Vyriausybė trečiadienį planuoja svarstyti siūlymus dėl privalomo skiepijimo kai kurių sferų darbuotojams. Galutinį žodį dėl to turės tarti Seimas.
„Delfi“ žiniomis, privalomai skiepyti siūloma dirbančiuosius švietimo, socialiniame, medicinos sektoriuose ir kariuomenėje.
TS-LKD seniūnė: sprendimas griežtas, bet teisingas
Valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė „Delfi“ komentavo, kad privalomas skiepijimasis kai kuriems darbuotojams yra stipri priemonė, tačiau reikalinga.
„Kadangi mes matome Lietuvoje esančią situaciją, aš manau, kad reikia imtis jau visų įmanomų priemonių, kad tas virusas kuo mažiau plistų, kad kuo mažiau būtų pavojaus vyresniems žmonėms ir tiems, kurie yra pažeidžiamiausiose grupėse, tai, matyt, žmonės, dirbantys su tokiais asmenimis, turi irgi prisiimti atsakomybę, kad jie nepadarys žalos tiems žmonėms, su kuriais jie dirba“, – sakė parlamentarė.
Ji atkreipė dėmesį, kad privalomas skiepijimais kai kurių sričių darbuotojams nėra nauja priemonė.
„Ji tame priemonių meniu, jei taip galima įvardinti, jau yra skambėjusi. Žmogus arba skiepijasi, arba testuojasi, bet jau darbdavio arba savo lėšomis. Vis tik priimta tvarka, kad visos visuomenės interesas yra visuomenės saugumas ir už tai valstybė prisiima ir finansinius įsipareigojimus. Jeigu yra žmonės, manantys, kad jie nenori prisidėti prie visuomenės saugumo, kas yra kompensuojama valstybės, jie tai turėtų padaryti savo lėšomis.
Tai nėra kažkoks Lietuvos išradimas, ne vienoje pasaulio šalyje yra tokių sprendimų. Aišku, kad jis yra pakankamai griežtas, bet, matant aplinkybes, aš manau, kad jis yra pakankamai teisingas“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Raskevičius: svarbu išgirsti motyvus
Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad ši frakcija nėra suformavusi pozicijos dėl privalomo skiepijimo.
„Bet, jeigu vertinant tai, kad, ekspertų vertinimu, toks siūlymas būtų reikalingas tam tikroms profesinėms grupėms, tai nemanau, kad mes turėtume labai kritišką nuomonę dėl to. Iš esmės būtume linkę pritarti, tik būtų svarbu išgirsti motyvus, kodėl tai yra reikalinga“, – sakė T. V. Raskevičius.
Seimo Žmogaus teisių komitetui vadovaująs politikas nemato problemų dėl tokio siūlymo žmogaus teisių aspektu.
„Neabejotinai, kaip ir kiekvienu pandemijos valdymo klausimu, mano atsakymas yra labai paprastas: ar reikalavimas segėti saugos diržą automobilyje yra žmogaus teisių pažeidimas? Tikriausiai – ne, nes jis yra reikalingas ne tik to konkretaus žmogaus, bet ir visos visuomenės saugumui“, – teigė T. V. Raskevičius
Politikas teigė neturįs kompetencijos vertinti, kokios profesinės grupės turėtų būti įtrauktos į privalomą skiepijimą.
„Bet tikriausiai tai visų pirma būtų žmonės, kurie dirba kontaktinį darbą su kitais žmonėmis, ir kurių darbe jų dalyvavimas yra būtinas. Tai yra slauga, švietimas, medicinos sritis ir pan.“, – sakė T. V. Raskevičius.
Gentvilas: šiame etape neišvengiamos griežtos priemonės
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, jog Vyriausybės svarstomos priemonės griežtos, bet šiuo metu jų reikia.
