Po to, kai gruodį D. Trumpas atgaivino raginimus, kurių buvo galima girdėti ir per pirmąją jo kadenciją, dėl JAV noro įsigyti Grenlandiją, netikėtai užaštrinta išrinktojo prezidento retorika, regis, pasuko visiškai netikėta linkme.

Net tie, kurie įprato iš D. Trumpo tikėtis netikėčiausių sprendimų, atrodė nepasiruošę ir sutrikę, kai per spaudos konferenciją paklaustas, ar gali garantuoti, kas nenaudos karinės jėgos, siekiant prisijungti Grenlandiją ir Panamos kanalą, D. Trumpas ne nesudvejojo.

„Ne, negaliu to garantuoti“, – pareiškė išrinktasis JAV prezidentas, kuris prisieks jau sausio 20 d. Esą prisijungti minėtas teritorijas yra gyvybiškai svarbu, tai yra JAV ekonominio ir nacionalinio saugumo interesas.

Kai negali suprasti, ar jis tik juokauja, visus trolina, pasiųsdamas savo sūnų į Grenlandiją, ar nusiteikęs rimtai panaudoti jėgą prieš tuos, kurie priešinsis D. Trumpo valiai, net jei jie yra JAV sąjungininkai, visi bandymai raminti aistras, suprasti ir paaiškinti būsimojo prezidento veiksmus ar atgrasyti nuo panašių avantiūrų, regis, nublanksta prieš paprastą klausimą: o jeigu tai ne pokštas?