Dar prieš tapdama imperatore keitė meilužius vieną po kito
Jekaterina gimė 1729 m. Prūsijos generolo šeimoje. Jos tėvas buvo nuoširdžiai atsidėjęs tarnybai, o motina buvo didelė nenuorama ir nuotykių mėgėja, dažnai važinėdavo po Europą, todėl nė vienas rimtai neužsiėmė mergaitės auklėjimu.
1745 m. Jekaterina buvo ištekinta už Petro III. Nuotakai buvo vos 16 metų, o jaunikiui 17. Santuoka buvo nevykusi, todėl pirmas meilužis atsirado netrukus po vestuvių. Dar būdama nuotaka ji susižavėjo jaunu dvariškiu. Tačiau šiam netrukus teko išvykti į užsienį, nes jo gana atviri santykiai su Jekaterina II itin nepatiko carienei Elžbietai. Jaunąją Petro III žmoną saugojo visas būrys carienės šnipų, bet ir tai nepadėjo.
Pirmuosius 6-7 m. jų vedybos buvo formalios. Caraitis ir sosto įpėdinis Petras III pasirodė neįgalus kaip vyras. Įsimaišius carienei Jelizavetai, buvo atlikta chirurginė operacija, kuri pagydė sosto įpėdinį, tačiau nepagerino įtemptų sutuoktinių santykių.
Pora susilaukė dviejų vaikų: sūnaus, vėliau imperatoriaus, Pavelo ir dukrelės Anos, kuri mirė tesulaukusi 2 m. Jekaterinai neleido pačiai auginti savo sūnaus, būsimo paveldėtojo. Berniukui vos gimus, jį išnešė ir auklėjo carienė. Per metus savo vaiką ji matydavo vos tris kartus.
Vos sulaukusi aštuoniolikos Jekaterina II jau buvo pakeitusi kelis meilužius ir manė, kad būsimai imperatorienei viskas galima. Ji mėgo vyrų draugiją, kartais turėdavo net kelis meilužius vienu metu. Net sklandė gandai, kad jos pirmagimis nė nebuvo Petro III vaikas. Vienas iš tuometinių meilužių atvirai gyrėsi, kad berniukas yra jo sūnus.
Pabėgę meilužiai – valstybės išdavikai
Mirus carienei Elžbietai, Petras III užėmė sostą. Tačiau jis nesugebėjo sutarti su žmonėmis, tad visas dvaras simpatizavo Jekaterinai. 1762 metais Petras III buvo priverstas pasirašyti žmonos surašytą aktą, kad „savo noru“ atsisako sosto. Suimtas ir įkalintas, Petras III žuvo per eilines išgertuves susiginčijęs ir susipešęs su vienu iš sugėrovų. Persigandusi Jekaterina padarė viską, kad ant jos nekristų įtarimo šešėlis. Buvo paskelbta, kad imperatorius mirė dėl sunkios ligos.
Jekaterina II buvo karūnuota imperatoriene. Tačiau meilužių jos lovoje nemažėjo. Impetatorė savo meilužiams buvo dosni. Vos už vieną naktį kartu ji galėjo padovanoti dvarą.
Jekaterinos II meilužio pareigos buvo gerai apmokamos, tačiau jaunuoliai negalėjo niekur laisvai išeiti, o pabėgimas buvo laikomas valstybės išdavimu ir galėjo baigtis mirtimi.
Padėjo tapti karaliumi?
Jekaterina II turėjo didžiulę įtaką ir Lietuvos istorijoje. Žinoma, kad savo meilužiams Jakaterina II buvo itin dosni, net ir tuomet, kai intymius santykius nutraukdavo.
Jiems dovanodavo titulus, rūmus, žemių bei tarnų. Tačiau didžiausios Jekaterinos II malonės nusipelnė vienas iš pirmųjų carienės meilužių ir vėlesnių vaikų tėvas Stanislovas Augustas Poniatovskis, paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius.
Net ir nutraukusi santykius, ji finansiškai ir politiškai rėmė A. Poniatovskį, kad šis taptų karaliumi. Kalbama, kad būtent ši parama jam padėjo.
Jekaterinos II valdymo laiku padalinta ATR
Jekaterinos II vedamą politiką iš vienos pusės apibrėžė Švietimo epochos idėjos, iš kitos – Rusijos istoriniai vystymosi ypatumai. Ji save laikė Petro I pasekėja ir idėjų tęsėja. Jekaterina Didžioji įvykdė Senato reformą, perdavė valstybei bažnyčioms (cerkvėms) priklausiusias žemes, savo vykdoma politika galutinai įtvirtino bajorijos teises ir privilegijas, vykdė agresyvią užsienio politiką.
Imperatorienei globojant, šalyje klestėjo mokslai, menai ir prekyba. Ji įsteigė daugybę mokslo įstaigų. Jų tarpe ir pirmąją mokyklą moterims. Tai buvo Kilmingųjų mergelių institutas, įsteigtas Smolnio vienuolyne.
Jekaterinos II valdymo metu (1773-1775 m.) įvyko didžiausias Rusijos istorijoje valstiečių sukilimas, vadovaujamas Jemeljeno Pugačiovo, siekiant panaikinti baudžiavą. Sukilėliai buvo sutriuškinti. Jekaterina II aiškino Vakarų intelektualams, kodėl ji nepanaikina baudžiavos – nes neapsišvietę valstiečiai be ponų globos nesugebės savarankiškai ūkininkauti ir valstybė ekonomiškai žlugs. Imperatorienė sugebėjo Rusijos imperiją paversti lygia jėga didžiausioms Europos valstybėms.
Būtent jos valdymo metu 1772 Rusija, Prūsija ir Austrija pasidalina Lenkijos–Lietuvos respubliką, o 1795 m. po III padalinimo iš politinio žemėlapio ši respublika išnyko. Lietuva atsidūrė Rusijos sudėtyje.
Darė meilužių atranką
Pasakojama, kad įkopusi į penktą dešimtį Jekaterina vis dar buvo patraukli, ir traukte traukė vyrų dėmesį. Naujuoju jos favoritu tapo Grigorijus Potiomkinas. Audringa jų meilė truko keletą metų.
Nenorėdamas prarasti įtakos imperatorei, G. Potiomkinas sugalvojo įvesti imperatorės meilužių atrankos sistemą. Jekaterinai ši idėja patiko, ir Potiomkinas pats pradėjo parinkinėti jai meilužius, kurie pirmiausia turėdavo pasitikrinti, ar neserga venerinėmis ligomis, taip pat jų „vyriškumą“ išbandydavo specialiai šiam reikalui paskirta rūmų dama.
Mitais yra apipinta ir Jekaterinos II mirtis, nes imperatorienė, kaip teigiama, mirė tualete 1796 m. Ji mirė būdama 67 metų.