„Bandymai keisti pasaulį taip, kad jis būtinai atitiktų mūsų reikalavimus, galvojimas, kad taika galės būti tik tada, kai jie bus tokie patys, kaip mes, yra klaida. Net mūsų laiptinės kaimynai nėra tokie, kaip mes. Ką ir kalbėti apie politinius darinius, tokius kaip Rusija“, – svarsto profesorius.
Jis ragina atsisakyti pastaruoju metu Vakarų pasaulyje įsigalėjusio mąstymo, pagal kurį demokratijos privalo stengtis pakeisti politines santvarkas nedemokratinėse valstybėse. Tai liečia ir santykį su Rusija:
„Vienintelis dalykas, kurio galima iš jų (rusų) tikėtis, – kad jie nepradėtų karo ir nebūtų agresyvūs. Vienintelis uždavinys – juos sulaikyti. O mintys apie tai, kad reikėtų pakeisti jų santvarką ir kad tai apskritai įmanoma, yra viltis, kuriai neteikia jokio pagrindo Rusijos istorija“.
Pasak Jokubaičio, Vladimiras Putinas suprato liberaliųjų Vakarų ideologinę silpnybę ir nuolat ieško progų ja pasinaudoti.
„Jis nori išgirsti liberalius samprotavimus, jog reikia toleruoti Rusiją, nes ji – kitokia, nes jos visa istorija ir kultūra – kitokia, – sako profesorius. – Negalima nieko atstumti ir pažeminti vien dėl jo kitoniškumo. Tai, jog į tą kitoniškumą įeina Krymo okupacija, nieko bloga, nes tai – tik vaikiško augimo ligos. Tai, jog Rusija užpuolė Ukrainą, irgi galima vadinti politinės paauglystės sukelta liga.“
„Delfi“ pašnekovo žodžiais, tokia liberali tolerancija tapo vienu iš karą Ukrainoje skatinusių veiksnių. „Macrono ir Scholzo skambučiai Putinui buvo baimės ištarti „priešas“ įrodymas“, – teigia Jokubaitis.
„Žmonės turi tą patį pagrindinių moralės dalykų supratimą, įskaitant garsųjį „nežudyk“. Tačiau ateina karo diena, ir negailestingas priešo žudymas tampa meilės tėvynei įrodymu. Dar vakar gaidžiui galvos nukirsti nesugebėjęs jaunuolis priešus pradeda naikinti šimtais. Šiandien už kito žmogaus nužudymą grėstų aukščiausia bausmė, o kare jis tampa didvyris.
Paini žmogaus prigimtis. Kare atsiskleidžia ne tik žeminančios, bet ir kilnios žmogaus savybės. Kare pasireiškia artimo meilė, užuojauta, draugystė, solidarumas ir pasiaukojimas.
Tai, kaip žmonės elgiasi kare, priklauso nuo to, kokie jie buvo iki karinių veiksmų pradžios. Kol kas sunku įsivaizduoti lietuvius karinių veiksmų aplinkybėmis. Dabar mes tik daug plepame,“ - sakė jis.