Apie tai, ką būtų galima padaryti Lietuvoje dabar, išvengiant katastrofų ateityje laidoje „Info diena“ pasakojo Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Jonauskas.
Jungtinių Tautų (JT) tarpvyriausybinė Klimato kaitos komisija paskelbė ataskaitą, kurioje skelbiama, jog žemės klimatas keičiasi greitu ir intensyvėjančiu tempu. Mokslininkai pareiškė, jog 1,5 laipsnio atšilimo riba nustatyta Paryžiaus klimato sutartimi bus viršyta jau maždaug 2030 metais. O tai yra dešimtmečiu anksčiau, nei buvo prognozuota vos prieš trejus metus.
Ataskaitoje teigiama, jog atšilimas jau spartina jūros lygio pakilimą, tirpdo ledynus ir skatina ekstremalius reiškinius. Tokius kaip karščio bangos, sausros, potvyniai, audros. JT vadovas pareiškė, jog ši ataskaita turi paskelbti mirties nuosprendį anglims ir kitokiam iškastiniam kurui, kol jis nesunaikino planetos. Pasak jo, šalys turėtų baigti visą naują iškastinio kuro telkinių žvalgymą ir gavybą. Ir subsidijas iškastiniam kurui perkelti atsinaujinančių šaltinių energijai.
Europos Sąjunga taip pat pareiškė, jog dar ne vėlu užkirsti kelią klimato kaitai.
Laidos „Info diena“ pašnekovas L. Jonauskas sako, jog paskelbta ataskaita yra niūri. Jis apgailestauja, kad Lietuvos aplinkos apsaugos politika nėra pakankamai ambicinga, jog būtų sustabdyti neigiami klimato kaitos padariniai.
„Galima pasakyti, jog tie skaičiai, kuriuos šiandien pateikė pareigūnai yra tikėti. Aišku, mokslininkai gal tikėjosi, jog šiek tiek vėliau tokie procentai bus pasiekti. Ir kad klimato kaita bus kiek lėtesnė. Bet šiandien pateikti skaičiai rodo, jog klimato kaita yra greitesnė.
Ir jeigu artimiausiu metu nebus imtasi įvairių priemonių, tokių kaip mažinti iškastinio kuro naudojimą, naftos produktus, dujas, apie anglies naudojimą, tai iš tikrųjų klimato kaita tik spartės. O jos padarinius – tokius kaip įvairūs gaisrai, liūtys dar labiau žmonės jaus“, – laidoje „Info diena“ kalbėjo socialdemokratas L. Jonauskas.
Jis teigė, jog Lietuvoje taip pat kasmet girdime, jog šalies ūkininkai skundžiasi orais, kurie naikina derlių.
„Dažnam atrodo, kad kuo daugiau ūkininkai nori pinigų nori užsidirbti. Bet iš esmės realybė jau yra tokia, kad klimatas yra akivaizdžiai besikeičiantis, pasikeitęs. Ir norint užauginti normalų derlių Lietuvoje yra sunku padaryti“, – tikino pašnekovas.
ES pareigūnai sako, jog dar nėra vėlu imtis tokios politikos vykdymo, jog ši prognozė neišsipildytų. L. Jonauskas teigė, jog ES politika iš tikrųjų galėtų tokių rezultatų pasiekti.
„ES iš tikrųjų yra pakeliui. Yra pasirašytas susitarimas, jis vadinamas Žaliuoju kursu. Ir jeigu visos valstybės jo laikysis, yra tikimybė, jog 2050 metais pasieksime nulinę anglies dioksido emisiją. Ir tai reiškia, jog tapsime neutralūs klimatui. Tokiu būdu sustabdysim, bent jau iš dalies, kiek priklauso nuo mūsų, tą klimato kaitą.
Bet iš esmės, pareigūnai, kurie šiandien skambina pavojaus varpais, teigia, kad šių tikslų užsibrėžtų mažinti klimato kaitos įvairius procesus, reikėtų imtis kuo aktyviau ir kuo greičiau, nelaukiant 2050 metų, tarpinių metų – 2030 metų. Iškastinį kurą iš esmės reikėtų vartoti kiek įmanoma mažiau ir kuo greičiau pereiti prie švarių, atsinaujinančios energetikos šaltinių“, – tikino jis.
Paklaustas, kaip atrodo Lietuvos klimato politika, L. Jonauskas tikino, jog vienas iš pasirinktų būdų yra tiesiog imitacinis.
„Jeigu ES prašo Lietuvos įsivesti taršos mokestį, nes mūsų transporto sektorius yra ganėtinai taršus, tai Lietuvos politikai ilgą laiką ieškoję sprendimų sugalvojo tam tikrą imitaciją. Tai tikri nėra taršos mokestis, ką šiandien moka Lietuvos vairuotojai. Tai priedanga ir pasiteisinimas Europai, jog priemonės pasirinktos ir padarytos.
Bet jei žiūrėtume, tai mūsų auto transporto parkas yra ganėtinai senas. Ir dominuoja dyzeliniai automobiliai, kurie labiausiai ir teršia. Bet norint pakeisti tą parką, nereikia kalbėti apie taršos mokestį kaip sankcijas. Nemažai vairuotojų yra, kurie neturi kitų transporto priemonių. Arba jiems nėra įperkamas“, – aiškino L. Jonauskas.
Seimo narys teigė, jog paskatos įsigyti mažiau taršų automobilį turėtų būti įvairesnės.
„Taršos poveikį reikėtų mažinti ten, kur ji yra didžiausia, kalbu apie didžiuosius Lietuvos miestus. Mes kalbame apie mokesčius, bet nekalbame apie alternatyvas. Bet jei iš tikrųjų pasektume Estijos pavyzdžiu ir visuomeninis transportas būtų nemokamas miestiečiams, tai labai didelė tikimybė, jog iš savo automobilių dėl mažesnių kaštų į juos persėstų labai didelis kiekis miestiečių“, – savo pozicija laidoje „Info diena“ dalijosi L. Jonauskas.
