Antradienį Kinijos liaudies respublika atšaukė savo ambasadorių iš Lietuvos ir lietuvių pareikalavo padaryti tą patį. Viskas – dėl dar tik būsimosios Taivano, kuri Pekinas laiko savo dalimi, diplomatinės atstovybės Vilniuje.
Tai dar nėra santykių su Kinija nutraukimas, bet Kinija jau leidžia suprasti, kad iki to gali būti prieita. Tačiau glaudesnių ryšių su Taivanu šalininkai Lietuvoje drąsinasi, kad Pekinas esą tik dabar triukšmauja, o iš tikrųjų nieko rimto negali padaryti – esą vystant ryšius su Taivanu Lietuva daugiau išloš, nei praras, ypač ekonominėje srityje. Juo labiau, kad už Lietuvos nugaros – JAV.
Tačiau ar iš tikrųjų taip yra ir kodėl Lietuvai dabar, vienu metu įklimpus į kelias krizes – nuo pandemijos valdymo, iki vidaus neramumų bei santykių su Rusija ir Baltarusija aklaviečių, dar prireikė pasielgti taip, kad būtų sulaukta garantuoto Pekino atsako?
O gal Lietuva nusiteikusi žengti dar toliau? Jei jau tiltai su Kinija liepsnoja, tai velniop tie tiltai – gal Lietuva ryšis pirmoji pripažinti Taivano nepriklausomybę, panašiai, kaip nepaisant milžiniško spaudimo tai padarė Islandija 1991 m., pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę?
Jau kirba nepriklausomybės klausimas
Toks klausimas buvo iškeltas laidoje „Delfi tema“ ir du Taivano rėmėjai Seime – Parlamentinių ryšių su Taivanu grupės pirmininkas Matas Maldeikis bei Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis neslėpė, kad tokia galimybė nėra atmestina.
Pasak Ž. Pavilionio, pats sprendimas atidaryti Taivano atstovybę Vilniuje grįstas vertybiniais ir ekonominiais išskaičiavimais, esą Lietuvai apsimoka turėti ekonominius santykius su labiausiai technologiškai išsivysčiusiomis demokratijomis, kur verslui yra palankiausios sąlygos.
Be to, Taivano atstovybes turi ir daugiau valstybių. Bet kodėl Lietuva išsiskyrė ir turėjo būti pirmoji bei vienintelė ES, kuri tokiai atstovybei suteikė „Taivano“, o ne Taipėjaus, kam taip nesipriešina Pekinas, pavadinimą? Juk Lietuva oficialiai dar laikosi „vienos Kinijos politikos“ ir nepripažįsta Taivano, kaip nepriklausomos valstybės, kurią Pekinas laiko savo dalimi.
„Tiesiog užfiksavome realybė tokią, kokia ji yra. Tai yra pačių taivaniečių sprendimas, jų noras, mes su juo sutinkame, bendradarbiaujame, jei politiškai mums tinka, nematome didelės problemos“, – antrino M. Maldeikis. Lietuva esą neperžengia ribos, o Pekinas, pasak Ž. Pavilionio, neturi teisės nurodinėti kaip Lietuvai vadinti Taivaną, kurio Vilnius nepriklausomu ir toliau nepripažįsta.
„Mes prieš rinkimus deklaravome, kad planuojame atidaryti ekonominę atstovybę Taivane“, – teigė M. Maldeikis. Iš tikrųjų tai nėra tikslu – TS-LKD, kuri iškėlė M. Maldeikį rinkimuose, bent jau rinkimų programoje nebuvo net paminėjusi Taivano.
Pažymėta tik tiek, kad „būsime ištikimi demokratijos vertybėmis ir sieksime jas įtvirtinti visoje euroatlantinėje erdvėje. Santykiuose su tokiomis valstybėmis kaip Kinija išlaikysime vertybinį stuburą (…) Veikdami ES kursime vieningą Bendrijos požiūrį ir politiką santykiuose su Kinija.“. Atidaryti Taivano atstovybę su žodžiu „Taivanas“ pavadinime nėra vieningas ES požiūris.
Tuo metu Laisvės partija savo rinkimų programoje išties nurodė, kad „pritartų Taivano (Kinijos Respublikos) nepriklausomybės pripažinimo siekiui“.
