Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras penktadienį buvo apklaustas Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, kuris toliau nagrinėjo E. Kusaitei iškeltą baudžiamąją bylą dėl melagingo pranešimo apie tariamai patirtą smurtą. Šioje byloje penktadienį parodymus davė ir trys Valstybės saugumo departamento pareigūnai, iš karto po sulaikymo bendravę su E. Kusaite.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs J. Laucius sakė, kad niekada niekas prieš E. Kusaitę nevartojo jokio fizinio ar psichologinio smurto, jam keistai pasirodė ir merginos viešai išsakyti kaltinimai apie iš pareigūnų pusės patirtą tariamą seksualinį priekabiavimą.
Pasak prokuroro, vos sulaikius ir apklausus E. Kusaitę buvo kreiptasi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją Miroslavą Gvozdovičių dėl įtariamosios suėmimo.
„Posėdžio metu ji nurodė, kad pagrįstai buvo sulaikyta, nes vyko į Rusijos Federaciją įvykdyti teroro aktą, – sakė J. Laucius. – Po šio posėdžio iš karto su jos advokatu Aleksandru Palamarčiuku suderinau apklausos laiką, o vėliau ir asmeniškai apklausiau – norėjau, kad ateityje nekiltų nereikalingų svarstymų ar inscenizacijų, kurios vyksta dabar. Šios apklausos metu E. Kusaitė aiškino, kad visiems katalikams reikia kapoti galvas. Bandžiau jai apeliuoti, kad žmonės yra nekalti, bet nepavyko – supratau, kad bendrauju su psichiškai nesveiku žmogumi ir priėmiau sprendimą daugiau jos neapklausinėti, o ėmiausi priemonių dėl ekspertizės paskyrimo“.
Pasak prokuroro, 2009-ųjų spalio 24-ąją Kauno autobusų stotyje VSD pareigūnų sulaikyta E. Kusaitė nė karto nesiskundė jokiu smurtu, o lapkričio pradžioje, teisėjui patenkinus prašymą dėl ekspertizės paskyrimo, buvo išvežta į Uteną. Čia ji buvo iki sausio pabaigos – tuo metu su įtariamąja nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai.
J. Laucius pažymėjo, kad buvo stebimas E. Kusaitės susirašinėjimas su savo motina Virginija Kusiene ir teta Irena Jeleniauskaite – jos iš pradžių rašė, kad pagaliau ši yra sutramdyta, tačiau E. Kusaitė vis tiek laikėsi savo pozicijos, teigdama, jog neišsižadės musulmoniškų pažiūrų.
Gerokai vėliau ji artimiesiems parašė, kad bus pagerbta musulmonų pasaulyje. „Nuo tada teta ir mama savo laiškuose pradėjo ją atakuoti – ką tu darai, tave pasodins, pagalvok, kiek tau gresia, – sakė J. Laucius. – Ir tada jos ėmėsi visų įmanomų priemonių daryti poveikį per politikus ir laikraščius – kad byla būtų numarinta, o E. Kusaitė – paleista į laisvę“.
Pasak J. Lauciaus, 2010-ųjų birželio 18-ąją I. Jeleniauskaitė dukterėčiai parašė laišką, jog pasikeitė generalinis prokuroras – „į pareigas paskirtas naujas padorus prokuroras Darius Valys“, todėl E. Kusaitė turi jam parašyti laišką, jog esą buvo sumušta. „Rašyk Egle, rašyk, nes tave pasodins ilgam“, – laiško turinį citavo prokuroras.
E. Kusaitė tetos nurodymus įvykdė – liepos 2 d. generalinis prokuroras gavo E. Kusaitės pareiškimą dėl tariamai patirto smurto. „Manau, kad šioje byloje ne viena kaltinamoji galėtų būti“, – įsitikinęs J. Laucius.
Jis sakė ėmęsis visų įmanomų priemonių patikrinti E. Kusaitės nurodytus teiginius.
„Norėjau, kad niekam nekiltų abejonių dėl E. Kusaitės žodžių, – sakė prokuroras. – Joks smurtas E. Kusaitės apklausų metu nei fiziškai, nei psichologiškai, nei kitaip nebuvo naudojamas. Visas apklausas atlikau aš pats asmeniškai, prieš visas apklausas pas ją ateidavo advokatai, ji turėjo visas galimybes pareikšti skundus dėl mano veiksmų, bet tokių skundų nebuvo. Pareiškimai dėl smurto atsirado, gal tai tiesiog chronologinis sutapimas, po birželio 18 d. I. Jeleniauskaitės parašyto laiško – „rašyk, o mes savo ruožtu imsimės priemonių“. Jų garbei, tam tikri veiksmai neliko be atsako“.
Pasak jo, pranešdama apie tariamą smurtą E. Kusaitė primityviai bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės ir siekė priversti teismą suabejoti jos parodymais bei jų gavimo teisėtumu.
„Bet kokia gynybinė pozicija turi būti teisėta, ten, kur gynyba peržengia teisėtą ribą, atsiranda atsakomybės klausimai“, – pabrėžė Generalinės prokuratūros prokuroras.
