Ruošiasi kitų metų Seimo rinkimams
Paskutinėmis vasaros savaitėmis politikos laukuose buvo kalbama net apie kelis naujus politinius darinius. Vienas iš jų – planuojantys krikdemiškąją, konservatoriškomis vertybėmis paremtą politiką. Nors pavadinimo dar neturintis politikų sambūris, iniciatorių gretose – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionis demokratus (TS–LKD) palikęs Rimantas Jonas Dagys, Vytautas Sinica, rinkimuose į Europos Parlamento (EP) dalyvavęs profesorius Vytautas Radžvilas, bei savo jėgas patekti į Seimą išbandęs Dovilas Petkus.
Partijos kūrimo pristatyme nemažai dėmesio buvo skirta šeimos vertybių puoselėjimui.
Tam, kad Teisingumo ministerijoje būtų registruojama nauja politinė partija, ji turi turėti 2000 steigėjų. Savo jėgas ši partija norėtų išbandyti artėjančiuose Seimo rinkimuose, 2020 metų rudenį.
Juda teisinga vaga
Pats V. Sinica DELFI sakė, kad partijos kūrimo procesas ja „teisinga vaga“
„Juda procesas, juda gerai, mano galva, plečiasi sąrašas žmonių, kur bus jau ko gero žinomos pavardės. Planuojame paviešinti to pakvietimo, kur buvo 40-50 pavardžių pildyti, bet jis pildosi. Tiesiog galimų narių anketų priplaukė, bijau sumeluoti, bet keli šimtai jų gauta. Kol kas atrodo viskas teisinga vaga“, – DELFI sakė V. Sinica.
„Kaip pavyks yra anksti prognozuoti“, – tvirtino jis.
V. Sinica priminė, kad kol kas partija nėra kuriama, neužsiimama jos steigimu, tiesiog laukiama tokios politinės jėgos pradžios laukusios visuomenės dalies reakcijų.
„Aš vis bandau pabrėžti, kad tai yra kvietimas, kad mes čia dar nekuriam juridinio vieneto, būtų neteisinga, kad tokius sprendimus, kaip partijos pirmininkas, programa, pavadinimas, nuspręstume be reakcijos tų žmonių, kurių tikimės, kad jie sureaguos“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad konkrečiau naujos politinės partijos rėmai braižysis „kažkada rudenį“.
V. Sinica priminė, kokias esmines vertybes palaiko ši politinė jėga.
„Aš esu linkęs atskaitos tašku laikyti šitai galimai partijai penkis punktus, kuriuos išvardijau pristatydamas tą iniciatyvą. Tai yra tradicinė, arba krikščioniška moralė, įsiklausymas į visuomenės nuomonę, tautiškumo ir suverenumo rūpintis apsauga, socialinį teisingumą ir geopolitinę orientaciją į Vakarus. Ir visam tam bendras vardiklis šiaip jau būtų krikščioniška demokratija, kai ši sąvoka vartojama, ji automatiška tapo iššūkiu Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams. Tai nėra bandymas stumdytis dėl nišos su Tėvynės sąjunga, tiesiog ji, natūraliai, yra ta, kuri labiausiai pavedusi šiuos klausimus“, – teigė politikas.
V. Sinica kalbėjo, kad šiuo metu prognozuoti kitų rinkimų rezultatus yra itin sudėtingas. Minimalus tikslas – 5 procentai ir patekimas į Seimą, V. Sinica teigė, kad būtų galima į tai pretenduoti.
„Bet yra tas minimumas, jei niekas nuo šio taško neauga, nesitelkia. Bet ne taip turi įvykti, šita mintis ir yra tam iškelta – kad būtų plėtra, telkimasis, visos idėjos, apie kurias mes čia kalbame, jos yra priimtinos didžiajai daliai visuomenės. Ir jeigu būtų resursų šias mintis ištransliuoti visuomenei, tai ribų nėra“, – juokėsi V. Sinica.
„Tą politinį judėjimą aš matau kaip mažus upeliukus, sutenkančius į vieną didelę upę. „Pro Patria“ būtų vienas iš tų upelių neabejotinai. Kaip ir kitais upeliais galėtų būti vadinami šeimų, tėvų organizacijos“, – kalbėjo jis.
