Laidos pradžioje Edvardas Šileris papasakojo apie tai, kaip sekasi pareigūnams. Anot jo, vis dar pareigūnai daug dažniau įspėja žmones, o tik tada baudžia.
„Per savaitgalį turėjome apie du šimtus atvejų, kai teko surašyti protokolus. Žinoma, tų atvejų, kai galėjo būti pažeistas įstatymas, galėjo būti gerokai daugiau, tačiau policija vis dar įspėja žodžiu, o tik jeigu nepaklūstama, skiriama bauda. Galiu pasakyti, kad yra tris ar keturis kartus daugiau įspėjimų, nei išrašoma baudų“, – sako E.Šileris.
Paklausus, kaip sekasi prekybininkams, jis tikino, kad prekybos centruose situacija yra kontroliuojama, laikomasi taisyklių.
„Dauguma laikosi reikalavimų: ribojamas žmonių skaičius parduotuvėse, laikomasi saugumo reikalavimų, tačiau turime pastabų dėl laukimo aikštelėse, kai nusidriekia žmonių eilės.
Dažniausiai yra du pažeidimai – nedėvėjimas kaukės, neva žmogus sako, kad išėjo tik trumpam, gal nereikėjo, nes nedaug žmonių, kitas – kai žmonės eina daugiau nei dviese, būriuojasi“, – tikino E.Šileris.
E.Šileris taip pat atsakė, ar jeigu eina šeima ir vienas žmogus nedėvi kaukės, yra baudžiami visi, pašnekovas atsakė, kad taip.
„Jeigu yra nepilnamečių, tai, žinoma, baudžiami tik tėvai“, – atsakė jis.
Daugėja smurto artimoje aplinkoje
Pašnekovas tikino, kad karantino metu padaugėjo smurto artimoje aplinkoje, taip pat nusikaltimų esant neblaiviems.
„Pagrindinė nusikalstama veika, kurios yra fiksuojama daugiau, tai smurtas artimoje aplinkoje. Iš esmės taip pat ir visi nusikaltimai, kurie yra padaromi dėl alkoholio, nužudymai, sveikatos sutrikdymai, vairavimas esant neblaiviems“, – kalbėjo E.Šileris.
Jis taip pat pridūrė, kad sumažėjo labai sunkių nusikaltimų. Anot jo, būtent tai yra teigiama karantino pusė“, – aiškino policijos komisaro pavaduotojas. Tiesa, jis pridūrė, kad mažėja ir išžaginimų.
Moterys patiria žiaurų smurtą
Lilija Henrika Vasiliauskė, Vilniaus moterų namų direktorė, laidoje sakė, kad moterys iš tiesų pasakoja apie tikrai žiaurius nusikaltimus.
„Visų pirma, su visa derama pagarba policijos atstovui E.Šileriui, galiu pasakyti, kad dėti sumažėjusias pramogas ir smurtą prieš moteris šeimoje į vieną eilę – neteisinga. Viena vertus, taip, buvo prognozuota visame pasaulyje tendencija, moterys pasakoja apie labai žiaurius nusikaltimus, smurto faktus“, – sakė ji.
„Mus, kaip pagalbą teikiančią organizaciją, labiausiai neramina tai, kad jeigu 20 proc. daugėja kreipimusi, kas yra iš principo prognozuojama, nes daugiau laiko praleidžiama namuose, dabar ypatingai sunku, tačiau pranešimų specializuotos pagalbos centrams sumažėjo 12 proc. Kai kuriose apskrityse, kaip, pavyzdžiui, Panevėžio, 30 proc., o Telšių 42 proc. Vilniaus apskrityje, galima pagirti pareigūnus, lyginant kovą ir vasarį, padaugėjo 15 proc., bet lyginant su praėjusiais metais vis tiek sumažėjo“, – laidoje pasakojo Lilija Henrika Vasiliauskė.
Pašnekovė tikina, kad moterys, atsidūrios sunkioje situacijoje, negauna nei apsaugos, nei pagalbos. Jis taip pat paaiškino, ko trūksta labiausiai.
„Kaip ir įprasta, trūksta smurtautojų iškeldinimo. Jeigu yra VRM ministrės pasirašytas specialusis planas, vėlgi cituojant tarptautines organizacijas, Interpolą, tai jame yra esminė klaida, kuri dar kartą parodo apie mūsų ministrų susigaudymą situacijoje. Ten yra rekomenduojama saviizoliacijai numatytas vietas savivaldybėms panaudoti moterų iškeldinimui. Atleiskite, moterys neturėtų būti tampomos po saviizoliacijos vietas. Smurtautojas, nusikaltėlis turi būti nedelsiant iškeldininamas, kitaip jam sudaromos ypatingos sąlygos keršyti moteriai, moteris gali patirti pakartotinį smurtą“, – kalbėjo pašnekovė.
Smurtautojas terorizuoja auką
Šiuo karantino laikotarpiu smurtautojai turi daugiau galimybių terorizuoti auką.
„Jie (smurtautojai) turi daugiau galimybių terorizuoti aukas. Prisiminkime, kad smurtas nėra vienkartinis. Tai yra sisteminis aukos terorizavimas. O karantino metu auka yra visada prieš akis, smurtautojas nustato įvairias taisykles, kurias tuoj pat keičia, tada baudžia auką už tai, kad ji neva nesilaiko taisyklių, dėl kurių niekas su ja nesitarė. Toks terorizavimas, vedimas iš proto, vienaip ar kitaip baigiasi net fiziniu smurtu. Taip pat mes girdime apie išprievaratavimus. Viešojoje erdvėje sumažėjo išžaginimų, bet ar pareigūnai paklausia apie smurtą namuose, šeimoje. Jeigu mes ir toliau neužduosime daugiau klausimų, mes nesusigaudysime, kad turime saugoti auką ir iškeldinti smurtautoją“, – tikino pašnekovė.
Anot jos, užteks manyti, kad smurtas patiriamas tik vargingesnėse ar sunkiau besilaikančiose šeimose.
„Net ir labai nusisekusiose porose moterys patiria smurtą“, – pridūrė ji.
Specialistė taip pat sakė, kad išžaginimų iš tiesų daugėja, kas lyg paneigia prieš tai pasakytą E.Šilerio teiginį.
„Išžaginimų daugėja. Patirtis yra tokia – kur mušama, ten ir prievartaujama. Tai, kad iki karantino policijos pareigūnai nemokėjo ir nenorėjo išklausti moters apie jos patiriamą seksualinį smurtą, dabar tai jau tapo dar didesne grėsme“, – kalbėjo pašnekovė.