Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, judėjimo ribojimai keičiami gali būti nuo kovo vidurio – jau kitą savaitę bus svarstomas tam tikras planas, pagal kurį laisviau gyventi galės tos šalies savivaldybės, kuriose epidemiologinė situacija yra geresnė. Vis tik, ministrės teigimu, mąstant apie karantino atlaisvinimus skirtingose savivaldybėse, kyla ir nerimas.
„Klausimas būtų toks – kaip užtikrinti, kad iš „juodų savivaldybių“ tie žmonės neišvažinėtų ir nesidalintų virusu plačiai. Šį klausimą turės išspręsti ir priimti sprendimus Vyriausybė. Bet kad tam tikras problemas matome, tai taip, jas reikės įsivertinti“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių merai judėjimo apribojimus vertina įvairiai. Dalis merų sutinka, kad ši karantino sąlyga padeda suvaldyti žmonių srautus, tačiau atkreipia dėmesį į gyventojų poreikius, dėl kurių galimybių vykti į kitą, ypač greta esančią savivaldybę, sudarymas tampa itin svarbus.
Nevienareikšmio vertinimo judėjimo ribojimas sulaukia ir iš medicinos sektoriaus atstovų.
V. Matijošaitis: „Pasitikime Vyriausybės sprendimais“
„Nuo pat pandemijos pradžios laikomės nuostatos, kad galimus sprendimus dėl karantino ribojimų tegul siūlo medikai, visuomenės sveikatos specialistai ir kiti ekspertai, o priima – Vyriausybė.
Savivaldybių pareiga – rūpintis savo žmonėmis ir užtikrinti, kad tos priemonės būtų kiek galima efektyviau įgyvendintos, apsaugant kuo daugiau gyventojų nuo šios ligos.
Pasitikime Vyriausybės sprendimais. Prieštarauti ar ginčytis šioje vietoje būtų neprotinga. Ekspertai, vertindami sergamumo rodiklius ir kitus objektyvius duomenis, atsakys, kada judėjimas tarp skirtingų savivaldybių gali būti atlaisvintas“, – savo poziciją išdėstė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Pasak jo, kai kalbame apie žmonių sveikatą ir gyvybę, negalime paskubomis bėgti įvykiams už akių ir reikšti savo nuomonę ten, kur nesame kvalifikuoti specialistai. Geriau dirbkime savo darbus, kad epidemiologinės situacijos kreivė nebešautų į viršų, o tada bus pagrindas ir atpalaiduoti suvaržymus.
„Kauniečiai parodė, kad per pandemiją mokame susiimti ir elgtis sąmoningai bei atsakingai. Buvo ir sunkesnių momentų, tačiau epidemiologinė situacija neperkopė kritinės ribos ir šiuo metu yra gana stabili – laikosi kiek žemiau visos šalies vidurkio.
Kauno žmonės jau nuo praėjusios savaitės gali lengviau judėti, kai nebeliko vadinamų blokpostų tarp miesto ir rajono ribų, nes šios linijos yra labiau biurokratinės negu fizinės. Esame pernelyg glaudžiai susiję su Kauno rajonu. Gyventojai kasdien kursuoja į darbus mieste, veža vaikus į darželius, vyksta į gydymo įstaigas ar kitais svarbiais reikalais, todėl žiedinių savivaldybių atskyrimas išties kėlė nepatogumų. Tačiau tuo metu jis buvo būtinas ir tikrai niekas negalvojo apie kokias nors išlygas“, – Delfi.lt sakė V. Matijošaitis.
R. Malinauskas: padėtis katastrofiška
Esamus judėjimo suvaržymus Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas įvertino kritiškai. Jo teigimu, esama situacija gali išprovokuoti labai rimtas neigiamas pasekmes.
„Jeigu tokiais tempais ir toliau laikysime uždarę visą Lietuvą ir leisime tik išvykstamąjį turizmą, o vietinį toliau paralyžiuosime, tai galutinės pasekmės bus katastrofiškos. Gaila, kad šiandien nekalbama nei apie žmones, kurie jau persirgę, ir jų galimybę atvykti pailsėti, gauti reabilitacijos paslaugas, nei apie šimtus tūkstančių paskiepytų, kurie taip pat galėtų laisviau judėti, atvykti ilsėtis ir tuo leisti gyventi vietiniam verslui. Lėktuvai vienas paskui kitą skrenda į daugelį pasaulio valstybių, o mes Lietuvoje esame kaip užkonservuoti“, – pastebėjo jis.
R. Malinauskas patikino, kad griežto savivaldybių uždarymo nekvestionuotų tuomet, kai konkrečioje savivaldybėje liepsnotų koronaviruso židinys.