Per apklausą E.Kusaitės nuoširdumas pribloškė Rusijos pareigūnus
J. Laucius teisme taip pat atskleidė, kaip E. Kusaitės apklausoje Generalinėje prokuratūroje dalyvavo Rusijos FST pareigūnai.
Tyrimo pradžioje J. Laucius buvo nuvykęs į Maskvą, kur susipažino su duomenimis E. Kusaitės draugų Aišos ir Apti Magmadovų byloje.
„Kaip tik tuo metu prokuratūroje buvo gautas prašymas Rusijos pareigūnams leisti atvykti į Lietuvą susipažinti su mūsų surinktais duomenimis, – sakė prokuroras. – Šis prašymas, kaip ir numatyta tarptautinėse sutartyse bei įstatymuose, tuomečio generalinio prokuroro pavaduotojo Vytauto Barkausko buvo patenkintas ir Rusijos FST pareigūnams buvo leista atvykti, susipažinti su medžiaga bei dalyvauti E. Kusaitės apklausose“.
Netrukus į Lietuvą atvyko trys Rusijos FST pareigūnai, kurie norėjo E. Kusaitei pateikti apie 20 klausimų.
„E. Kusaitę buvo nuspręsta apklausti mano kabinete – mano atliktoje apklausoje dalyvavo trys Rusijos FST pareigūnai, E. Kusaitė, jos advokatas ir vertėja, – sakė prokuroras. – E. Kusaitę atvežę pareigūnai laukė už durų – jie tiesiog netilpo nedideliame mano darbo kabinete. Apklausos pradžioje atsakinėdama į Rusijos pareigūnų pateiktus klausimus E. Kusaitė elgėsi ramiai, bet paskui bandė akcentuoti Rusijos ir Čečėnijos konfliktą – jai pasakiau, kad mes čia ne dėl to susirinkome. Baigiant apklausą ji netikėtai paskelbė pareiškimą: „Atvažiavote iš Rusijos, matau, kad viską žinote, todėl noriu pareikšti – taip, važiavau į Rusiją susisprogdinti, bendravau su Magmadovais, jie dėl to man atsiuntė pinigus“.
Pasak J. Lauciaus, tuo metu E. Kusaitę gynęs advokatas Adomas Liutvinskas bandė stabdyti savo klientę: „Tu neskubėk, dar aptarsime tavo poziciją“. Tačiau įtariamoji nenutilo.
J.Laucius teigė, kad buvo bandoma E.Kusaitę atkalbėti nuo kelionės į Rusiją
Prokuroras kategoriškai paneigė E. Kusaitės teiginius, kad prieš ją Rusijos FST pareigūnai naudojo smurtą. „Fiziškai jie net neturėjo galimybės su ja kontaktuoti – E. Kusaitė sėdėjo prie stalo iš kitos pusės“, – J. Laucius stebėjosi ir kaltinamosios teiginiais, jog viena moteris prieš apklausą esą jai suleido kažkokius tirpalus – vienas buvęs baltas kaip pienas, o kitas – raudonas kaip kraujas.
„Apklausa vyko kaip priklauso pagal įstatymą, smurtas ir seksualinio pobūdžio veiksmai nebuvo naudojami“, – patikino J. Laucius.
Jo teigimu, kitą dieną buvo nuspręsta E. Kusaitę papildomai apklausti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
„Apklausoje dalyvavau aš ir jos gynėjas A. Liutvinskas, o dar kitą dieną Rusijos FST pareigūnai išbuvo prokuratūroje, sutvarkiau visus dokumentus ir juos išlydėjau iš Generalinės prokuratūros, nes tądien baigėsi jų vizos – vakare jie turėjo išvykti į Maskvą, – teigė prokuroras. – Kodėl tai sakau? Manau, tai svarbu, nes E. Kusaitė pareiškė, kad šiomis dienomis ją buvo išvežę iš kalėjimo ir mušė bei atliko seksualinio pobūdžio veiksmus – tas dvi dienas E. Kusaitė net nebuvo išvežta iš Lukiškių“.
Prokuroras taip pat pažymėjo, kad apie patiriamą smurtą E. Kusaitė turėjo galimybę pasisakyti kaip tik tuo metu jos suėmimo terminą pratęsusiai Vilniaus apygardos teismo teisėjai Audronei Kartanienei bei ikiteisminio tyrimo teisėjai Jolantai Vėgelienei, atlikusiai įtariamosios apklausą.
„Ji teisme smulkiai papasakojo, kaip ketino išvykti į Rusiją ir jokių nusiskundimų neturėjo“, – prokuroras pabrėžė, kad tyrimo metu dėl jo veiksmų nebuvo gauta nė vieno skundo.
„Aš organizavau eilę neviešo pobūdžio veiksmų, ėmiausi visų nuo manęs priklausančių priemonių, kad E. Kusaitė nevyktų į Maskvą – byloje yra savo tapatybės neatskleidžiančio pareigūno protokolas, kuriame nurodyta, jog jis turi vykti susitikti su E. Kusaite ir ją atkalbėti nuo kelionės, – teigė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras. – Bet buvo gautas aiškus jos atsakymas – gerbiamieji, aš turiu savo tikslą dalyvauti šventajame kare ir aš vyksiu“.
