Šių metų sutarčių su įstaigomis pasirašymo eigą apžvelgęs VLK direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas teigė, kad jau trečius metus mažėja stacionarinių paslaugų kiekiai.
„Ambulatorinių paslaugų kiekiai didėjo, ypač priėmimo – skubios pagalbos. Priežastis – pasikeitęs įstatymas, kai labai išsiplėtė šių paslaugų spektras“, – dėstė V. Zaksas.
Pasak VLK direktoriaus pavaduotojo, nors stacionarinių paslaugų mažėjo maždaug 2 proc., bet finansavimas didėjo 13 proc., dar sparčiau (16 proc.) augo ne stacionarinių paslaugų finansavimas.
Jo teigimu, išlaidos paslaugoms iš mūsų biudžeto kasmet auga, šių metų augimas rekordinis – 16,5 proc., tai yra 1,4 mlrd. eurų.
VLK atstovas pastebėjo, kad padaugėjo sutarčių su privačiomis įstaigomis, kurios labai plečia paslaugų spektrą.
„Taip pat daugėja sutarčių dėl slaugos paslaugų, daugiausiai dėl ambulatorinių slaugos paslaugų“, – sakė V. Zaksas.
Sumažėjo ligoninių skolininkių.
Apžvelgdama situaciją 2018 m. VLK atstovė Simona Adamkevičiūtė teigė, kad bendras universiteto ligoninių finansinis rezultatas yra teigiamas. Jis šiek tiek sumažėjo (palyginti su prieš tai buvusiais metais) todėl, kad „universiteto ligoninės skiria papildomų lėšų didinti darbo užmokestį gydytojams ir slaugytojams“.
Pasak VLK atstovės, respublikos ligoninių bendras finansinis rezultatas liko stabilus, regiono ligoninių situacija stipriai pagerėjo (buvo neigiamas rezultatas, tapo plius 1 mln. eurų), rajono ligoninių bendras rezultatas išaugo nuo minus 900 tūkst. eurų iki 1,6 mln. eurų.
Ji teigė, kad gerėjo ir miesto poliklinikų, pirminių sveikatos priežiūros centrų finansinė būklė, bendras teigiamas rezultatas buvo ir susumavus greitosios medicinos pagalbos stočių, slaugos ligoninių finansinius rezultatus.
Tačiau tose grupėse buvo ir įstaigų turinčių neigiamą rezultatą. 2017 m. bendrai neigiamą rezultatą turėjo 92 įstaigos. 2018 m. tokių liko 58.
Iš universiteto ligoninių tai yra Žalgirio klinika. Jos neigiamas rezultatas mažėjo, bet jis sudaro 9 proc. įstaigos pajamų.
Respublikos ligoninių su neigiamu finansiniu rezultatu 2017 m. buvo keturios, o 2018 m. liko dvi. Tai yra vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ ir Respublikinė Šiaulių ligoninė. Jų neigiamas rezultatas nebuvo didelis, jis sudarė 0,1-0,2 proc. įstaigos metinių pajamų.
Iš regiono ligoninių – dvi (Kėdainių ir Telšių) ligoninės, vertinant tik rezultatus iš PSDF, baigė su neigiamu rezultatu. Kėdainių ligoninės neigiamas finansinis rezultatas sumažėjo nuo 107 tūkst. iki 25 tūkst. eurų. Telšių ligoninės finansinė situacija pablogėjo nuo minus 42 tūkst. iki 166 tūkst. eurų. Tai sudaro 2 proc. įstaigos pajamų.
„Daugeliu atveju tai (neigiamas finansinis rezultatas) susiję su įsipareigojimais darbo užmokesčio srityje, daug įstaigų turėjo labai kelti atlyginimus, kad atitiktų grindis“, – sakė S. Adamkevičiūtė.
Kėdainių ligoninės bendras rezultatas teigiamas
Patikslinta. Kėdainių ligoninės praėjusių metų finansinis rezultatas yra teigiamas. Ligoninės atstovai patikslino, kad ligoninė gauna lėšų ne tik iš PSDF biudžeto, bet ir kitų lėšų, todėl bendras finansinis rezultatas yra teigiamas.
„Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė susitarimą su gydytojų sąjunga ir kt., kad gydytojo bazinė alga nuo gegužės mėnesio bus 1000, o slaugytojos 600 eurų. Ligoninė susitarimo laikėsi, todėl darbo užmokesčio išlaidos kilo 1min. 133 tūkst., o ligonių kasa iš PSDF biudžeto skyrė tik 945 tūkstančius. Ligoninė viršijo stacionarines paslaugas 400 tūkst. eurų, kurios liko neapmokėtos TLK, nes yra virškvotinės“, – teigiama iš ligoninės gautame paaiškinime.
Dešimt rajono ligoninių turi neigiamą finansinį rezultatą. Tarp jų buvo paminėtos Ignalinos r., Šalčininkų r., Molėtų, Pakruojo, Visagino ligoninės. Visais atvejais vertinama informacija tik pagal rezultatus iš PSDF.