Kaip veikia schema?
Pavojingos atliekos turi būti surinktos ir sutvarkytos taip, kad nekeltų grėsmės nei aplinkai, nei žmonių sveikatai. Tokias atliekas tvarkyti gali tik licencijas gavusios įmonės.
Tačiau Lietuvoje yra spraga, kuria pasinaudojęs nesąžiningas verslas atliekas tik kaupia, bet jų netvarko. Arba tvarko, bet ne viską, ką surenka. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tokios įmonės dažniausiai jau būna gavusios pinigus už šių atliekų sutvarkymą.
Kad neaugų atliekų kalnai, keliantys grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai, labai svarbi aplinkosauginė kontrolė, kurią turi užtikrinti Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai. Vis dėlto Lietuvoje dažnai susiklosto tokia situacija, kad vietos aplinkosaugininkai, tikrindami konkrečiame regione veikiančius atliekų tvarkytojus, nepastebi, kad šie sukaupia didesnius kiekius, nei leista išduotame leidime.
O atėjus dienai, kai pareigūnai praregi ir suranda tonas pavojingų atliekų, dažniausiai jas neteisėtai sukaupusios įmonės bankrutuoja. Tada tokių atliekų sutvarkymas jau gula ant valstybės pečių, nors verslui už tai jau kartą buvo sumokėta.
Teoriškai išlaidas valstybė teismuose gali susigrąžinti iš bankrutuojančios įmonės. Tačiau dažniausiai įmonės savininkai jau būna numatę tokį scenarijų ir formaliai neturi turto ir piniginių lėšų, kurias būtų galima išieškoti.
Toks veiklos principas Lietuvoje nėra naujiena. Atliekų verslas labai pelningas ir čia sukasi įspūdingi pinigai. Mūsų šalyje daugybę metų vis pritrūksta polinės valios pakeisti galiojančius įstatymus taip, kad piktnaudžiavimui vietos nebeliktų.
Valstybė jau sumokėjo daugiau nei 1,7 mln. eurų
O dabar pereikime prie UAB „Ūrus ir Ko”, kurios atžvilgiu šiuo metu vyksta bankroto procedūros. Kaip Delfi informavo Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovė Jurgita Jasiūnienė, prasidedant bankrotui iš viso buvo likę maždaug 4100 tonų nesutvarkytų atliekų.
„Tai – statybinės, medienos atliekos, pabėgiai, užterštas dumblas, užterštos pakuotės, užterštas gruntas, sandėliuose laikomos įvairios pavojingos atliekos – metalo apdorojimo, naftos produktais užterštas vanduo, tirpikliai, absorbentai, laboratorinės cheminės medžiagos, laboratorinės neorganinės medžiagos, dumblas, dažai, lakai, klijai“, – kas rasta įmonei sustabdžius veiklą, įvardijo AAD atstovė.
Anot jos, lauke laikytos atliekos kėlė grėsmę aplinkai, nes rezervuarai buvo suirę ir nesandarūs. J. Jasiūnienės teigimu, netrukus valstybė turėtų pradėti tvarkyti likusias pabėgių atliekas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai bus daroma už mūsų visų pinigus. Darbai prasidės pasibaigus viešųjų pirkimų procedūrai.
Likusioms atliekoms sandėliuose sutvarkyti, anot AAD atstovės, jau yra paruošti viešųjų pirkimų dokumentai, laukiama finansavimo iš Aplinkos ministerijos.
„Šiuo metu bendradarbiaujant su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu kiekvieną dieną atliekamas monitoringas, stebima, ar likusių atliekų ir jų rezervuarų būklė neblogėja ir ar nekelia pavojaus aplinkai bei žmonių sveikatai“, – teigė J. Jasiūnienė.
Pasidomėjus, kiek valstybei kainavo sutvarkyti įmonės paliktas atliekas, ji teigė, kad tai atsiėjo jau 1706031 Eur.
Pradėjo bylinėtis
Aplinkosaugininkų atstovės teigimu, įmonei 2010 metais pradėjus veiklą atlikta 30 planinių ir neplaninių patikrinimų. „Po patikrinimų nustačius atliekų tvarkymo pažeidimus (garantijos neturėjimas, Taršos integruotos prevencijos leidimo, atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento reikalavimų, atliekų apskaitos pažeidimai, teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymas) aplinkos apsaugos pareigūnai taikė įmonei dešimtis poveikio priemonių: rašė privalomuosius nurodymus, skyrė baudas. Įmonė nuolat skundė nuobaudas, prasidėjo dešimtys sudėtingų teisminių procesų“, – nurodė J. Jasiūnienė.
