Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje gyventojų mažėja, o paslaugos kai kuriose ligoninėse suteikiamos neefektyviai, todėl žmonės ir taip važiuoja į didesnes gydymo įstaigas. Seimo sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas įsitikinęs – tokie pasisakymai rodo, kad juodasis sąrašas vis dėlto gali egzistuoti.
Ministerijos patarėjas: juodojo sąrašo tikrai nėra
G. Kacevičius tikina – juodojo ligoninių sąrašo tikrai nėra. Anot jo, žiniasklaidoje pasirodęs sąrašas tėra reguliarių tikrinimų, kuriuos Akreditavimo tarnyba atlieka kasmet nuo 2016 m., tikrinimo rezultatai.
„Tokio sąrašo tikrai nėra. Tai galiu atsakingai pasakyti. Nei juodojo, nei pilkojo sąrašo taip pat nėra. [...] Kiek aš galiu spręsti, tiesiog buvo paviešintas Valstybinės akreditavimo tarnybos sveikatos priežiūros veiklos atliktų analizių rezultatai. Ten kai kurios ligoninės paminėtos su problemomis. Būtent tai kažkas skambiai pavadino juoduoju sąrašo“, – tvirtina G. Kacevičius.
Jo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija net nesvarsto naikinti rajono ligoninių: „Kas yra svarstoma ir kas yra pribrendę, tai kad daliai mūsų rajonų ligoninių gali tekti keisti profilį, jeigu bus priimti atitinkami sprendimai. [...] Tikrai nesvarstoma uždaryti nė vienos rajono ligoninės.“
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys A. Matulas su tuo nesutinka. Jo teigimu, tikėtina, kad juodasis sąrašas egzistuoja, nes iš tiek ministras, tiek ministerijos darbuotojai ne kartą viešai sakę, kad ligoninių tinklas Lietuvoje per platus.
„Viešoje erdvėje ne kartą pasakyta, kad stacionarinių įstaigų yra per daug, kad reikia optimizuoti, reikia kai kurias uždaryti. Pagaliau, prieš laidą kolega Kacevičius pasakė – patvirtinto tokio sąrašo nėra. Dar pasakėte, kad tokio sąrašo anksčiau ar vėliau reikės. Tuo viskas pasakyta“, – tvirtina A. Matulas.
Jis svarsto, kad tokiu būdu priešinama visuomenė ir kad vykdyti profilių keitimą galima ir tęsiant ankstesnių vyriausybių politiką: „Kai vyko keli restruktūrizacijos etapai, buvo nustatyti aiškūs kriterijai. Jeigu tikrai tų kriterijų neatitikdavo, įstaiga profilio netekdavo. Akivaizdu, kad buvo užmojis vienu metu uždaryti visas rajono ligonines, išskyrus regionų bei mažąsias ir didžiąsias apskričių.“
Reaguodamas į A. Matulo pastabas G. Kacevičius teigia visiškai įsitikinęs, kad apie tokį katastrofišką scenarijų niekada nebuvo kalbama, ir pakartoja – jo žiniomis, nėra svarstoma uždaryti nė vienos rajono ligoninės.
Rajonų merai tikina ligoninių trūkumus pašalinę
Remiantis sąrašu galima daryti išvadą, kad prasčiausia situacija Plungės ir Švenčionių ligoninėse. Čia visą parą nėra užtikrinamos chirurgijos, echoskopijos, endoskopijos, laboratorinės diagnostikos paslaugos.
Ne ką geresnė padėtis ir Šalčininkų bei Vilkaviškio ligoninėse. Pirmojoje nėra laboratorijos, echoskopuotojo ir endoskopuotojo. Antrojoje neužtikrinamos anesteziologo, reanimatologo, neonatologo ir gydytojo akušerio paslaugos.
Plungės rajono meras Audrius Klišonis tvirtina iki šiol jokio juodojo sąrašo nepastebėjęs, kad vyktų reikalingos diskusijos. Mero aiškinimu, tai, kas paskelbta žiniasklaidoje, neatitinka tikrovės, nes tiek echoskopuotojo, tiek endoskopuotojo paslaugos Plungės ligoninėje teikiamos visą parą.
„Chirurgo paslaugos taip pat teikiamos visą parą. Tiesiog kai kuriais atvejais galbūt buvo nesusikalbama su akreditavimo tarnyba, nes mūsų chirurgai buvo aukštesnės kvalifikacijos, nei reikalinga rajoninei ligoninei. Dėl laboratorijos taip pat paslaugos yra teikiamos visą parą“, – nurodo A. Klišonis.