Pradėjo gynybą
Vos pasirodžius informacijai apie naujos politinės jėgos kūrimą, Tėvynės sąjungos pirmininkas Gabrielius Landsbergis suskubo judėjimą suvesti su tuo, kad V. Sinica yra Seimo nario, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nario Eugenijaus Jovaišos padėjėjas Seime.
V. Sinica kategoriškai neigia tokias kalbas. O G. Landsbergio poziciją vadina paprasčiausiai „gynybiška“.
„Natūralu, kad Tėvynės sąjungos pirmininkas sureagavo gynybiškai, pradėjo spekuliuoti šiai iniciatyva. Labai yra nemalonu, kad pradėjo spekuliuoti apie Eugenijaus Jovaišos pavardę, pradėjo svarstyti, gal jis pats kažką čia kuria. Neįmanoma labiau net prašauti pro šalį, įvertinant E. Jovaišos asmenį, charakterį, jo tikslus. Nei jį domina perrinkimas, nei jis turi kažkokių problemų dėl to esamoje partijoje, jis ten vienas iš svarbiausių žmonių ten, tokiais dalykais neužsiima“, – DELFI pasakojo V. Sinica, pridurdamas, kad E. Jovaiša toleruoja jo veiklą, o visą situaciją jis veliamas tikrai nepelnytai.
V. Sinica skubėjo nuraminti Tėvynės sąjungos atstovų, sakydamas, kad nauja politinė jėga nėra kuriama tam, kad keltų konkurenciją politinei jėgai. O tam, kad šios krypties vertybes atstovaujančių politinių jėgų lauke dabar rasti sunku.
M. Kubiliaus klausimas
Žiniasklaidoje pasirodė informacija apie į vieną bendrą sakinį suvedamą filosofą Mindaugą Kubilių ir prezidentą G. Nausėdą. M. Kubilius yra artimas prezidento draugas, kaip skelbia 15min.lt, jis padėjo rašyti ir inauguracinę prezidento kalbą.
M. Kubilius kviečiamas į šios naujos politinės partijos renginį, vesti diskusiją apie krikščioniškų vertybių politiką. V. Sinica nieko blogo tame nemato, tvirtina, kad rimto bendradarbiavimo tai visai nereiškia.
„Kol kas jis mums padeda tiek, kiek čia dabar ir pasimatė, tai yra sutikęs nuvažiuoti į renginį ir pakalbėti diskusijoje apie krikščioniškų vertybių politiką. O kad jį pakvietė, tai aš nesistebiu. Nes man jis yra senai žinomas kaip krikščioniškų pažiūrų politikos filosofas, dėstantis Vilniaus universitete. Tai yra natūralu, kad jis yra pakviestas ta tema kalbėti. Ar tai išaugs į kažkokį didesnį bendradarbiavimą, tai šiandien tikrai nežinau“, – kalbėjo jis.
Jis teigė, kad prezidento G. Nausėdos teiginiai apie poreikį naujoms politinėms jėgoms, bent jau jo nuomone, susijęs su kuriama politine jėga.
„Nėra mano žiniomis tokio ryšio, nesam bendravę su Prezidentūra dėl šios partijos, manom, kad ji turi atsirasti. Mano akimis ši iniciatyva kilo iš apačios. Krikščioniškoje visuomenės dalyje jis jau balsu yra išreikštas. Ir išsirutuliojo taip, o prezidentas savo pasisakymais apie naujos jėgos poreikį, tiesiog pataikė į tą natą“, – situaciją aiškino jis, pridurdamas, kad tai tikrai nėra suderinti veiksmai.
Pats filosofas M. Kubilius DELFI sakė, kad tikrai į politiką neina.
„Kurk tu ten, ką nori kurti“, – trumpai situaciją apibrėžė jis.
Jis teigė, kad į politiką grįžti neplanuoja.
„Absoliučiai, išėjau iš politikos, užsiimu savo gyvenimu“, – sakė M. Kubilius.