Tiesa, taip pat pažymėta, kad „tokio diplomatinio pripažinimo ir dialogo su Taivanu sustiprinimas turėtų būti įgyvendinamas telkiant plačią bendraminčių koaliciją Europos Sąjungos šalių tarpe“.
Kita vertus, Pekinas ir dabartinį Lietuvos žingsnį, kaip ir buvo galima nuspėti, įvertino kaip pasikėsinimą į Kinijos suverenumą. O kai kuri nors, už tūkstančių kilometrų esanti šalis kėsinasi į vienos galingiausių pasaulio valstybių suverenumą – gero nelauk. Tad jei ir vienaip blogai, ir kitaip netinka, galbūt Lietuva nusiteikusi žengti dar toliau?
Paklaustas, ar Lietuva galėtų žengti minėtos Islandijos pramintu keliu ir pripažintų Taivano nepriklausomybę M. Maldeikis be dvejonių ištarė „taip“. Tiesa, yra sąlyga.
„Čia Taivano (apsisprendimo) klausimas, jis nenori žengti šio žingsnio, kuris susijęs su JAV saugumo garantijomis, o mes Taivanui nenurodinėsime. Tai jų reikalas, nebėgsime prieš traukinį“, – pridūrė M. Maldeikis.
Išties, nepaisant pastaraisiais metais vis drąsesnių nuotaikų Taivane, šios salos valdžia kol kas dar nesiryžta skelbti nepriklausomybės – suprantama, kaip į tai gali reaguoti Pekinas. O ir JAV, suteikusios saugumo garantijas Taivanui suinteresuotos status quo išlaikymu – kol kas konfliktuoti dėl Taivano ir provokuoti Kiniją JAV dar nenori.
Tuo metu Ž. Pavilionis jau buvo atsargesnis – esą reikia palaukti sąjungininkų, t. y. kitų demokratinių valstybių, pirmiausiai JAV reakcijos bei koordinuoti veiksmus. Ir nors oficialiai tiek JAV, tiek ES užstojo Lietuvą, kol kas nei JAV, nei ES nėra formalios „Taivano“ arba „Kinijos respublikos“ atstovybės.
„Tendencija šia kryptimi yra. (….) Judame link santykių su Taivanu, kas iš pradžių prasidės kaip ekonominių santykių plėtojimas“, – atsargiai žodžius rinko Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Jis nesileido ir išprovokuojamas atsakant į klausimą, ką darytų, jei Seime būtų balsavimas dėl rezoliucijos Taivano nepriklausomybės klausimu – esą vis tiek reikėtų iš pradžių poziciją derinti su sąjungininkais JAV bei ES.
Bijoti Pekino nėra ko?
Tuo metu Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupės narys, „darbietis“ Valentinas Bukauskas, kuris Seimo tinklapyje įrašytas šios grupės pirmininko pavaduotoju (bet atsisakė tokiu prisistatyti) „Delfi“ tikino, kad dėl Taivano atstovybės klausimų jam iš viso „sunku atsakinėti, nes sprendimą priėmė ne Seimas“, tačiau jo manymu „reikia plėtoti šiltesnius, kuo draugiškesnius santykius su visomis valstybėmis, nepakenkiant Lietuvai“. O jei Seime būtų balsuojama dėl Taivano nepriklausomybės esą tėra „kas būtų, jeigu būtų“ sąmokslo teorija.
„Ką reiškia ambasadoriaus atšaukimas? Nuo to prasidės santykių atšalimas, mūsų verslo bendrovės gali turėti neigiamų pasekmių“, – svarstė ryšių su Kinijos liaudies respublikos grupės narys.
Ir nors M. Maldeikis dar pabrėžė, kad Kinijai esą yra labai nemalonūs patys Lietuvos apsisprendimo faktai – iš pradžių trauktis iš 17+1 formato, kiniškų 5G ryšių technologijų plėtros stabdymas, o dabar ir Taivano atstovybės atidarymas, Pekinas nieko negalės padaryti.
„Ambasadoriaus atšaukimas yra pozicija, o po pusės metų jis grįš, manau, kad tiekimo grandinių nelies, nes esame ES dalis, taip negali mūsų paveikti. Greičiausiai ieškos lietuviškų verslų ir investicijų Kinijoje, per juos bandys siųsti žinutę“, – tikino M. Maldeikis.