„Už visą frakciją negaliu sakyti, bet man atrodo, kad jeigu mes nenorime uždaryti gyvybiškai svarbių institucijų, tai mes turime imtis priemonių. Visada galvoju, kad reikia ieškoti balanso tarp minkštų ir visokių skatinančių priemonių. Tai neišvengiama šiame etape griežtos priemonės. Turint omenyje, kad čia griežtoji priemonė – rimbas. Bet priešingu atveju mes rizikuojame atsidurti tokioje situacijoje, kai sirgdavo 1,5 tūkst. medikų ir nebefunkcionavo gydymo įstaigos“, – priminė politikas.
E. Gentvilas atmetė teiginius, jog šie sprendimai yra prievartinis skiepijimas.
„O jeigu kas rėkia, kad čia yra prievarta, tai ne, čia nėra prievarta. Čia pasirinkimas paliekamas – arba gauni vakciną ir dirbi, arba nesiskiepiji ir nedirbi“, – teigė jis.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas teigė, jog šie sprendimai yra tinkamas balansas, nes privalomumo dabar jau reikia.
„Pritariu šiai priemonei“, – „Delfi“ trečiadienį sakė parlamentaras E. Gentvilas.
Paklaustas, ar po Vyriausybės palaiminimo į Seimą turintis keliauti pasiūlymų paketas bus priimtas, parlamentaras E. Gentvilas teigė, jog spėlioti nenori. Tačiau tikisi palaikymo.
„Aš manau, kad praeis. Juk visi suprantame, kad gyvybiškai svarbiausi sektoriai rizikingai būti uždaryti. Vyriausybė privalo valdyti krašto gyvenimą. Ir šiandieninėje situacijoje valdo krašto gyvenimą būtent šitaip, apie gyvybinius sektorius kalbant“, – kalbėjo politikas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas teigė, jog raginimas skiepytis dabar jau nebesuveiktų.
„Mes praėjome visas fazes. Tik dar niekada nepasiekėme griežčiausių. Pavyzdžiui, Vokietijoje Tiuringijos žemė nusprendė – jeigu tėvai neleidžia testuoti jų vaikų mokyklose, tai tėvai baudžiami administracine bauda iki 200 eurų. Čia testavimas, ne vakcina. Yra ir griežtesnių priemonių. Ir jeigu žiūrime siauriai Lietuvoje, kad čia jau katastrofa, bet pasižiūrėkime, kokių priemonių bando imtis kitos šalys. Lietuvoje griežčiausių priemonių ir prievartinio, priverstinio, baudžiamo priemonių arsenalo Lietuva dar nėra įjungusi. Net ir šita priemonė yra alternatyva“, – „Delfi“ teigė E. Gentvilas.
Socialdemokratų seniūnas: pozityvi diskriminacija yra normalus dalykas
Socialdemokratų garbės pirmininkas, buvęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis buvo pirmasis viešai kėlęs idėją, kad kai kurių profesijų atstovus reikia privalomai skiepyti, arba neleisti dirbti.
Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas irgi palaiko tokią idėją.
„Aš tą palaikau. Ir dabar yra tam tikros žmonių grupės, kurios turi praeiti sveikatos patikrinimus, ko gero ir gydymus, jeigu reikia. Turiu tokį pavyzdį: eidami į kavinę ar restoraną gauti paslaugą juk nenorime kuo nors susirgti – kokia nors salmonelioze arba dar kokiais nors dalykais. Tai tuos darbuotojus, dirbančius virtuvėje, tikrina. Manau, kad lygiai taip pat yra ir su kovidu. Tie, kas teikia paslaugas, privalo apsaugoti paslaugų gavėjus“, – dėstė A. Sysas.
Politiko nuomone, pozityvi diskriminacija yra normalus dalykas.
„Privalomai nieko neskiepys, norėdamas atlikti tam tikrą darbą, turi turėti tam tiktas kvalifikacijas ir sveikatos lygį. Juk negali bet kas skraidyti arba policijoje, kariuomenėje tarnauti. (…) Šiuo atveju reikia tik pasiskiepyti, nereikia ant lygiagrečių kulverstukus daryti arba dar ką nors. Tai yra apsisprendimo klausimas, jeigu nenori skiepytis, tai turi pasirinkti tokį darbą, kuris nesudarytų problemų kitiems“, – sakė A. Sysas.
