventojų mobilumą.
Ragino ir ekspertai
Ketvirtadienį Seimo rytinio posėdžio pradžioje epidemiologinę situaciją šalyje vertino ir ekspertai.
Duomenų ekspertas Vaidotas Zemlys–Balevičius Seimo narius ragino ruoštis galimam planui B.
„Mes turime turėti planą B, nepaprastosios padėties įvedimui Seimas viską turi pradėti svarstyti. (…) Nes gali būti, kad dabartinės priemonės nepadės, mes turime kažką papildomai daryti. Nes jei to neįsivedame, tada mokame mirčių kaina“, – teigė duomenų ekspertas V. Zemlys–Balevičius.
Seimo vadovė tikisi, kad komendanto valandos neprireiks
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako mananti, kad šalyje įvesti komendanto valandos siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą nereikės.
„Aš manyčiau, kad komendanto valandos neprireiks“, – penktadienį per Seimo transliaciją feisbuke sakė parlamento vadovė.
„Mano nuomonė pakankamai tvirta visų pirma dėl to, kad trečiadienį įvesti ribojimai yra pagrįsti ekspertų patarimais, ir, jei gyventojai susitelks, jei išgirs pavojaus signalą dėl užsikrėtimų skaičiaus ir kelias savaites kitu režimu gyvens, ypač per šventes, tikėtina, kad užsikrėtimų skaičius ims mažėti“, – teigė ji.
V. Čmilytė–Nielsen pažymėjo, kad Vyriausybės nuo trečiadienio įvesti griežtesni ribojimai „yra gyvybiškai reikalingi, kad pristabdytume įsisiūbavusią antrąją bangą“.
„Jei jų bus laikomasi, tikėtina, kad sausio pabaigoje galėsime pereiti į normalesnį gyvenimo režimą. Dabar reikėtų laikytis nurodymų, nebandyti jų apeiti, o visiems drauge stengtis įveisti šitą iššūkį“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Opozicija abejoja
Tuo metu buvęs premjeras Saulius Skvernelis, paklaustas apie dabartinių valdančiųjų kalbas dėl nepaprastosios padėties šalyje įvedimo, neslėpė nuostabos. Pasak politiko, dabartiniai valdantieji patys kritikavo nuėjusios Vyriausybės sprendimus uždaryti barus bei suvaržyti visuomeninę veiklą.
„Dabar plokštelė pasikeitė. Reikėtų jų klausti, kada jie buvo nuoširdūs – tada ar dabar. Tas politikavimas, kai mes darėme reikalingus žingsnius, privertė žmones abejoti, ar to reikia. Dabar patys gavo tą situaciją ir tomis pačiomis frazėmis bei argumentais kalba“, – sakė S. Skvernelis.
Jo teigimu, daugelis žmonių nebe taip rimtai vertina koronaviruso grėsmę.
„Dabar viską sugrąžinti atgal griežtomis priemonėmis – sudėtinga. Jeigu žmonės patys nesupras ir nenorės, nieko nepadarysi – nei komendanto valandomis, nei kitais griežčiausiais policiniais metodais“, – pridūrė S. Skvernelis.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas taip pat ragino žmonėms negrasinti.
„Negalima visuomenei grasinti nepaprastąja padėtimi, kad štai, jeigu nesilaikysite draudimų, tai dar griežčiau „kalsime“. Pavargusioje nuo pandemijos visuomenėje tai gali sukelti tik dar didesnę atmetimo reakciją įvestiems karantino ribojimams“, – sakė G. Paluckas.
Socialdemokratų pirmininko nuomone, viena visuomenės dalis karantino apribojimų vis tiek nesilaikys, tačiau, jo žodžiais, ta grupė nėra didelė.
„Jeigu žmonės nepatikės, kad apribojimų reikia, tai jie ras būtų, kaip iš po prekystalio parduoti ar nusipirkti, nuvažiuoti pas gimines ir pan. Šiame etape svarbu visuomenės negąsdinti ir žiūrėti, ar visos taikomos priemonės teisingos. Sustojimo tikrai reikėjo, nes yra skaičiai, susirgimų skaičius auga. To sustojimo labiausiai reikėjo tiems, kurie serga visomis kitomis ligomis, nes sveikatos sistema yra perkrauta“, – pridūrė G. Paluckas.
Galiotų tik komendanto valanda?
Premjerė I. Šimonytė taip pat tikino, kad nepaprastoji padėtis neturėtų gąsdinti. Nors itin plačiame jos apibrėžime vardijama eilė galimų priemonių, tačiau akcentas būtų komendanto valandai.
„Tikrai nenoriu nieko gąsdinti nepaprastąją padėtimi, nes ten yra apribojimų, kurie nėra reikalingi šiuo metu. Ar apribojimai žiniasklaidos laisvei, ar dar kažkokiems dalykams, tikrai ne apie tai eina kalba“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
Jei žmonės laikysis nustatytų ribojimų, naujai nustatomų koronaviruso atvejų lygis iki 500–700 naujų atvejų nukristų sausio pabaigoje, sakė politikė.
Lietuvoje trečiadienį siekiant suvaldyti viruso plitimą įsigaliojo griežtesnis karantino režimas, kurio metu uždarytos daugelis parduotuvių, kirpyklos, apribotas žmonių judėjimas.
Karantino režimas šiuo metu įvestas iki sausio 31 dienos.
Įvedus komendanto valandą teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, draudžiama būti viešose vietose be specialaus leidimo ir asmens dokumentų.