Kaip nurodė departamento atstovė, siekiant, kad problema netaptų gilesnė, vadovaudamasis aplinkos ministro įsakymu, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012 m. panaikino įmonei TIPK leidimą ir kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA) dėl pavojingų atliekų licencijos sustabdymo (panaikinimo). AAA sustabdė (vėliau panaikino) pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimą.
„Tačiau bylinėjantis teismuose LVAT teismas nutarė taikyti verslo prioriteto prieš aplinkos apsaugą kriterijų ir pritaikęs laikinąsias priemones sustabdė sprendimą dėl leidimo panaikinimo – įmonei leidžiama tęsti veiklą bylinėjimosi laikotarpiu. Tai sudarė sąlygas įmonei toliau vežti (tvarkyti, kaupti) pavojingas ir nepavojingas atliekas.
2013-05-21 LVAT pripažino aplinkos ministro įsakymą dėl leidimų panaikinimo tvarkos prieštaraujančiu įstatymams ir Konstitucijai. Todėl Utenos RAAD sprendimas, pagrįstas aplinkos ministro tuomet galiojusiu įsakymu, taip pat buvo panaikintas. Įmonė vėl turėjo leidimą.
2014 m. aplinkos apsaugos pareigūnai kreipėsi į teismą su prevenciniais reikalavimais ir prašymu taikyti laikinąsias priemones įmonės atžvilgiu. 2015-05-05 teismas tenkino prevencinį ieškinį (dėl apeliacijos sprendimas įsiteisėjo 2016 m. balandį). Įpareigojo įmonę per 1 mėnesį perduoti visas pavojingas atliekas atliekų tvarkytojams, priešingu atveju tai turėtų organizuoti aplinkos apsaugos institucija – išieškoti lėšas iš bendrovės“, – aiškino J. Jasiūnienė.
Prokurorai pradėjo tyrimą
Taip ir susiklostė situacija, kad pavojingos atliekos liko ten, kur ir buvo sukauptos. O dabar jas turi tvarkyti valstybė.
Beje, šioje ilgoje istorijoje darbo netrūko ir prokurorams. „2012 m. Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo UAB „Ūrus ir Ko“ atžvilgiu ikiteisminį tyrimą (BK 300 str. 3 d., 202 str. 1 d., 270 str. 1 d.; dėl neteisėto vertimosi ūkine veikla, aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimo ir galimo dokumentų klastojimo). Po 2 metus trukusio tyrimo baudžiamoji byla buvo nutraukta.
2014 m. Vilniaus apygardos prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą UAB „Ūrus ir Ko“ atžvilgiu, 2015 m. pradžioje FNTT ir Generalinė prokuratūra pagal aplinkos apsaugos pareigūnų pakartotinį kreipimąsi vėl pradėjo ikiteisminį tyrimą įmonės atžvilgiu (BK 270 str. 2 d., 182 str. 2 d., 184 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d.). Šį kartą baudžiamoji byla, iškelta įmonės vadovų atžvilgiu, jau yra pasiekusi teismą (2019 m.)“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovė J. Jasiūnienė.
Licencija buvo panaikinta
Lietuvoje šiuo metu galioja tokia tvarka, kad aplinkosauginius leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, o aplinkosauginę kontrolę vykdo Aplinkos apsaugos departamentas. Abi šios įstaigos yra pavaldžios Aplinkos ministerijai.
Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Lina Gaidžiūnaitė suteikė informacijos, kada įmonei buvo išduoti leidimai ir kaip jie buvo panaikinti.
„2008 m. birželio 13 d. tuo metu veikusi Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija įmonei UAB „Ūrus ir Ko“ išdavė pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. 2012 m. kovo 2 d. Utenos RAAD panaikinus UAB „Ūrus ir Ko“ aikštelei, esančiai Dičiūnų k., Utenos r., išduotą TIPK leidimą, 2012 m. kovo 23 d. Aplinkos apsaugos agentūra panaikino įmonei 2008 m. birželio 13 d. išduotos pavojingų atliekų tvarkymo licencijos dalies, suteikiančios teisę saugoti, šalinti ir naudoti pavojingas atliekas Dičiūnų k., Utenos r., galiojimą.