„Jeigu būtų vienoje savivaldybė didžiulis protrūkis, tai apie tos savivaldybės judėjimo apribojimus būtų galima kalbėti. Dabar Lietuvoje nei vienoje savivaldybėje nėra visiško štilio, nei didžiulio protrūkio. Visose savivaldybėse daugiau ar mažiau yra labai panašūs rezultatai“, – tikino Druskininkų meras.
Kito Lietuvos kurorto – Birštono – savivaldybės administracijos direktorė Jovita Tirvienė buvo kiek atsargesnė. Ji akcentavo, kad judėjimo ribojimus atleisti vertėtų palaipsniui, nes nors turizmas Birštone labai svarbus, vis tik didėjantys žmonių srautai viešose vietose keltų didesnes rizikas.
„Esame kurortas ir džiaugiamės turistais. Bet, vertinant situaciją, matant, kad tų atvejų skaičius nemažėja taip, kaip norėtųsi, įvertinant visas rizikas, atvykstančių žmonių srautų didėjimas, atslaisvinus ribojimus, nebūtų labai palankus. Daugiau žmonių keltų ir didesnę riziką užsikrėsti.
Tačiau vietos gyventojams, kai jiems reikia tam tikrų paslaugų, vietiniam judėjimui tam tikri atlaisvinimai būtų naudingi“, – tikino administracijos direktorė.
Siūlo alternatyvas
Delfi.lt kalbinti skirtingų Lietuvos regionų merai pasiūlė ir keletą alternatyvų, kai, esant stabiliai epidemiologinei situacijai, laisvesnis judėjimas galėtų vykti apskričių ir regionų viduje.
„Dabar jau leista judėti žiedinėse savivaldybėse. Tai galėtų leisti judėti apskrityse ir pažiūrėti, kokia bus situacija. Pirmiausia sakyčiau, kad reiktų laisvinti judėjimą regione“, – kalbėjo Biržų rajono meras Vytas Jareckas.
Mero teigimu, tokį siūlymą diktuoja gyventojų poreikiai.
„Situacija yra tokia, kad gyventojai pageidautų, jog būtų atlaisvintas judėjimas. Karantinas gyventojus tikrai išvargino, jie nebegali susitikti su giminaičiais, giminaičiai kitose savivaldybėse turi sveikatos problemų, jų žmonės negali aplankyti. Žmonės gali vykti į kitą savivaldybę tik kraštutiniu atveju, netekę artimo asmens, kitais atvejais jie gali būti sustabdyti ir nubausti. Yra prašymas, kad galimybė judėti tarp savivaldybių būtų atlaisvinta.
Niekas čia nekalba apie vykimą į prekybos centrus ar pramogas, bet kai dabar leista bendrauti dviems namų ūkiams, galimybė vykti pas šeimos narius ar artimus žmones turėtų būti atlaisvinta“, – sakė V. Jareckas.
Jam antrino ir Skuodo rajono savivaldybės meras Petras Pušinskas. Anot mero, savivaldybių burbulai, leidžiantys judėti tarp kelių artimiausių savivaldybių, tikrai būtų teigiamas poslinkis ir žmonių psichologijai, ir verslams.
„Tarp kai kurių savivaldybių judėjimo ribojimas galimai yra perteklinis. Šios dienos Statistikos departamento duomenimis mūsų kampas, keturios savivaldybės (Skuodo rajonas, Mažeikių rajonas, Kretingos rajonas ir Plungės rajonas – aut.past.) yra geltonoje zonoje ir tai jau tęsiasi ilgesnį laiką.
Galbūt reikėtų pamąstyti apie tai, kad būtų leista judėti tarp tų savivaldybių. Daug paslaugų, reikiamų Skuodo rajono gyventojams, yra išsikėlusios į kitas savivaldybes. Gyventojams kyla nuogąstavimai, kaip jiems nuvykti į banką, ūkininkai ne visas paslaugas gauna mūsų savivaldybėje“, – sakė P. Pušinskas.
Mato du kelius
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas tikino matąs dvi kryptis, kurių vertėtų laikytis tęsiant karantino režimą. Jei ribojimai išlieka, savivaldybės galėtų veikti lokaliai, priklausomai nuo sergamumo rodiklių. Kitas variantas, pasak A. Visocko, galėtų būti susijęs su šio ribojimo pakeitimu, tada logiška būtų visai Lietuvai vadovautis bendromis sergamumo tendencijomis ir priiminėti bendrus sprendimus.
„Jei Šiauliuose situacija yra gana gera ir galbūt net galėtume paleisti mokyklas, o į Šiaulius negali atvažiuoti, tarkime, žmonės iš Vilniaus, kurie atvežtų virusą, tai kodėl mes turime gyventi taip, kaip Vilniuje“, – svarstė Šiaulių meras.