Politikas svarstė, kad pirmiausia privalomai suskiepyti reikėtų dirbančiuosius paslaugų sektoriuje.
„Visas švietimas, sveikata, viešasis administravimas, kur susiduriama su tiesioginiais kontaktais, (…) jeigu tai nėra nuotolinis darbas – taip pat tie, kur dirba biuruose. Kur dabar užsikrečiama daugiausia? Tai – mokykla ir šeima arba koks nors pobūvis, kur ateina nepasiskiepiję ir nešiotojai žmonės“, – kalbėjo A. Sysas.
Skvernelis: profesijų sąrašas turėtų būti taiklus ir neperteklinis
Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigė, kad frakcija dar svarstys šį klausimą. Politikas asmeniškai mano, kad yra tokių profesijų, kurioms tas neišvengiama.
„Ypač tie, kurie darbuojasi pirmose linijose – medikai, socialiniai, globos įstaigų darbuotojai, o dėl kitų – reikėtų matyti sąrašą. Argumentų sąrašą frakcija svarstys, kol kas mes išankstinės pozicijos nereiškiame“, – sakė S. Skvernelis.
Frakcijos seniūnas nematytų problemų dėl tokio sprendimo žmogaus teisių aspektu, tačiau pabrėžia, kad profesijų sąrašas turėtų būti taiklus ir neperteklinis.
„Ir šiandien yra profesijų, kurios reikalauja, norint vieną ar kitą veiklą vykdyti, pasitikrinti sveikatą, nesirgti tam tikromis ligomis, turėti sveikatos pažymėjimą. Čia yra analogiška, tik svarbu, kad tas profesijų sąrašas būtų taiklus ir neperteklinis“, – teigė S. Skvernelis.
LVŽS seniūnė: palikus galimybę žmogui rinktis, yra tikrai geriau
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė „Delfi“ trečiadienio rytą teigė, jog nors dar frakcija nėra svarsčiusi Vyriausybės siūlomų pakeitimų, tačiau 100 procentų privalomos vakcinacijos tam tikrų sričių darbuotojams nepalaiko.
„Tikrai negalėčiau taip sakyti, tikrai ne“, – kalbėjo politikė.
LVŽS frakcijos seniūnė teigė, jog frakcija šio klausimo dar nediskutavo.
„Negalėčiau kalbėti visos frakcijos vardu, dar apie tai nediskutavome. (…) Bet mes tikrai nemažai kartų esame įvairius siūlymus teikę dėl skatinimo rizikos amžiaus grupių žmonių, kaip paskatinti juos vakcinuotis. (…) Racionalu pamatyti registruotus projektus. Ir jei tai yra pagalba tą pačią vakcinaciją šiek tiek pagyvinti, tai manau, kad tas pritarimas būtų frakcijos“, – komentavo A. Norkienė.
Parlamentarė sakė laukianti ir jau dabar džiaugiasi būsima diskusija Seime dėl šių pasiūlymų.
Paklausta, kokia jos asmeninė pozicija, A. Norkienė kalbėjo, jog galbūt geriau suveiktų leidimas pasirinkti vakcinuotis, o ne prievarta.
„Europos Taryba priėmė ir rezoliuciją, kad skiepijimas negali tapti prievartiniu. Manau, kad yra priemonių ir būdų žmones įtikinti, kad tai yra reikalinga jų atliekamam darbui, taip toliau. Ir palikus galimybę žmogui rinktis, yra tikrai geriau. Manau, kad žmonės tada tikrai skiepysis, nei kad juos prievarta visus surašyti į tą eilę. Žinoma, ir Europoje yra įvairių patirčių. Žinoma, bendro recepto nėra, turime žiūrėti į Lietuvą, savo kontekstą ir žmones. Džiaugiuosi, kad ta diskusija pagaliau ateis į Seimą“, – „Delfi“ sakė LVŽS frakcijos seniūnė A. Norkienė.