VSD pareigūnai į areštinę E.Kusaitei atnešė rankšluostį – mergina norėjo melstis
Baudžiamąją bylą apie tariamą smurtą nagrinėjantis teisėjas Olegas Zaicevas penktadienį teisme taip pat apklausė kitądien po sulaikymo E. Kusaitę apklausiusį VSD vyresnįjį tyrėją Audrių Bareišį bei su įtariamąja areštinėje bendravusius VSD Kovos su terorizmu valdybos viršininką Arūną Paukštę ir jo pavaldinį Sigitą Stasytį – jiems teismas buvo leidęs neatskleisti savo duomenų.
„Mūsų išviešinimas trukdo ateityje dirbti, todėl mes neprisistatėme pavardėmis, tik pasakėme, kad esame saugumo darbuotojai“, – teigė A. Paukštė.
„Pirmą dieną su ja kalbėjome gal valandą ar dvi – mes atėjome išsiaiškinti, kas E. Kusaitei dar yra žinoma, kokios aplinkybės mums padėtų nustatyti dar kitus nusikaltimus, kurie grėstų Lietuvos Respublikai, – sakė S. Stasytis. – Mes siūlėme jai geranoriškai bendradarbiauti“.
Pasak pareigūno, pokalbio metu pirmiausiai reikėjo E. Kusaitę nuraminti – ji buvo labai išsigandusi.
„Ji jautė psichologinį stresą, mes pasakėme, dėl ko ji yra sulaikyta, nes iš pradžių ji aiškino nesuprantanti, kodėl čia yra, – sakė S. Stasytis. – Bandėme surasti psichologinį kontaktą, nuraminti, kad viskas nėra taip blogai, kaip atrodo“.
Su E. Kusaite VSD pareigūnai bendravo tris dienas – pokalbis nebuvo fiksuojamas, saugumiečiai tik surašė tarnybinio pobūdžio protokolą.
„Ji mums pasakojo apie Magmadovus Rusijoje, dėl jų labiausiai pergyveno, tačiau jokios vertingos informacijos nesuteikė, – teigė A. Paukštė. – Pokalbio metu Eglė apsiverkdavo, klausdavo, kas dabar bus. Jos įsitikinimai man pasirodė keisti – ji labiausiai pergyveno dėl tų Magmadovų, aiškinome, kad turėtų ir apie save pagalvoti, bet susidarė toks įspūdis, jog tai buvo ne akcentas. Ir dar buvo keista, kad ji klausė, kada vėl galės išvažiuoti į Rusiją“.
Pareigūnai teigė, kad E. Kusaitės nevaišino jokiais saldainiais ar narkotikais, tačiau pripažino, jog įtariamajai atnešė rankšluostį ar skarą – E. Kusaitė norėjo melstis.
Pasak jų, kadangi per trečią susitikimą E. Kusaitė pareikalavo advokato, daugiau su ja nebuvo bendrauti. „Nenori – nereikia“, – sakė A. Paukštė.
Tyrimą dėl melo nurodė pradėti teismas
Ikiteisminis tyrimas dėl E. Kusaitės melagingo liudijimo prokuratūroje buvo pradėtas, kai ji ne kartą kreipėsi į pareigūnus, prašydama pradėti tyrimą dėl galimai jos atžvilgiu panaudoto fizinio ir psichologinio smurto. Mergina yra sakiusi, kad tuo metu, kai buvo suimta, ją Lietuvos ir Rusijos pareigūnai mušė kelis kartus, be to, esą jai buvo leidžiami, kaip ji mano, psichotropiniai vaistai.
Kad E. Kusaitė buvo mušama, nenustatė jos skundą tyręs Seimo kontrolierius.
„Pirmasis sumušimas buvo areštinėje, vėliau, kai rusai atvažiavo. Pirma apklausa buvo su J. Lauciumi Generalinėje prokuratūroje, o kitą dieną, nežinau kurią, buvau išvežta į nežinomą baltą pastatą“, - žurnalistams yra sakiusi E. Kusaitė, spėjanti, kad buvo vežama į Valstybės saugumo departamentą (VSD).
E. Kusaitė sakė, kad kai atsisakė duoti parodymus prieš Rusijoje sulaikytus draugus, esą „pasipylė keiksmai, smūgiai, ir spardė, ir daužė, ir trankė į žemę paėmę už plaukų“.
Merginos teigimu, ji buvo trijų Rusijos pareigūnų sumušta ir jų grasinimų apklausų metu sulaukė balandžio pradžioje.
Klaipėdietė tvirtino iš pat pradžių nesiskundusi, nes bijojo dėl artimųjų.
Nepasitvirtinus E. Kusaitės teiginiams, prokurorai pradėjo tyrimą dėl melagingo pranešimo apie nusikaltimą – jį atlikti prokurorams nurodė Vilniaus apygardos teismas.
E. Kusaitės byloje dėl melagingų parodymų davimo teismas ketina apklausti penkiolika liudytojų, po jų parodymus žada duoti ir kaltinamoji.