Dar praėjusią savaitę naujienų portalas lrytas.lt skelbė, kad jų šaltinių duomenimis, jei komendanto valanda būtų įvesta, Lietuvos piliečiams būtų privaloma likti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ryto darbo dienomis, o savaitgaliais ir švenčių dienomis gali būti imtasi dar drastiškesnių ribojimų – nuo 13 val. dienos iki kitos dienos 6 val. ryto.
Jeigu šalyje būtų paskelbta nepaprastoji padėtis
Kaip rašoma Nepaprastosios padėties įstatyme, „sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai“.
Įstatymas numato:
12 straipsnis. Valstybės valdymo organizavimas nepaprastosios padėties metu:
1. Nepaprastosios padėties metu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytos bei nustatyta tvarka įsteigtos valstybės ir savivaldybių institucijos.
2. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka nepaprastosios padėties metu savivaldybės (savivaldybių) teritorijoje, kur nepaprastoji padėtis įvesta, gali būti įvestas tiesioginis valdymas, taip pat esant būtinumui sudarytos viešosios tvarkos apsaugos komendantūros.
13 straipsnis. Institucijos, užtikrinančios šio Įstatymo vykdymą:
Nepaprastosios padėties įstatymo vykdymą tiesiogiai užtikrina ir kontroliuoja šios institucijos:
1) institucija, atsakinga už ekstremalios situacijos ar krizės valdymą;
2) viešosios tvarkos apsaugos komendantūros;
3) savivaldybių administracijų direktoriai.
14 straipsnis. Institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą:
1. Įvedus nepaprastąją padėtį, institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą, imasi visų reikalingų priemonių nepaprastosios padėties įvedimo tikslui pasiekti. Institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą, veikla apima visą valstybės teritoriją.
2. Institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą, nedelsdama imasi šalinti ekstremalios situacijos ar krizės priežastis, organizuoja žmonių ir jų turto apsaugą; iškilus būtinybei, organizuoja gyventojų evakuaciją iš gaivalinių nelaimių, katastrofų ar ginkluotų veiksmų zonos, suteikia kitą reikalingą neatidėliotiną pagalbą. Institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą, visais įmanomais būdais stengiasi sušvelninti ekstremalią situaciją ar krizę ir pašalinti jos padarinius.
3. Prireikus institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą, nepaprastosios padėties tikslams pasiekti steigia viešosios tvarkos apsaugos komendantūras ir koordinuoja jų veiklą. Prireikus institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą, į pagalbą gali pasitelkti ir kitoms valstybės institucijoms pavaldžias tarnybas bei techniką ir joms vadovauti.
17 straipsnis. Kariuomenės ir mobilizacinio rezervo panaudojimas nepaprastosios padėties metu:
1. Nepaprastosios padėties metu prireikus įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti panaudojama Lietuvos kariuomenė ir mobilizacinis rezervas.
Nepaprastosios padėties metu gali būti taikomos šios nepaprastosios priemonės:
28 straipsnis. Nepaprastosios padėties metu taikomos nepaprastosios priemonės
1) valstybės rezervo naudojimas įstatymų nustatyta tvarka;
2) nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektų sustiprinta (ginkluota) apsauga;
3) valstybės sienos apsaugos sustiprinimas arba valstybės sienos priedanga;
4) draudimas išduoti leidimus civilinės apyvartos ginklams įsigyti ir licencijas jais prekiauti, taip pat laikyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas ar priemones, sprogmenis;
5) transporto priemonių (išskyrus specialios paskirties transporto priemones, šalinančias neigiamus padarinius teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, ir turinčias specialius leidimus) judėjimo apribojimas;
6) komendanto valandos įvedimas;
7) draudimas be specialaus leidimo atvykti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, arba pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą;
8) užsieniečių buvimo ir tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją apribojimas, jų priežiūros bei vizų režimo sugriežtinimas;
9) nustatant leidimų tvarką, ne ūkinės veiklos ir privačių suėjimų, į kuriuos susirenka daugiau nei 50 žmonių, ribojimas;
10) transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą;
11) Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo nustatyta tvarka transporto priemonių, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių ar kito turto laikinasis paėmimas arba rekvizicija siekiant užkirsti kelią itin pavojingiems ir sunkiems padariniams arba jiems likviduoti, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui gelbėti. Ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys ir jų dalys, kurie priklauso teisę juos laikyti turintiems asmenims, gali būti laikinai paimami tik tada, kai turima informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms;
12) nepaprastosios padėties metu teritorijoje įvedamas medicininis ar veterinarinis karantinas;
13) laikinas gyventojų perkėlimas (evakuacija) iš nepaprastosios padėties teritorijos;
14) ypatingas maisto produktų bei kitų būtiniausių prekių paskirstymas (tiekimas) nepaprastosios padėties teritorijoje esantiems arba evakuotiems gyventojams;
15) esant būtinumui, laikinas įmonių, kitų juridinių asmenų darbo režimo pakeitimas, jų ūkinės veiklos pertvarkymas gelbėjimo ir atstatymo darbams atlikti. Už šiuos darbus gali būti atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka;
16) asmenų sulaikymas įstatymų nustatyta tvarka, siekiant užkirsti žmonių užkrečiamųjų ligų plitimą, šių asmenų hospitalizavimas ir izoliavimas bei gydymas. Ligonių ir asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį su sergančiu asmeniu, ligos sukėlėjo nešiotoju ar sukėlėjus perduodančiais veiksniais, bei sukėlėjų nešiotojų priverstinio hospitalizavimo, izoliavimo ir gydymo ypatumus nustato įstatymai;
17) gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų maksimalių didmeninių ir (ar) mažmeninių kainų bei šių prekių kitų pardavimo ar teikimo būtinų apribojimų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.