Įžvelgia gerą sąmokslo teoriją
Tėvynės sąjungos narė, parlamentarė Irena Degutienė teigė, kad naujoji politinė jėga, jos akimis, yra grįsta konservatorius palikusio R.J. Dagio asmeninėmis ambicijomis.
„Man atrodo, kad čia daugiau yra tas judėjimas asmeninių ambicijų dėka sukurtas. Žinote, kartais būna žmogus, neranda savęs, neranda kaip savęs įteisinti TS-LKD bendruomenėje. Tai čia natūralus, toks žmogiškas jausmas ieškoti, kaip save geriau realizuoti, kaip savo mintis išreikšti kitokioje bendruomenėje. Man atrodo, kad čia taip viskas ir gimė“, – DELFI situaciją komentavo parlamentarė.
Paklausta, ar krikščioniškas demokratines vertybes remianti partija rastų savo nišą, nugriebdama nuo Tėvynės sąjungos, I. Degutienė prabilo apie įvairiaspalvę politinę jėgą. Ji į visą Tėvynės sąjungą žiūrėjo kaip į skėtį, kuriame yra tiek politiniai kaliniai, tremtiniai, krikščionys demokratai, konsevatoriai.
„Natūralu, kad tų atspalvių ir potėpių yra šiek tiek kitokių, ne viskas gi yra juoda ir balta“, – kalbėjo I. Degutienė.
Politikė teigė, kad nelabai tiki, kad naujoji dar tik besiformuojanti politinė jėga taps didele konkurente Tėvynės sąjungai.
„Gal dalį procento gali būti, bet niekada, tiek susitinkant su mūsų bendruomene, aš jau nekalbu apie Vilnių, o apie regionus, negirdėjau tokių labai didelių kritinių pasisakymų, reikalavimų ar kaltinimų. Kaip kad buvo girdima, kad mes visai ne ten kažkur keliaujame, dėl to ir nemanau“, – kalbėjo parlamentarė, pridurdama, kad nemano, kad „tas mūsų elektoratas kažkur išsiskirstys“.
I. Degutienės paklausus, kiek yra realu, kad prie naujojo judėjimo per M. Kubilių prisideda Prezidentūra, politikė pradėjo juoktis.
„Žinote, politikoje sąmokslo teorijų kūrimas yra labai reikšmingas. Be to politikos irgi niekas neįsivaizduoja. Tai kai aš šiandien perskaičiau, tai pirmiausia man sukėlė juoką, pagalvojau apie dar vieną kuriamą sąmokslo teoriją. Čia jau iš fantastikos, iš sapnų pasaulio, pasirodo ir pilnatis dabar. Sutapatinti vieną žmogų, kuris atstovauja dešinę politikos pusę, kaip ir prezidentas G. Nausėda. Jei jam prie rinkimų programos padėjo tas žmogus, tai viskas ir gerai“, – situaciją vertino ji.
„Sąmokslo teorija čia pavykusi. Bet aš kaip politikas, turintis nemažą patirtį, tai man juokingai nuskambėjo, galėčiau ir aš daug sąmokslo teorijų sukurti, kuriomis patikėtumėte lengvai“, – juokėsi politikė.
Pasigenda konservatizmo
O konservatorius M. Adomėnas sakė, kad kol kas nieko nežino apie naują konservatorių partiją.
„Žinau, kad kuriasi krikščioniškai demokratiška, radikaloka, „propatria“ tipo partija. Į ją tikrai nežadu stoti“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo politikas.
Tačiau jis pripažino, kad baiminasi, kad partijoje lieka vis mažiau konservatizmo.
„Jaučiu nerimą, konservatizmo kaip politinės tokios tapatybės reiškimo aš matau mažiau. „The Economist“ jau kelintame numeryje rašo, kad ir britų konservatoriai nebėra konservatyvus. Kai išvažiuoja paskutiniai eksponentai tos ideologijos, kuri bandė apsiskaitymą apie Vakarų konservatizmą susieti su praktine politika, tai aišku, kad jos sumažėjo, tai taip, man tai kelia nerimą“, – kalbėjo parlamentaras, įvardindamas buvusį konservatorių lyderį Andrių Kubilių, kuris išvyko darbuotis į Europos parlamentą (EP).