Politikė svarstė, kad kažkuriai visuomenės daliai privalomas skiepijimas suveiktų. Tačiau tikrai ne visiems.
„Pasilieku vietos tai diskusijai, manau, kad sprendimai gims randantis atgarsį visose grupėse ir sluoksniuose. Nes nesinorėtų daugiau priešintis. Reikia susitaikyti, yra liga, reikia gyventi ir stengtis. Tikiuosi, kad rasime tuos sprendimus“, – teigė Seimo narė A. Norkienė.
Fiodorovas tokiai priemonai nepritaria: testavimosi alternatyva turėtų likti
Darbo partijos frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo nuomone, privalomas skiepijimas daliai darbuotojų nėra teisinga priemonė.
„Priversti žmonių ir gąsdinti jų darbu, pajamomis negalima, nes tai yra esminis žmogaus dalykas“, – sakė V. Fiodorovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad kalbų apie privalomą vakcinaciją būta ir anksčiau.
„Jei jau gąsdinant visus priverstiniu skiepijimu, nes buvo anksčiau kalbama ir gąsdinama dėl išmokų, darbo vietų, kitų dalykų, nesugebėjo pakelti to procento reikšmingai, tai, matyt, ir čia nesuveiks. Kiek man teko, bent jau rugsėjo 1 dieną lankyti mokyklas Kėdainių krašte, jose yra po vieną-du mokytojus, kurie nepasiskiepiję. Tai nėra reikšmingi skaičiai, kurie turėtų kažkaip pakeisti statistiką“, – „Delfi“ komentavo „darbiečių“ frakcijos seniūnas.
V. Fiodorovas taip pat akcentavo, kad pasirinkimas periodiškai testuotis nepasiskiepijusiems darbuotojams turėtų likti.
„Bent jau plika akimi žiūrint, prieš metus nebuvo skiepų, bet buvo plačiau daromas testavimas ir atvejų turėjome šiek tiek mažiau. Jei žmogus atsisako skiepytis, negali skiepytis dėl sveikatos priežasčių, tai alternatyva – testavimasis, kad laiku pastebėtų, ar žmogus serga, ar neserga, turėtų likti. To pilnai užtektų. Šiai dienai su skiepijimu – pagal statistiką tai ir sumažina tikimybę bei visa kita, bet visiškai neapsaugo, tad reikėtų tą testavimo alternatyvą palikti“, – pridūrė V. Fiodorovas.
Žemaitaitis: pirmiausia reikėjo išnaudoti kitas priemones
Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis „Delfi“ sakė iš esmės suprantantis Vyriausybės logiką.
„Vyriausybė mato esamą situaciją, jos teisė apsispręsti ir padaryti privalomus ar ne. Aišku, statutiniai pareigūnai, sveikatos sistemos dalykai, mato, kad ten gali kilti problemos ir dėl to bus privalomi arba priverstiniai skiepai. Tai susiję su pareigos atlikimu, bet paprastus žmones priversti skiepytis – jie tokios teisės neturi“, – sakė parlamentaras.
Jo teigimu, jei pareigūnai ar kitų itin svarbių sektorių darbuotojai sirgtų, nebūtų kam atlikti pareigų, tačiau, pasak R. Žemaitaičio, pirmiausia reikėjo išnaudoti visas kitas priemones.
„Manau, kad pirmiausia reikėjo išnaudoti diskusijas ir tą vadinamą saldainio principą, o neiti tiesiai ir šį klausimą statyti. Juo labiau, kad jie turėjo galimybę tą klausimą kelti jau gegužės mėnesį ir pasiruošti žmonių arba parengti mokymus, kursus, kas pakeistų tuos pareigūnus, kurie atsisakytų to skiepijimosi“, – komentavo Lietuvos regionų frakcijos atstovas.