Jo pastebėjimu, tokie teiginiai sukeliama daug neigiamų reakcijų ir yra nepagrįsti, nes kiekvienais metais savivaldybei pavaldžios įstaigos teikia veiklos ataskaitas: „Tai daro ir ligoninė. Mes matome, kad jų rodikliai yra tokie, kokie turbūt būtų siektini visai Lietuvai, nes Plungės rajono savivaldybės ligoninė nedidelį minusą turėjo tik prieš ketverius metus. Šiais ir praėjusiais metais ji turėjo teigiamus rezultatus, net ir turėdama gana nedidelius finansavimo įkainius.“
Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius antrina A. Klišoniui. Anot jo, jeigu gydymo įstaigose iš tiesų būtų didelių reikalavimų neatitikimų, joms turbūt būtų atimtos licencijos ir ligoninė negalėtų teikti jokių paslaugų.
„Kiek man žinoma, 2016 m. iš tikrųjų buvo atliekamas auditas ir buvo rasti tam tikri neatitikimai. Ligoninė privalėjo per trumpą laiką juos ištaisyti. Mano žiniomis, viskas ištaisyta. Laboratorijos, echoskopijos, endoskopijos, chirurgijos paslaugos teikiamos visą parą. Būti tame sąraše tikrai nesinorėtų“, – sako R. Klipčius.
Visagino merė Dalia Štraupaitė tai pat pripažįsta – atliekant auditą 2016 m. ligoninėje buvo rasta pažeidimų, tačiau jie buvo greitai ištaisyti: „Buvo teigiama, kad neužtikrintas akušerių ir ginekologų darbo laikas, bet mes viską ištaisėme ir manom, kad mūsų ligoninė Rytų Lietuvoje yra geriausia.“
A. Matulas: paslaugų prieinamumas nepagerėtų
Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas G. Kacevičius reaguodamas į merų pastabas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje per pastaruosius metus sumažėjo gyventojų skaičius, todėl kai kurioms ligoninėms pacientų paprasčiausiai trūksta.
„Taip pat mūsų gyventojai senėja, keičiasi poreikiai, jiems reikia daugiau slaugos. Tyrimai rodo, kad ne visoms ligoninėms pakanka gydytojų, kurie užtikrintų tą pagalbą. Rezultatas yra tas, kad iš mažų savivaldybių pacientai, gyventojai išvažiuoja gydytis į stambesnes ligonines jau šiandien“, – tikina G. Kacevičius.
Jis priduria – jeigu neužtikrinama specialisto pagalba nėra užtikrinama visą parą, pacientas gydymo įstaigoje nėra visiškai saugus. G. Kacevičiaus aiškinimu, net tokios tarptautinės organizacijos, kaip EBPO ir PSO, įvertino Lietuvos ligoninių tinklą kaip neefektyvų.
„Visa tai mums akivaizdžiai rodo, kad turime imtis kažkokių veiksmų. Žinoma, tie veiksmai turi būti labai gerai apgalvoti ir suplanuoti. Negalime leisti ligoninėms tiesiog gyventi ir arba išlikti, arba neišlikti. Tai turi būti daroma planuotai, kaip normalioje civilizuotoje šalyje. Žinoma, šis klausimas, be abejo, labai jautrus, nes tai palies daug įstaigų, daug gyventojų“, – apibendrina G. Kacevičius.
A. Matulo teigimu, tokie G. Kacevičiaus žodžiai rodo, kad iš tiesų naikinti planuojamų ligoninių sąrašas egzistuoja: „Iš to, kas dabar pasakyta pono Kacevičiaus, akivaizdu, kad, matyt, ir tas sąrašas yra, ir toliau yra tikslai sunaikinti dalį gydymo įstaigų be jokios sistemos, be jokių kriterijų, tiesiog pagal neteisingus duomenis, pagal simpatijas, gal pagal politines pažiūras.“
A. Matulas sutinka, kai kur ligoninių galbūt yra per daug. Jis pateikia pavyzdį – vien Klaipėda turi keturias ligonines: „Jas reikia apjungti, bet čia jūs nieko nedarote, į sąrašą neįtraukėte, o norite sunaikinti visą Klaipėdos regioną, kad tos keturios miesto ligoninės būtų pilnos. [...] Visų rajoninių ligoninių finansavimas sudaro tik 104 mln. eurų. Tuo metu Santariškių ligoninės – 111 mln., Kauno klinikų – beveik 123 mln. eurų. Vis tiek tas paslaugas reikės kažkur suteikti.“
Politiko nuomone, jeigu regioninės ligoninės būtų panaikintos, paslaugų prieinamumas nepagerėtų, nes žmonės paprasčiausiai turėtų važiuoti į miestų ir regionų ligonines.