Įvykus teisminiam procesui ir Panevėžio apygardos administraciniam teismui panaikinus Utenos RAAD sprendimą dėl TIPK panaikinimo, Vilniaus apygardos administracinis teismas anuliavo Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą dėl licencijos dalies galiojimo panaikinimo“, – teigė L. Gaidžiūnaitė.
Teismo sprendimai tąkart buvo naudingi įmonei „Ūrus ir ko“. Tačiau aplinkosaugininkai ir toliau fiksavo pažeidimus ir galiausiai jie tapo pagrindu dar kartą panaikinti įmonei išduotus leidimus.
„Aplinkos apsaugos agentūra, gavusi Utenos RAAD Utenos rajono agentūros pateiktą informaciją ir dokumentus ir nustačiusi, kad UAB „Ūrus ir Ko“ pažeidžia licencijuojamos veiklos reikalavimus, 2015 m. sausio 7 d. sustabdė UAB „Ūrus ir Ko“ Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimą bei nustatė terminą, per kurį turi būti pašalinti pažeidimai.
Atsižvelgiant į tai, kad iki nustatyto termino pažeidimai nebuvo pašalinti, Aplinkos apsaugos agentūra 2015 m. vasario 3 d. vėl panaikino UAB „Ūrus ir Ko“ licencijos galiojimą. Po įvykusio teisminio proceso Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 2 d. neskundžiama nutartimi paliko galioti Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą“, – nurodė Aplinkos apsaugos agentūros atstovė.
Toks teismo sprendimas reiškė tik viena – neturėdama leidimų dirbti su pavojingomis atliekomis įmonė veiklos tęsti negalėjo.
Įmonės vadovas nuteistas dėl sukčiavimo
Tačiau tuo ši istorija nesibaigė. Kaip jau minėta, atliekų krūvos liko, o įmonės atžvilgiu buvo pradėtos bankroto procedūros.
Delfi kreipėsi į bankroto administratorių – norėjo užduoti keletą klausimų. Tačiau bankroto administratorius Remigijus Jazbutis į Delfi siųstus klausimus nesutiko atsakyti. „Deja, su informacijos pateikimu padėti negalėsiu, nes informacija apie bankroto procesą gali būti teikiama tik kreditoriams ir įmonės dalyviams. Tačiau didelę dalį informacijos, susijusios su pateiktais klausimais, galite rasti viešai paskelbtą internete“, – laiške redakcijai dėstė R. Jazbutis.
Na, o dabar atėjo metas pasidomėti, kas valdė šią įmonę ir kaip jos vadovui sekasi šiandien.
Tarp Registrų centrui pateiktų dokumentų galima rasti ir įmonės steigimo aktą, pasirašytą 1998 metais. Šios įmonės steigėjas nurodytas Algirdas Šiatkus.
2013 metų liepos 24 dienos akcininkų sąraše, kurį galima rasti Registrų centre, nurodomi trys akcininkai: A. Šiatkus (75 akcijos), Laima Dzindzaletienė (15 akcijų), Albertas Lušys (10 akcijų).
Tačiau netrukus akcininkų sąraše įvyko pokyčių. Pagrindinio įmonės akcininko A. Šiatkaus akcininkų gretose neliko. Jo valdytas akcijas perėmė kitas juridinis asmuo.
2014 metais visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyti šie akcininkai: ASAS GROUP LLC (75 akcijos), L. Dzindzaletienė (15 akcijų), A. Lušys (10 akcijų).
Ši įmonė gerai žinoma ir Specialiųjų tyrimų tarnybai. Jos atstovė Renata Keblienė Delfi teigė, kad STT yra vykdžiusi vieną ikiteisminį tyrimą, susijusį su įmone „Ūrus ir Ko“.
„Tyrimas buvo pradėtas 2014 m. rugsėjo mėn. dėl Jūsų minimos įmonės vadovo veiksmų, siekiant apgaulės būdu užvaldyti draudimo kompanijos lėšas. 2016 m. spalio mėn., baigus ikiteisminį tyrimą ir bylą perdavus teismui, Jūsų minimos įmonės vadovas buvo nuteistas dėl sukčiavimo – paskirta 42 mėn. laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 24 mėn., priteista 26790 Eur turtinei žalai atlyginti“, – informavo R. Keblienė.