Trakų rajono merė Edita Rudelienė pripažino, kad judėjimo ribojimai išties sumažino Trakuose besilankančių žmonių srautus. Tačiau esamoje situacijoje, jos nuomone, dalies ribojimų būtų galima atsisakyti, atsižvelgiant į savivaldybės specifiką.
„Karantinas nėra pasibaigęs ir žmonės turi saugotis, bet manyčiau, kad ši priemonė jokio didžiulio poveikio neturi, nes žmonių judėjimas mūsų savivaldybėje yra. Daug Trakų rajono gyventojų dirba Vilniuje ir tas judėjimas tarp Trakų rajono ir sostinės tikrai yra. Be to, nuo kovo 15 d. užsidarys Lentvario geležinkelio pervaža, apvažiavimas automobiliams bus per Vilniaus miesto teritoriją. Šiuo metu bendraujame su pareigūnais, kad būtų galima leisti žmonėms važiuoti.
Ribojimas tarp savivaldybių tikrai sumažino žmonių mobilumą, jautėme tą ir lankytinose vietose, mūsų parkuose, pažintiniuose takuose, viešose erdvėse žmonių tikrai buvo mažiau. Bet šiandien žmonėms norint būti gryname ore, pasivaikščioti, kai susitikti jau leidžiama ir dviems namų ūkiams, nebūtų blogai, jei žmonės galėtų atvažiuoti, aišku, saugantis, laikantis atstumų“, – patikino merė.
Specialistų vertinimai – dvejopi
Judėjimo tarp savivaldybių ribojimas mažina mobilumą, bet tai nebūtinai ir ne visada stabdo viruso plitimą – tokios pozicijos laikėsi Delfi.lt kalbintas epidemiologas Paulius Gradeckas. Jis kėlė klausimą, kur, nedirbant barams ir pasilinksminimo vietoms, vyksta žmones – jie dažniausiai vyksta aplankyti artimųjų ir draugų. Tačiau toks judėjimas, kaip pastebėjo jis, gana aktyviai gali vykti ir savivaldybės viduje.
„Mes matome, kad užsikrėtimai kyla šeimose, vienam namų ūkiui bendraujant su kitu. Mes norime to išvengti. Buvo bandoma ties savivaldybių ribomis riboti kontaktus šeimose. Taip, tai yra būdas riboti susitikimus, bet jeigu aš gyvenu toje pačioje savivaldybėje, kurioje gyvena ir mano giminaičiai, man reikalinga šviečiamoji edukacija, kuri sako, kad nesusitik su savo senais tėvais ar seneliais, nes gali perduoti virusą. Tačiau savivaldybės ribose policija nepatruliavo, neklausė, kur einame ir dėl kokių priežasčių.
Be abejo, mobilumas buvo sumažintas. Dalies žmonių, kurie keliavo dėl priežasčių, nepakliūnančių į Vyriausybės nutarime išrašytas išimtis, judėjimas buvo apribotas. Mobilumą tai riboja. Bet tai nėra pati efektyviausia priemonė, norint sustabdyti dalijimąsi virusu“, – teigė P. Gradeckas.
Epidemiologas pabrėžė, kad vienareikšmio atsakymo dėl judėjimo ribojimo efektyvumo nėra. Kartu P. Gradeckas pripažino, kad šis ribojimas išties prisideda prie žmonių papildomo nuovargio, nes žmonės nebemato šio ribojimo kaip pagalbos priemonės.
„Judėjimo ribojimas suveikė per praėjusias Velykas. Toliau buvo naudojama tai, kas suveikė. Praėjusi valdžia kritikuota, kad nieko nesugebėjo, buvo šiokia ar anokia, bet matome, kad pasiimtas vienas iš jos taikytų metodų ir pritaikytas“, – pastebėjo epidemiologas.
Tuo tarpu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos profesorius Alvydas Laiškonis ragino neskubėti. Anot jo, karantino esmė yra kuo labiau riboti kontaktus, todėl panaikinę judėjimo ribojimą sulauktume ženklaus ir staigaus naujų atvejų skaičiaus augimo.
„Puikiai matome, kad kai mes sumažinome mobilumą, mes turėjome ir geresnius rezultatus. Dabar visi skaičiai, susiję su užsikrėtimais, stabilizavosi su nedidele tendencija kilti. Nelabai suprantu merų kovos dėl laisvesnio judėjimo. Karantino esmė yra kuo labiau riboti kontaktus.
Mes atleisime judėjimą ir užkrėstumas staigiai pakils. Tai tas virsmas žmonėms sukels daug didesnę traumą“, – detalizavo profesorius A. Laiškonis.
Profesorius ragino galvoti apie visą Lietuvą, o ne apie atskiras jos dalis. Be to, pasak jo, norint keliauti po Lietuvą, vykti į pajūrį, susitikti su artimaisiais, vertėtų pagalvoti apie tai, kaip jaučiasi prie dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų prijungti žmonės.