Anot D. Asanavičiūtės, balsavimas britų parlamente nebuvo netikėtas, tačiau ją labai nustebino britų džiaugsmas dėl tokio rezultato. Per balsavimą ji buvo aikštėje, kur susirinkę britai pradėjo skanduoti „leiskite žmonėms balsuoti“, greičiausiai tikėdamiesi naujo referendumo dėl brexit.
„Iš lietuvių gavau labai daug žinučių: tai ką, brexit'o nebebus? Supratau, kad lietuviams tai yra sunkiai suvokiamas procesas. Jis iš tiesų be galo sudėtingas, ir sunku paaiškinti tiesiog tūlam lietuviui. Žmonės nesuprato, jie galvojo, kad čia brexit'o nebus, kad čia balsavo prieš patį brexit'ą“, – sakė JK Lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Pasak jos, lietuviai tikėjosi tvarkingos išstojimo proceso eigos, buvo parengtas gana aiškus planas, pagal kurį visi turėjo ramiai gyventi toliau po kovo 29 dienos, tačiau dabar atsirado neaiškumų.
„Tikrai labai sunku nuspėti, kaip vis dėlto bus. Ar britai spės viską susidėlioti, susitvarkyti ir išeiti ne chaotiškai, su kažkokiu planu, ar jie nuspręs atidėti, ar referendumą daryti, ar sustabdyti visą išėjimo procesą. Daug kas galvojo, kad vis vien nieko nebus, britai vis tiek atsitrauks, mes liksime ES, yra ir to norinčių. Kiti tiesiog galvojo, kad visa ta eiga aiški: mes tiesiog išeiname, blogiau tiems, kas atvyks, o tie, kurie gyvena, jau turi garantijas. Dabar žmonės tikrai šiek tiek daugiau išsigandę, pasimetę ir nelabai supranta paties proceso. Labai daug klausimų: kas čia vyksta?“, – sako ji.
Anot D. Asanavičiūtės, teoriškai yra įmanomas ir toks variantas, kad dėl brexito gali būti rengiamas antrasis referendumas.
„Tai yra tikrai įmanoma. Greičiausiai šiandien Vyriausybei bus pareikštas nepasitikėjimas, ir jeigu keisis Vyriausybė, tai gali būti nuspręsta, kad turi įvykti antrasis referendumas. Tokia baigtis tikrai įmanoma, sunkiai tikėtina, bet įmanoma. (…) Tačiau apklausos rodo, kad referendumo rezultatas būtų panašus, koks buvo pirmojo“, – sako D. Asanavičiūtė.
Tolesnių scenarijų variantų yra keli – ir antras referendumas, taip pat pagal Lisabonos sutartį galima prašyti atidėti išėjimo terminą, galima iki pat kovo 29 dienos stabdyti visą išėjimo procesą.
„Bent jau leiboristai labai tikisi, kad pakeitus Vyriausybę jie galės suderėti geresnes sąlygas su ES ir prašyti atidėti visą išėjimo datą, iškovoti geresnes sąlygas. Nors kaip matosi iš apklausų, nelabai žmonės pasitiki ir pačiu Jeremiu Corbynu, kad jis sugebės geresnes sąlygas iškovoti“, – sako Lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Lietuviai kraunasi lagaminus?
D. Asanavičiūtė pasakoja, kad įvykus referendumui dėl brexito sujudo ir dalis lietuvių – rimtai susimąstė apie grįžimą į Lietuvą.
„Labai aiškiai porą metų jaučiasi tendencija, kad žmonės stipriai galvoja apie grįžimą, netgi grįžta. Jie dažniau veda vaikus į lietuviškas šeštadienines mokyklėles, kad jie išmoktų kalbą, labiau integruotųsi grįžus. Tiek ir mano aplinkoje, tiek bendruomenėje teko girdėti, kad tikrai žmonės labai nori grįžti, kai kurie jau išvažiavę, kai kurie laukia tos kovo 29, kaip čia bus.
Plius yra ta nauja registracija, galbūt dalis nori registruotis ir tada išvykti į Lietuvą, ir turėti tą galimybę grįžti kažkada, kad neuždarytų sau visiškai vartų. Nes ne paslaptis, kad lietuviai atvažiuoja į Lietuvą, kartais jiems nepasiseka arba lūkesčiai labai dideli būna, sakykime, kelis mėnesius nepasiseka arba darbas neatitinka aukščiausių reikalavimų, tada jie apsisuka ant kulno ir grįžta atgal į JK. Tai čia irgi normalu ir žmogiška. Maždaug kiek mažiau nei pusė tikrai galvoja rimtai apie tai ir tam ruošiasi – ar į Lietuvą, arba kažkur į kitas šalis“, – pasakoja D. Asanavičiūtė.
Po kovo 29 dienos įvedama nauja registracijos tvarka, kuri bus privaloma absoliučiai visiems šalyje gyvenantiems užsieniečiams, kelia nerimą lietuviams, mat bijoma, kad sistema tiesiog nepajėgs apdoroti visų prašymų, susidarys ilgos eilės, prašymai bus atmetami dėl smulkmenų. Tačiau britų valdžia tikina, kad šiam tikslui bus skirta daugiau pajėgumų ir pinigų, todėl viskas turėtų vykti sklandžiai.
„Registracija vyks privalomai, nuo kovo 29, jeigu tada mes vis dėlto išeiname iš ES. Ji yra privaloma ir mes visi absoliučiai turėsime registruotis, pateikti įrodymus, greičiausiai už 5 metus, kad šioje šalyje gyvenai, dirbai, mokėjai mokesčius ir t.t.“, – sako JK Lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Paklausta, ko dabar tikėtis JK gyvenantiems lietuviams ir kaip elgtis, D. Asanavičiūtė teigė, kad reikėtų į viską žiūrėti ramiai.
„Daugiau nieko tu nepadarysi, tiesiog lieka laukti, stebėti situaciją. Panikuoti tikrai neverta, nes mes vis vien, neturėdami teisės turėti dvigubą pilietybę, negalime turėti absoliučiai jokios įtakos šitam procesui. (…) Sprendžiama ES ateitis, ne vien Britanijos. Bet kuriuo atveju mes esame ES piliečiai, mums tai be galo rūpi, bet mes vis dėlto neturime absoliučiai nei balso, nei įtakos. Belieka laukti, rinkti dokumentus registracijai, ir stebėti visą situaciją, tiesiog nepanikuoti“, – DELFI sakė ji.
Ji taip pat nesiėmė prognozuoti, kaip viskas klostysis toliau. Pasak jos, tai beprecedentė situacija, kai taikos metu šalis išstoja iš draugiškų valstybių sąjungos, todėl ateities prognozuoti negali ir politikai, ir pareigūnai.