Pradėjo sektis viešieji pirkimai
A. Šiatkaus įsteigta įmonė „Ūrus ir Ko“ prasidėjus bankrotui paliko krūvas pavojingų atliekų ir valstybė iš savo kišenės jas tvarko. Šiuo metu A. Šiatkus formaliai versle nesisuka. Tačiau Delfi pastebėjo, kad veiklą vyko UAB „Projektavimas ir kompiuteriai“.
Tos įmonės vadovė – Rūta Žirgulytė, o akcininkė – ASAS GROUP LLC. Tai yra įmonė tokiu pačiu pavadinimu, ji buvo akcininkė bankrutuojančios įmonės „Ūrus ir Ko“.
ASAS GROUP LLC registruota Jungtinėse Amerikos Valstijose. Delfi susipažino su JAV registro informacija ir surado, kad šios įmonės atstovas nurodytas Algirdas Šiatkus.
CVPP duomenų bazėje Delfi rado informacijos, kad šiai įmonei šiemet pradėjo sektis viešieji pirkimai. Šių metų gegužės 7 d. „Projektavimas ir kompiuteriai“ sudarė sutartį su VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligonine dėl vienkartinių apsaugos priemonių pirkimo. Sutarties vertė – 7 260,00 Eur.
O štai 2020 metų balandžio 28 dieną Lietuvos kariuomenės Mobilizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ iš šios įmonės nusipirko maskuojamąjį tinklą. Sutarties vertė – 19 954,80 Eur.
A. Šiatkus: įmonę naikina konkurentai
Delfi susisiekė su A. Šiatkumi ir norėjo jam užduoti klausimų apie įmonės „Ūrus ir Ko“ bankroto procedūras, apie galimus jo ryšius su JAV registruota įmone ASAS GROUP LLC, kuri yra įmonės „Projektavimas ir kompiuteriai“ akcininkė.
„Jei tik renkate priešišką informaciją pagal kažkieno užsakymą, kas ir vyksta visoje bankroto byloje, tada manęs nekalbinkite. Čia vyksta konkurentų naikinimas – konkurentai mus naikina. Tai yra užsakyti bankrotai kažkieno, sumokami šimtai tūkstančių eurų kyšiai, kad būtų sunaikinta įmonė“, – teigė A. Šiatkus.
Kitą dieną jis pats paskambino žurnalistui ir išsamiau pakomentavo situaciją. Prakalbus apie ASAS GROUP LLC, teigė, kad neturi nieko bendro su šia įmone. Jis save pavadino tiesiog bedarbiu ir sakė, kad su šia įmone susijęs kitas žmogus, tokiu pačiu vardu ir pavarde kaip jo.
O kalbėdamas apie įmonės „Ūrus ir Ko“ bankroto procedūras nenorėjo sutikti, kad bankroto pradžioje liko 4100 tonų nesutvarkytų atliekų. A. Šiatkus įvardijo kitą kiekį – 1400.
Galiausiai išsakė savo poziciją, kad jo įkurtos įmonės bankrotu buvo suinteresuoti konkurentai – trys įmonės. Taip pat A. Šiatkus laikėsi pozicijos, kad jo atžvilgiu aplinkosaugininkai nebuvo objektyvūs ir įmonei trukdė dirbti. „Pradėjo nesisekti gal dėl to, kad nenupirkau automobilio, kai manęs to prašė“, – samprotavo buvęs įmonės vadovas.
Anot jo, įmonė būtų pajėgi sutvarkyti sukauptas atliekas, jei aplinkosaugininkai nebūtų sustabdę jos veiklos. A. Šiatkaus teigimu, dabar valstybė jo įmonės sukauptas atliekas tvarko daug brangiau, nei būtų galėjusi sutvarkyti pati įmonė.
UAB „Projektavimas ir kompiuteriai“ įmonės vadovė R. Žirgulytė elektroniniu paštu atsiuntė atsakymus į žurnalisto klausimus.
„Informuojame, kad mūsų įmonė nėra susijusi su UAB „Ūrus ir Ko“ bankroto procedūromis, todėl atsakyti į šiuos klausimus neturime galimybių.
