„Kaltu nesijaučiu, jaučiuosi tuo žmogumi, kuris padėjo nustatyti nusikalstamą veiką“, – trečiadienį per interpeliacijos procedūrą Seime tvirtino jis.
Ministras pabrėžė, kad duomenis apie galima nusikalstamą veiką surinko būtent Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija.
„(...) paaiškėjus įtartino sandorio aplinkybėms, 2015 m. gegužės 12 dieną pavedžiau visą KAM padalinių surinktą medžiagą perduoti ikiteisminiam tyrimui, vadovaujamam ir kontroliuojamam prokuroro, o kariuomenės vadui pavedžiau priimti tolesnius sprendimus dėl Materialinių resursų departamento ir UAB „Nota Bene“ preliminariosios prekių pirkimo–pardavimo sutarties. Sutartis buvo nevykdoma, tad nebuvo palikta jokių galimybių nepagrįstai leisti pinigus šios sutarties pagrindu“, – teigė J.Olekas.
Jis kaltino opoziciją melu, iškraipant informaciją dėl viešųjų pirkimų krašto apsaugos sistemoje.
Ministras pabrėžė, kad kasmet įvyksta 14 tūkst. pirkimų krašto apsaugos sistemoje. Nepaisant to, anot jo, tarp kelių šimtų milijonų vertės pirkimų pavyko aptikti galbūt permokėtų 4 tūkst. eurų.
J.Olekas taip pat sakė, kad aštuonis kartus brangiau virtuvės įrankių pardavusi bendrovė „Nota Bene“ nėra didžiausias kariuomenės tiekėjas. Jis tvirtino, kad teisės aktai neleido šios įmonės įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
„Konsultavomės su Viešųjų pirkimų tarnyba dėl galimybių neleisti bendrovei dalyvauti skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose ar nutraukti sudarytas sutartis tuo pagrindu, kad bendrovė ar jos vadovas yra įtariami atliekamame ikiteisminiame tyrime, ir buvo gautos rekomendacijos, kad tik bendrovės reputacija ar jai pareikšti įtarimai neturėtų būti laikomi pakankamais pagrindais nutraukti procedūras arba sudarytas sutartis“, – sakė ministras.
Socialdemokrato teigimu, jo atstovaujama partija nėra gavusi finansinės naudos iš bendrovės „Nota Bene“ ar jos akcininkų. Jie nėra parėmę nei Lietuvos socialdemokratų partijos, nei atskirų jos narių ar jiems priklausančių fondų.
Sulaukęs priekaištų dėl viešųjų pirkimų skaidrumo krašto apsaugos ministras atkirto, kad valdant konservatoriams 2012 metais panaikintas Resursų planavimo departamentas, ir „KAM nebuvo atskiro padalinio, atsakingo už krašto apsaugos sistemos (KAS) vykdomų viešųjų pirkimų kontrolę“.
J.Olekas teigė, kad jo sprendimu pernai sausį įsteigtas KAM Įsigijimų departamento Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyrius.
Jis tvirtino apie pastebėtą galimą nusikalstamą veiką nepranešęs prezidentei ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, nes nebuvo pasibaigęs patraukimo teisinėn atsakomybėn procesas.
Interpeliaciją krašto apsaugos ministrui inicijavo Seimo opozicija.
Rengėjų vardu iš Seimo tribūnos kalbėjusi konservatorė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigė, kad iki šio laiko ministras jau turėjo būti atsistatydinęs ir nebevarginti nei Seimo, nei visuomenės šiomis nemaloniomis procedūromis.
„Tuo labiau nebegriauti toliau kariuomenės prestižo ir vesti į neviltį tų žmonių, kurie nuoširdžiai tarnauja Tėvynei“, – sakė ji.
Anot parlamentarės, jau Krašto apsaugos ministerijai nustačius, kad bendrovė „Nota Bene“ kariuomenei pardavė ne to gamintojo prekes ir aštuonis kartus brangiau, ta pati įmonė sudarinėjo sutartis su kitomis valstybės įstaigomis.
„Vien Vėžio institutas sudarė preliminarią sutartį už 1 mlrd. eurų! Kas galėtų paneigti, kad gal dėl to ministras ir slėpė dvejus metus nuo viešumos auksinių šaukštų istoriją, kad nepakenktų bendrovės reputacijai? Mintys kyla įvairios...“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
Ji taip pat pareiškė, kad J.Olekui „labai lengvai praėjo „Boxer“ istorija, kai tik įsikišus prezidentei ir visuomenei buvo nutrauktos kurpiamos galimai korupcinės schemos“.
„Vieša paslaptis, jog ministras tose schemose taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavo, apie jas tikrai žinojo. Primenu, kad buvo daroma įtaka su gynybos pramone susijusiai organizacijai, kad jos vadovybėje atsirastų socialdemokratams artimas žmogus. Turbūt pamenate skandalingą buvusio kariuomenės vado ir socialdemokratų draugo Valdo Tutkaus apgailėtiną bandymą įsikišti į šarvuočių pirkimą“, – tvirtino konservatorė.
Interpeliacija J.Olekui inicijuota, kai rugpjūčio 30 dieną Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė, kad kariuomenė aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina pirko virtuvės reikmenų. VPT duomenimis, 2014-aisiais kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį – už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis – už 70 eurų, galąstuvas – už 103 eurus, peilis mėsai kapoti – už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai – už 243 eurus ir 258 eurus.
Šie įrankiai įsigyti remiantis preliminaria 2014 metais pasirašyta sutartimi tarp kariuomenės ir „Nota Bene“. Jos vertė – 1,6 mln. eurų. Tais pačiais metais 174 tūkst. eurų įsigyta virtuvės įrankių ir kitos įrangos.
Teisėsauga šiuo metu vykdo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Tiriama, ar bendrovė „Nota Bene“ siekė nuslėpti nuo Lietuvos kariuomenės tikrąjį lauko virtuvės agregatų gamintoją, kai klijavo „Karcher - Futuretech“ prekės ženklą ant Lietuvoje įsigytų prekių. Taip pat vykdomas atskiras tyrimas dėl piktnaudžiavimo, siekiant dėl įsigijimo išaiškinti atsakingus asmenis krašto apsaugos sistemoje.
Praėjusią savaitę „Nota Bene“ buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tai reiškia, kad bendrovė trejus metus galės būti eliminuojama iš visų valstybės institucijų organizuojamų viešųjų pirkimų. Į šį sąrašą įmonę įtraukė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, įsigijusi iš „Nota Bene“ turistines prekes, kurių ji nepristatė nustatytu laiku.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl susidariusios situacijos paragino prisiimti atsakomybę krašto apsaugos ministrą.