Rudenį, po Seimo rinkimų, konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui pasitraukus iš politikos, daugelis konservatorių tikėjosi, kad partijos vairą perims Ingrida Šimonytė.
„Atsakymas į šį klausimą ateis su savo laiku. Taip, girdžiu tą lūkestį, bet turiu viską įvertinti“, – dar spalio mėnesį komentavo politikė.
Vis dėlto I. Šimonytė savo sprendimą nekandidatuoti paskelbė socialiniuose tinkluose.
„Iš naujų kvietimų draugauti suprantu, kad maga kažkaip sužinot, kaip ten su tais partijos pirmininko rinkimais. Nes žadėjau pasakyt anksčiau nei paskutinę minutę. Tai štai – išsiunčiau sekretoriatui laišką, kuriame informavau, kad šiuose rinkimuose nekandidatuosiu“, – prieš pat šventes pranešė buvusi premjerė.
TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma tvirtina, kad toks I. Šimonytės sprendimas jo nenustebino.
„Aš jau prieš tai su kolegomis kalbėjausi, kad man atrodo, jog ji nesieks to posto, nes atrodė tokia lengva, atsipalaidavusi, pirmą kartą po daugelio metų paskelbė išeinanti atostogų“, – sakė politikas.
I. Šimonytė rašo, kad priežasčių nevadovauti partijai yra ne viena, tačiau jų nepaaiškina. Užsimena tik, kad partijai turėtų vadovauti tinkamesnė vizija, o ne autoritetas.
„Ją suprantu žmogiškai. Yra, matyt, ir nuovargis, ir tolimesnio gyvenimo kelio paieškos, tas normalu“, – aiškino TS-LKD pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
Galiausiai ekspremjerė teigia norinti skirti laiko savirefleksijai, bet pažada toliau aktyviai dirbti Seime.
I. Šimonytei pasitraukus, partijos nariai į pagrindinius kandidatus įvardija Lauryną Kasčiūną, kuris surinko beveik tiek pat partijos skyrių balsų kaip ir I. Šimonytė. Tačiau net ir jis nesijaučia favoritų gretose.
„Jau minėjau, kad rimtai svarstau. Dabar dar rimčiau svarstau ir savo sprendimą paskelbsiu penktadienį, gruodžio 27 dieną“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Nors net L. Kasčiūnui apsisprendus siekti pirmininko posto, dalis narių jo kaip laimėtojo dar nemato.
„Daugeliui gali atrodyti, kad favoritu automatiškai tampa Laurynas Kasčiūnas, bet aš neskubėčiau skelbti nugalėtojų“, – sakė TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.
Tuo tarpu Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, šiuo metu einanti laikinosios pirmininkės pareigas, taip pat turi savo palaikymo ratą.
„Radvilė – partijos senbuvė, jos tapatybė, supratimas apie partiją, kuri buvo sukurta 1993 metais, jos abu tėvai yra partijos įkūrėjai“, – teigė Paulė Kuzmickienė.
„Normalu, yra palaikančių, mažiau palaikančių. Tai yra demokratija. Demokratija buvo, demokratija yra, demokratija ir bus“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas.
Kandidatūrą į partijos vadovus yra paskelbę anksčiau iš krašto apsaugos ministro pareigų atsistatydinęs Arvydas Anušauskas bei užsienio reikalų komitete dirbantis Žygimantas Pavilionis.
„Esame trys profesionalai, galbūt atsiras ir kitų, bet žinome, ką kalbame apie užsienį, saugumą ir gynybą“, – nurodė Ž. Pavilionis.
Naujam partijos lyderiui teks nemaža našta. Konservatorių padėtis šiuo metu nėra pavydėtina – mažėjantis narių skaičius, didelis vyresnio amžiaus narių procentas.
„Tikrai ne pačioje geriausioje būklėje yra partija“, – situaciją apibūdino Jurgis Razma.
„Krikščionys demokratai puolami tiek iš kairiojo, tiek iš dešiniojo sparno“, – teigė Ž. Pavilionis.
Nepaisant iššūkių, partijos rėmėjai tikisi, kad naujasis lyderis sugebės suvienyti narius ir vesti konservatorius į priekį.
Pirmininko rinkimai vyks vasario pradžioje, o sprendimą kandidatai turi priimti per kelias artimiausias dienas.
Išsamiau žiūrėkite: