Primename, kad po 2020 m. Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje iš viso 6 partijos perlipo 5 procentų balsų kartelę. Tad pusė Seimo – 70 mandatų – kitoje kadencijoje atrodys taip: 23 konservatoriai, 16 valstiečių, 9 „darbiečiai“, 8 socialdemokratai, 8 Laisvės partijos nariai ir 6 nariai iš Liberalų sąjūdžio. Kita pusė Seimo paaiškės po rinkimų rezultatų vienmandatėse, čia į antrą turą pirmaudami išėjo 36 konservatoriai.
Lietuvos socialdemokratų ir darbo partija – už borto
2017 m. nuo Gintauto Palucko vedamos Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atskilę Gediminas Kirkilas ir jo bendražygiai patyrė fiasko. Persivadinę Lietuvos socialdemokratų ir darbo partija (LSDDP) nariai šiuose rinkimuose liko už borto. G. Kirkilo vadovaujama partija surinko 3.17 proc. balsų ir neįveikė 5 proc. kartelės.
Verta paminėti, kad šios partijos nariai buvo ir ilgamečiai Seimo nariai, juos gerai pažinojo visa Lietuva.
Partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas, kuris balotiravosi Vilniaus Fabijoniškų apygardoje, surinko 844 balsų ir vienmandatėje liko šeštoje vietoje. Šioje apygardoje į antrąjį turą išėjo Laisvės partijos narys Artūras Žukauskas ir konservatorė Aistė Gedvilienė. G. Kirkilas Lietuvos Seime dirbo nuo 1992 m., o 2006-2008 m. buvo ir šalies ministras-pirmininkas.
Taip pat nebuvo perrinktas ir šiuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas einantis Linas Antanas Linkevičius. Jis buvo iškeltas Pasaulio lietuvių apygardoje, kurioje liko trečias, jį aplenkė Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir TS-LKD narė Dalia Asanavičiūtė. Lietuvos vadžios dalimi L. A. Linkevičius irgi buvo nuo 1992 m.
Nepasisekė ir kitam šios partijos nariui – įtakingam parlamentarui Juozui Bernatoniui, kuris kandidatavo Justiniškių-Viršuliškių apygardoje. Čia jis liko aštuntas ir taip pat neteko vilties vėl dirbti artimiausius ketverius metus Seime, kuriame įvairiose pareigose dirbo nuo 1992 m. Jam taip pat teko eiti 2012-2016 m. Seimo kadencijoje ir Teisingumo ministro pareigas.
Nebepamatysime ir ilgametės Seimo narės Irenos Šiaulienės, kuri čia dirbti buvo perrenkama nuo 1992 m. ir Lietuvos labui dirbo kone 30 metų. Parlamentarė balotiravosi Baltijos apygardoje, bet joje liko 9 iš 12 kandidatų.
Taip pat visi gerai prisimena ir ilgametį Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką Zenoną Vaigauską. Komisijai jis vadovavo nuo 1994 m. iki 2017 m, o 2018-2020 ėjo Seimo kanceliarijoje Seimo nario patarėjo pareigas. Jis irgi bandė šiais metais patekti į Seimą su Kirkilo vadovaujama partija Senamiesčio-Žvėryno apygardoje, tačiau iš 14 kandidatų liko tik 9.
Labiau asmeninio gyvenimo skandalais pagarsėjęs Andrius Šedžius taip pat negaus galimybės naujai išrinktame Seime prisidėti prie valstybės valdymo. Paskutinį kartą parlamentaro pareigas jis ėjo 2008-2012 m. Seime. A. Šedžius balotiravosi Šiaulių krašto apygardoje ir iš 9 kandidatų liko 7.
Nepateko ir 2018 m. į skandalus įsivėlusį, tuometinį Seimo narį Kęstutį Pūką pakeitusi, praeityje gerai žinoma estrados dainininkė, Ona Valiukevičiūtė. Ji vienmandatėje apygardoje nekandidatavo, bandė patekti į parlamentą su „socdarbiečių“ partijos sąrašu.
Kęstučiui Daukšiui, kuris dirbo Seimo nariu 2004-2016 m., šįkart parlamento durys ir vėl užsitrenkė. Jis kandidatavo Trakų-Vievio apygardoje, liko 8 iš 10 kandidatų.
Nebeturėsime progos Seime išvysti ir Vytauto Kamblevičiaus, Seime jis dirbo 2004-2008 m. ir 2012-2020 m.
Su šia partija taip pat norėjo į parlamentą patekti ir Valdas Tutkus, kuris 2004-2009 m. buvo Lietuvos kariuomenės vadu, parlamentinės darbo patirties neturėjo. Buvo iškeltas Žirmūnų apygardoje, liko sąrašo gale.
Konservatoriams nepavyko išvengti pasikeitimų
Į šį Seimą nepateko ir viešojoje erdvėje aktyviai veikę kai kurie esami ir buvę TS-LKD nariai. Nebepamatysime Vilijos Aleknaitės-Abramikienės ir Andriaus Kupčinsko. Taip pat galima paminėti ir anksčiau šiai partijai priklausius Rimantą Dagį ir Mantą Adomėną.
V. Aleknaitė-Abramikienė Seime dirbo nuo 1992 m. tik su kelerių metų pertrauka. Ji balotiravosi Saulės apygardoje, kurioje liko trečia, taip pat atsidūrė už partijos sąrašo brūkšnio.
A. Kupčinskas, gerai žinomas kaip daugelį metų valdęs Kauno miestą, Dainavos apygardoje liko trečias, taip pat nepateko ir pagal daugiamandatį sąrašą.
Rimantas Dagys šįkart bandė eiti su savo įkurta Krikščionių sąjungos partija, bet ji neįveikė 5 proc. kartelės. Jis kandidatavo taip pat Šilainių apygardoje, bet iš 12 kandidatų liko 6.
M. Adomėnas, kuris šiuose rinkimuose išsikėlė pats, taip pat prarado vietą Seime. Jis išsikėlė Raudondvario vienmandatėje apygardoje ir joje liko trečias. Jis dirbo Seimo nariu nuo 2008 iki 2020 m.
Praretėjo ir Valdemaro Tomaševskio bendražygių gretos
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungai taip pat nepavyko įveikti 5 proc. kartelės, todėl irgi Seime nepamatysime viešojoje erdvėje kai kurių žinomų šios partijos veidų.
Renata Cytacka, kuri 2019-2020 dirbo Seimo nario padėjėja, į naujai išrinktą parlamentą nepateko. Panerių-Grigiškių apygardoje ji liko trečia, ją aplenkė Agnė Bilotaitė ir Rita Balčiūnienė.
Irinai Rozovai taip pat šįkart sėkmė rinkimuose nenusišypsojo, Seime su pertraukomis ji dirbo nuo 2006 m., buvo neseniai sulaukusi kaltinimų dėl ryšių su Rusija, bet inicijuota apkalta taip ir nebuvo įgyvendinta. I. Rozova kandidatavo Marių apygardoje, iš 13 kandidatų liko 4.
Seimo nario kėdės neteko ir įvairiais išsišokimais pagarsėjęs Zbignev Jedinskij. Jis parlamente dirbo 2012-2020 m., kandidatavo Nalšios pietinėje apygardoje, kurioje iš 11 kandidatų liko 4.
Taip pat nepasisekė ir paskutiniu metu į didžiulius skandalus įsivėlusiam Jaroslavui Narkevičiui. Seime jis dirbo nuo 2013 m., o 2019-2020 m. ėjo Susisiekimo ministro pareigas. Jis kandidatavo Centro-Žaliakalnio apygardoje, kurioje liko 13 iš 15 kandidatų.
Seime nebus Puteikio, Urbšio, Gylio
Parlamente nebeišvysime ir Naglio Puteikio, kuris Seimo nariu dirbo nuo 2008 m. Parlamentaras balotiravosi su Centro partija – Tautininkais, tačiau ši partija neįveikė 5 proc. kartelė, taip pat jam nepasisekė ir vienmandatėje. Jis kandidatavo Danės apygardoje, bet reikiamo balso kiekio ten nesurinko, joje liko 4.
Nepateko ir N. Puteikio bendražygis, buvęs žurnalistas, Kristupas Krivickas, kuris kandidatavo Deltuvos pietinėje apygardoje, čia jis liko trečias. Tačiau staigmena ta, kad balsų skaičiumi jam pavyko aplenkti bendrapartietį N. Puteikį, kuris surinko iš viso 1681 balsus, o Krivickas – 2481.
Be mandato liko ir kitas šios partijos narys – Povilas Gylys. Jam, kaip ir K. Krivickui, išbandyti Seimo nario kėdės neteks.
Povilui Urbšiui šie Seimo rinkimai taip pat nebuvo sėkmingi. Jis buvo pats išsikėlęs Panevėžio vakarinėje apygardoje, Seime dirbo dvi kadencijas – nuo 2012 iki 2020 m. Vienmandatėje jis liko trečias ir nusileido LVŽS nariui Deividui Labanavičiui ir TS-LKD narei Indianai Grigienei.
Buvusiam Vilniaus merui Juozui Imbrasui, kuris balotiravosi su Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvui sėkmė irgi nenusišypsojo. Utenos apygardos sąraše jis liko trečias nuo galo, šioje vienmadantėje nepavyko įveikti LSDP nario Gintauto Palucko ir TS-LKD nario Edmundo Pupinio. Pradėjo Seime dirbti 2008 m., vėliau dirbo Europos parlamente, paskui vėl sugrįžo į Seimą 2016 m.
Dažnai žiniasklaidoje saugumo klausimais komentuojančio Mečio Laurinkaus, kuris šiais metais kandidatavo su Lietuvos Žaliųjų partija, taip pat nebus. Seimo nariu jis yra dirbęs 1996-1998 m., vienos svarbiausių užimtų pareigų, kai dirbo Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriumi 1998-2004 m. M. Laurinkus kandidatavo Plungės-Rietavo apygardoje, bet liko trečias nuo galo.
Parlamento durys neatsivėrė ir Stanislovui Buškevičiui, kuris į rinkimus ėjo Nacionalinio susivienijimo gretose. Šis politinis judėjimas neįveikė 5 proc. kartelės, kaip vienmandatininkas kandidatavo Savanorių apygardoje, iš 11 kandidatų liko 7. Jis Seime dirbo 1996-2004 m.
Ne kokių žinių sulaukė ir ilgamečiai politikai Artūras Zuokas, Artūras Paulauskas ir jų bendražygis Remigijus Žemaitaitis. Partija „Laisvė ir teisingumas“ neįveikė reikalingos 5 proc. kartelės, o A. Zuokas ir A. Paulauskas vienmandatėse neįveikė kitų konkurentų. Vienintelis R. Žemaitaitis pateko į antrąjį turą.
A. Zuokas Šeškinės-Šnipiškių apygardoje liko trečias, Seime yra dirbęs 2008-2009 m. A. Paulauskas kandidatavo vienmandatėje Dzūkijos apygardoje, kurioje iš 14 kandidatų buvo 5.
„Neturi įsijausti, kad taip bus iki grabo lentos“
Povilas Urbšys „Delfi“ komentavo, kad kiek dalyvavo rinkimuose, visada eidavo laimėti, o ne pralaimėti.
„Vis dėlto šiuose rinkimuose 5 proc. palikau netikėtumui. Vis tiek Seime dirbau jau dvi kadencijas ir dabar buvo trečias kartas, kai save išsikėliau ir žmonės gal šįkart norėjo naujesnio pasirinkimo. Juo labiau, kad pandemija tapo nebe sveikatos apsaugos, bet policinis veiksnys mūsų valstybės gyvenime. Aišku, tai turėjo koreguoti tuos apsisprendimus.
Taip pat vakarinėje apygardoje buvo 2800 mažiau rinkėjų negu praėjusį kartą. Šis skaičius irgi galėjo daryti įtaką, kad man pritrūko 300 balsų, jog papulčiau į antrą turą. Juo labiau, kad atsirado ir nauji politiniai dariniai – Nacionalinis susivienijimas, Krikščionių sąjunga, kurie surinko tam tikrą kiekį balsų, kurie galėjo būti nuo manęs „nusiurbti“, kad aš patekčiau į antrą turą“.
Pasak jo, šiuo atveju rinkimuose žmonės rinkosi „Kinijos kareivius“.
„Būtent „valstiečių“ atveju pasirinko, kaip sakyti, Gretos Kildišienės bendraklasį, kuris turėjo ir išskirtinę Ramūno Karbauskio globą skiriant finansavimą rinkimų kampanijai. Be abejo, kiti rinkėjai išrinko TS-LKD kandidatą, kurio rinkiminė kampanija buvo labai disciplinuota. Žinoma, vienaip ar kitaip sau užduodi klausimą, ką veiksi rytoj, bet, tiesą pasakius, apie tai aš nesu galvojęs, kadangi visada buvo tas nusiteikimas, kad su tavimi žmonės sudaro terminuotą darbo sutartį. Jokiais būdais neturi įsijausti, kad taip bus iki grabo lentos.
Aišku, gal norėjosi, kad tai įvyktų po trečios kadencijos, po kurios ir galvojau užbaigti tą politinę veiklą Seime. Vis dėlto žmonės nusprendė nutraukti viską greičiau ir dabar to plano B nėra – ar tai bus Panevėžys, ar kažkur kitur irgi priklausys nuo to, ar pavyks, ar nepavyks panaudoti savo žinias, savo patyrimą viename ar kitame darbe.
Vis dėlto praktika rodo, kad Seimo nariai tampa savotiškais raupsuotaisiais ir jų nelabai kas nori įsileisti į kokią nors įstaigą, o Panevėžyje išvis specifinė situacija, kadangi politikoje dominuojanti verslo grupė yra padariusi čia tokią uždarą savo zoną. Kadangi aš buvau vienas rimčiausių jų oponuotojų, vadinasi, tikrai stengsis viską padaryti, kad būčiau tam tikroje saviizoliacijoje“, – apie miglotą ateitį kalbėjo P. Urbšys.
G. Kirkilas „Delfi“ komentavo, kad daugiau laiko skirs savo hobiams – žvejybai, tenisui, knygų skaitymui.
„Taip pat rašysiu knygą, žinoma, apie politiką. Laukia ir partijos suvažiavimas, kur planuoju atsistatydinti iš partijos pirmininko pareigų, nebūsiu kaip Paluckas. Žinoma, stengsiuosi padėti naujajam pirmininkui, kiek jis to pageidaus“, – sakė jis.
„Delfi“ bandė susisiekti ir su N. Puteikiu dėl komentaro apie planus po baigtos kadencijos Seime, tačiau paskambinus kelis kartus niekas neatsiliepė.
Ieškos naujų užsiėmimų
Pirmajam šio Seimo posėdžiui pirmininkavęs tuomet vyriausias – 75 metų – Seimo narys Juozas Imbrasas, parlamento rūmus palieka.
Po ketverių čia praleistų metų šis politikas ir toliau žada būti aktyvus pilietis.
„Kaip iki šiol būsiu aktyvus pilietis. Turiu patyrimą, galėsiu iš šono viską vertinti. Yra laiko pagalvoti, ką veiksiu. Kadangi noriu būti aktyvus, ko gero, ir toliau dalyvausiu visur, taip pat ir partinėje veikloje“, – Eltai sakė Seimo narys Juozas Imbrasas.
Į naują Seimą nepatekęs Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas jaučiasi esąs laisvas, todėl planuoja daugiau laiko skirti savo pomėgiams – žvejybai, tenisui, knygoms.
„Yra ką veikti, vaikai, anūkai...Kada nors reikės išeiti iš teniso ir Rogeriui Federeriui. Ateina laikas, visiems reikia išeiti. Kol kas apie naują darbą negalvoju, matysime. Yra tekę ir kitų darbų dirbti, pavyzdžiui, buvau restauratoriumi 10 metų, gera profesija, daug kur yra mano restauruotų bažnyčių ir kitų objektų“, – Eltai sakė politikos senbuvis.
Keturias kadencijas – 16 metų Seime praleidęs Artūras Skardžius iš aktyvios politikos trauktis neketina, bet norėtų šiek tiek pailsėti.
„Manau, kad laikas pailsėti. Dvi kadencijas iš eilės buvau Seimo narys, padariau pertrauką, vėl dvi kadencijas atidirbau. Reikia į gyvenimą grįžti, pasižiūrėti, kaip žmonės gyvena, nes mes kartais nematome, kaip pats gyvenimas vyksta. Ir toliau dalyvausiu politikoje. Vieni rinkimai pasibaigia, kiti prasideda... Esu inžinierius, ekonomiką, energetiką išmanau, žalioji energetika įgauna pagreitį. Manau, kad darbų bus, tikrai rasiu ką veikti, kad dirbčiau Lietuvai ir žmonėms“, – sakė A. Skardžius.
7 kartus rinkimuose dalyvavęs, 5 kartus laimėjęs ir tik antrą kartą pralaimėjęs politikos senbuvis „socialdarbietis“ Juozas Bernatonis sako, kad daugiau rinkimuose nedalyvaus. 30 metų politikoje išbuvęs J. Bernatonis mano, kad turi ateiti jauni žmonės.
„Turėtų pasikeisti partijos vadovybė, mes talkinsime, konsultuosime, padėsime. Koks poilsis gali būti, kai konservatoriai grįžta į valdžią? Kovoti reikia už mūsų žmones, už socialines programas, o ne ilsėtis“, – apie būsimą gyvenimo etapą kalbėjo J. Bernatonis.
Politikas sakė turįs didžiulį politinį archyvą, todėl žada rašyti apie politinius užkulisius.
„Svarbiausia, kad būtų kas skaitytų, o rašyti aš mėgstu“, – sakė J. Bernatonis.
„Einu į orią senatvę. Yra namai, žemė, sodyba... Darbų tikrai nepritrūks“, – Eltai sakė Seimą paliekantis Vytautas Kamblevičius.
Kol kas ypatingų kažkokių darbų ir planų nekuria Seimo narė Ona Valiukevičiūtė.
„Aišku, trupučiuką bus keista, nes iki šiol viskas buvo bėgte. Turiu anūkių, turiu visokiausių sodo darbų, gėlių“, – sakė parlamentarė.
Paklausta, ar neplanuoja atnaujinti koncertinės veiklos, buvusi dainininkė sakė, kad jos žanras yra jaunų žmonių žanras.
7 kadencijas Seime išbuvusi Seimo vicepirmininkė Irena Šiaulienė sako, kad „veikti kaip visada yra ką“. „Kol kas negaliu įvardinti, kuo užsiimsiu, bet planų yra“, – sakė I. Šiaulienė.
Tuo, kad yra laisvas žmogus, pasidžiaugė Seimo narys Zbignevas Jedinskis. „Galiu daryti ką noriu, galiu rašyti apie gyvenimą, grosiu, dainuosiu...“, – sakė partinės ir koncertinės veiklos neišsižadantis į Seimą nepatekęs parlamentaras.
Į naują Seimą nekandidatavęs parlamentaras Viktoras Rinkevičius irgi sakė turįs veiklos.
„Ūkininkausiu, mano planuose yra vietos ir kūrybai. Ketinu rašyti apie žmonių santykius, šiek tiek apie politiką, kursiu eilėraščius“, – sakė jis Eltai.