R. Žemaitaitis teigė esantis tikras, kad po šio sprendimo vėl kils emocinio nepasitenkinimo banga.
„Prasidės nepasitenkinimas, piktumai ir panašiai, bet pati valdžia yra kalta, nes ji neturi suvokimo, koks yra valdymo procesas ir eina botago principu. Tačiau čia pareina iš šeimos – jei šeimoje valstybę valdantys asmenys turėtų vaikus, šeimą ir panašiai, tai gal jie šiandien suprastų, kaip valstybė turėtų būti valdoma.
Jeigu tu kažką vaikui uždrausi arba pasakysi, kad negali šitaip daryti, tai tu iškart iššauki priešiškumą“, – sakė Seimo narys.
Jo teigimu, valdžios atstovai galėtų pasikonsultuoti su specialistais, kaip nuraminti visuomenę.
„Siūlyčiau tiek Šimonytei, tiek visiems kitiems, kurie lengvai išprotėję šiandien, pasitarti su psichologais, psichiatrais pasišnekėti, kaip, esant tokiai situacijai, galima nuraminti žmogų“, – pridūrė R. Žemaitaitis.
Vyriausybė svarstys pakeitimus
Vyriausybė trečiadienį planuoja svarstyti siūlymus dėl privalomo skiepijimo kai kurių sferų darbuotojams, spręs dėl 100 eurų išmokų 75-erių ir vyresniems senjorams, rašė BNS.
Taip pat siūloma, kad valstybė daugiau nefinansuotų COVID-19 testų nevakcinuotiems darbuotojams. Už testus mokėtų pats darbuotojas arba darbdavys, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.
Jei Vyriausybė pritars šiems siūlymams, projektai bus teikiami svarstyti Seimui, kuris priims galutinį sprendimą.
Siūloma nustatyti, kad darbuotojai, vykdantys veiklas kurių sąrašą tvirtins Vyriausybė, galės dirbti tik pasiskiepiję, išskyrus atvejus, kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, yra persirgęs užkrečiamąja liga ar neužtikrintas vakcinų prieinamumas.
Nepasiskiepiję darbuotojai, jei darbo pobūdis leidžia, turės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, arba perkeliami į kitą darbą toje pačioje darbovietėje, o jei nei vienos iš tokių galimybių nėra – nušalinami nuo darbo, nemokant darbo užmokesčio, iki pasibaigs ekstremali situacija ar karantinas.
Taip pat siūloma, kad kitų darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, karantinas, būtų finansuojami darbuotojo arba darbdavio lėšomis.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų lapkričio 1 dieną. Pažymoje nurodoma, kad iki to laiko darbuotojai, kurie privalės skiepytis, turės pakankamai laiko pasiskiepyti bent viena vakcinos doze ir įgyti imunitetą.
100 eurų senjorams
Taip pat bus svarstomas siūlymas naujai nuo koronaviruso pasiskiepijusiems 75-erių ir vyresniems senjorams skirti 100 eurų vienkartinę išmoką.
Pagal jį, teisę į vienkartinę išmoką turėtų 75 ir daugiau metų sulaukęs asmuo, kuris iki šių metų rugsėjo nebuvo pasiskiepijęs nei viena vakcinos doze ir iki gruodžio 1 dienos pilnai pasiskiepytų.
Taip pat išmoka būtų mokama 75-erių ir vyresniems senjorams, kurie šiuo metu yra pilnai pasiskiepiję ir iki balandžio 1 dienos pasiskiepytų sustiprinančiąja, t. y. trečia arba antra doze, priklausomai nuo pasirinktos vakcinos.
Vienkartinės išmokos dydis būtų 100 eurų, asmuo turėtų teisę gauti tik vieną išmoką.
Pinigai būtų išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais, kartu su pensija, atskiro prašymo senjorams teikti nereikėtų.
Projektą ministerija teikia siekdama „finansinėmis priemonėmis skatinti 75 ir daugiau metų sukakusius asmenis įgyti ar palaikyti jau įgytą imunitetą nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinuojantis“.