Paaiškinu, kad UAB „Projektavimas ir kompiuteriai“ akcininkas yra užsienio juridinis asmuo ASAS GROUP LLC. Komentuoti, kas yra užsienio juridinio asmens akcininkai ir vadovai, neturiu įgaliojimų. Su ASAS GROUP LLC bendraujame per atstovą EU Algirdą Šiatkų, gyvenantį JAV. Pabrėžiu, kad Jūsų įvardijamas Algirdas Šiatkus nėra UAB „Projektavimas ir kompiuteriai“ faktinis vadovas. Dalyvavimas valdant įmonę apsiriboja akcininkų atstovo teisėmis ir akcininkų priimamais sprendimais“, – atsakyme raštu nurodė R. Žirgulytė.
Aplinkos ministerija ruošia pokyčius
Delfi susisiekė su Aplinkos ministerija ir paklausė, kodėl tiek metų neužkišama atliekų tvarkymo sistemos spraga, kuri nesąžiningiems atliekų tvarkytojams sudaro galimybes piktnaudžiauti. Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja Audronė Nikšaitė teigė, kad jau inicijuoti pokyčiai, kurie turėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo.
Anot jos, sprendimą tobulinti teisinį reglamentavimą Aplinkos ministerija priėmė, įvertinusi teisinio reglamentavimo ir praktinės veiklos trūkumus. Šiuo metu tik pradedančios veikti atliekų tvarkymo įmonės, turinčios taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, privalo turėti finansinį užtikrinimą: laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją. Taip užtikrinama, kad, nutraukus jų veiklą, bus padengtos atliekų sutvarkymo ir įrenginių uždarymo išlaidos, jeigu pati įmonė neturi tam lėšų.
Tačiau šis reikalavimas, kaip nurodo Aplinkos ministerija, neužtikrina, kad, bankrutavus kitoms, neprivalančioms turėti finansinio užtikrinimo įmonėms, jų paliktos atliekos bus tinkamai sutvarkytos. „Be to, patirtis rodo, kad įmonių finansinių užtikrinimų dydžiai, kuriuos jos pačios apskaičiuoja pagal rinkos įkainius, dažnai dirbtinai sumažinami. Pavyzdžiui, dabar Vilniaus regione veikiančių atliekų tvarkymo įmonių vidutinis finansinio užtikrinimo sumos dydis – tik apie 3,5 tūkst. eurų, nors, preliminariu vertinimu, sutvarkyti savo įsipareigojimų neįvykdžiusios įmonės atliekas ir uždaryti įrenginius kainuoja vidutiniškai apie 230 tūkst. eurų“, – aiškino Aplinkos ministerijos atstovė.
Todėl Aplinkos ministerija siūlo nustatyti, kad finansinį užtikrinimą turėtų visos taršos ar TIPK leidimus turinčios atliekų tvarkymo įmonės, o ne tik pradedančios veikti, kaip nustatyta šiuo metu; kad visoms įmonėms būtų taikomas standartinis aplinkos ministro tvirtinamas finansinio užtikrinimo dydis, diferencijuojamas pagal atliekų savybes ir jų kiekį; kad, be laidavimo draudimo sutarties ir banko garantijos, būtų galimas alternatyvus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas – maksimalioji hipoteka, kuri leistų sumažinti įmonių patiriamus papildomus finansinius veiklos kaštus ir kitus veiklos apribojimus, kurių reikalauja draudimo bendrovės ir bankai.
Aplinkos ministerijos atstovė sutiko, kad įmonių, kurios ne tvarko atliekas, bet jas tik kaupia, iš tiesų yra. Tokiais atvejais žalą patiria valstybė. Prasidėjus tokių įmonių bankrotui ir likvidavimui jų sukauptas atliekas teismas dažnai sutvarkyti nurodo Aplinkos ministerijos pavaldžioms institucijoms.
Panaši situacija susiklostė su „Ūrus ir Ko“. Kaip teigė A. Nikšaitė, teismo sprendimu Aplinkos apsaugos departamentui buvo pavesta organizuoti UAB „Ūrus ir Ko“ pavojingų atliekų sutvarkymą, o patirtas išlaidas išieškoti iš ūkio subjekto.
Šios įmonės paliktoms atliekoms sutvarkyti jau skirta beveik 2,4 mln. eurų. „Nuo 2015 iki dabar UAB „Ūrus ir Ko“ pavojingoms atliekoms sutvarkyti skirta beveik 2,4 mln. eurų Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, iš jų panaudota (išmokėta pagal įvykdytas ar vykdomas viešųjų pirkimų sutartis) daugiau kaip 1,7 mln. eurų“, – teigė A. Nikšaitė.