Jo įsitikinimu, bendradarbiavimas su technologiškai pažangiu Taivanu Lietuvos verslui ir bendrai ekonomikai bus naudingesnis. O daugiausiai, ką Kinija gali padaryti, tai griebtis panašios taktikos, kaip Rusija, kuri mėgsta neįsileisti supykdžiusios valstybės produktų, pavyzdžiui, pieno, esą šis „neatitinka higienos normų“.
Atviri grasinimai nubausti Lietuvą
„Delfi“ kreipėsi į Kinijos liaudies respublikos užsienio reikalų ministeriją su prašymu pakomentuoti, kaip Kinija gali reaguoti į tolimesnius ryšių su Taivanu mezgimą ir galimą nepriklausomybės pripažinimą.
Tačiau tuo pat metu savo savotišką atsakymą išplatino Kinijos komunistų partijos, o ir oficialiu valdžios ruporu laikomas tinklapis „Global Times“. Anglakalbei auditorijai skirtas informacinis leidinys įprastai platina būtent Pekino poziciją, ypač nepasirašytuose straipsniuose.
Būtent toks pasirodė praėjus dienai po to, kai Kinija atšaukė savo ambasadorių iš Lietuvos. Redakcinis straipsnis pavadintas iškalbingai: „Kinija, Rusija gali kooperuotis ir bausti Lietuvą“.
Tiesa, pačiame straipsnyje jau nebelieka jokių „gali“: Lietuva jau esą peržengė raudonąją ribą, kurią dėl Taivano Pekinas yra aiškiai deklaravęs, o Lietuva tai žinojo, bet neva rėmėsi JAV užnugariu.
„Lietuva peržengė ribą. (…) Tai yra ypač neatsakingas elgesys, kuris supurtys Kinijos-Lietuvos santykius. Kinija turi imtis stiprių kontrpriemonių prieš Lietuvą. Ir jei Lietuva nesiliaus, Kinija turi būti pasiruošusi santykių nutraukimui. Be to, Kinija turi su Rusija ir Baltarusija kartu nubausti Lietuvą“, – tikinama „Global times“ straipsnyje.
Ir nors šią savaitę paaiškėjus kibernetinės atakos prieš Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją mastui akys pirmiausiai nukrypo į Rusiją, esą tai gali būti Kremliaus braižas, oficialiai niekas neužsiminė ir apie kitą, asimetrinio pekino atsako galimybę. Kinija jau ne vienerius metus įtarinėjama ir kaltinama kibernetinėmis atakomis prieš JAV ir kitas Vakarų šalis – milžiniškus kibernetinius pajėgumus turinti Kinija niekada nepripažįsta savo vaidmens, kurį įrodyti būtų sunku net JAV.
Tačiau būtent apie asimetrinį atsaką pažadėjęs „Global Times“ pabrėžė būtinybę „kartu su rusija suduoti sunkų smūgį arba du JAV šunims ir taip įspėti kitas šalis, kad Kinija neleis JAV sąjungininkams provokuoti Kinijos ir Rusijos“.
„Kinija ir Rusija turi imtis progų ir smogti tai valstybei, kuriai pasimaišė protas. Tai turi būti Kinijos-Rusijos strateginės partnerystės naujasis turinys ir pamokymas. Lietuva, viena iš tų šalių, kuri nuėjo toliausiai kartu provokuodama Kiniją ir Rusiją, turi būti pamokyta viena ar keliomis pamokomis. Ir Kinija savo kontraataka prieš Lietuvą turėtų paaiškinti, kad Taivano klausimas yra raudonoji linija, kuri negali būti peržengta, kad Kinija neleis Lietuvai tapti ta šalimi, kuria sektų kitos. Taivanas yra ta riba tarp taikos ir karo“, – tulžingai grasinama „Global times“ straipsnyje.
Jame be kita ko taip pat pabrėžiama, kad „JAV pradėjus naujas provokacijas prie Taivano“ Kinija kels jų kainą – esą reikia pasvarstyti, ar nevertėtų „paspartinti Taivano klausimo sprendimo jau artimiausiu metu“.