Taip teigia Generalinės prokuratūros prokurorai, kurie dėl šnipinėjimo ir kitų nusikaltimų kaltinimus pateikė Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresniajam operatyviniam įgaliotiniui ypatingai svarbiems reikalams.
Šiuo metu už grotų esantis 39 metų Nikolajus Filipčenka (Nikolaj Filipčenko) penktadienį stojo prieš Vilniaus apygardos teismą – jam iškeltą baudžiamąją bylą dėl šnipinėjimo, neteisėto daugkartinio valstybės sienos perėjimo, dokumento klastojimo ir melagingos informacijos pateikimo siekiant įsigyti dokumentą nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Valstybinį kaltinimą byloje palaiko Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius.
Palaikyti Rusijos FST agento į teismo posėdį atvyko du greičiausiai Rusijos ambasados darbuotojai, vienas jų N. Filipčenkai pamerkė akį. Šie vyrai nepanoro prisistatyti ir tepasakė, kad geriau tai lieka paslaptis.
Prisistatydamas teismui N. Filipčenka sakė, kad yra baigęs aukščiausią Rusijos karinį institutą, yra kariškis, taip pat jam yra suteiktas papulkininkio laipsnis.
Baudžiamąją bylą teismas nutarė nagrinėti neviešuose posėdžiuose – to paprašė prokuroras. Anot J. Lauciaus, šioje byloje yra labai daug konfidencialių ir valstybės paslaptį sudarančių dokumentų ir duomenų, taip pat bus apklausiami specialiųjų tarnybų pareigūnai, kurių duomenys gali būti pagarsinti viešai. Be to, teisme gali būti atskleisti Valstybės saugumo departamento (VSD) ir kitų Europos Sąjungos valstybių tarnybų naudojami kriminalinės žvalgybos būdai, veiksmai, jų naudojamos techninės priemonės, o tai būtų pakenkta tarnybų darbui.
Tuo metu pats N. Filipčenka neturėjo pozicijos, ar teismui reikėtų rengti uždarus posėdžius. „Man tas pats“, – tepasakė jis.
Ikiteisminį tyrimą atlikę Generalinės prokuratūros prokurorai teismui perduotoje byloje teigia surinkę pakankamai įrodymų, kad Rusijos pilietis N. Filipčenka veikė su FST Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku I. G. bei Lietuvos piliečiu V. S., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra dar tęsiamas, nuo 2011 m. spalio iki 2014 m. pabaigos keliose užsienio valstybėse vykusių susitikimų su Lietuvos piliečiais metu, kurstė, verbavo šiuos asmenis šnipinėti prieš Lietuvos Respubliką.
Anot prokurorų, lietuviai turėjo rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai ją dominančią informaciją, taip pat kitaip aktyviai dalyvavo tokios veiklos organizavime ir mokėdavo už tokią informaciją.
Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, atskirai vienas nuo kito ir skirtingu metu šnipinėti buvo verbuojami keli Lietuvos piliečiai, kurie Rusijos FST sudomino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų plačių ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais.
Jiems buvo formuluojamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, detalia kontaktine informacija, profesinėmis bei asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – VAD saugomų valstybės vadovų asmenine bei patalpų apsauga, naudojama tam technine įranga bei kita tokio pobūdžio informacija.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti bet kokią privačią, techninę ir kitokią informaciją apie prezidentės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą ir užmegzti ryšius su betarpiškai tai vykdančiais ir saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais.
Juos buvo tikimąsi užverbuoti siekiant slapta Prezidentūroje bei prezidentės gyvenamosiose patalpose įrengti specialias pasiklausymo priemones.
Tyrimo metu taip pat gauti duomenys apie tai, kad N. Filipčenka bei su juo kartu nusikalstamais tikslais veikę asmenys aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie esamus ir buvusius VAD pareigūnus, juos charakterizuojančius, galimai kompromituojančius, duomenis, konkrečius tam tikrų institucijų buvusius vadovus, pareigūnus vienijančių visuomeninių organizacijų narius ar su jais susijusius asmenis.
Siekdamas gauti tokio pobūdžio informaciją, anot prokurorų,N. Filipčenka su kitais asmenimis teikė jų verbuojamiems Lietuvos piliečiams technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas, nurodymus bei pinigus ryšio bei kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.
Vykdydamas nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, N. Filipčenka ne kartą naudojosi suklastotais asmens ir kitais dokumentais, palaikė ryšį su verbuojamais asmenimis specialiai sukurtomis socialinių tinklų bei nuotoliniam bendravimui skirtų kompiuterinių programų paskyromis netikrais vardais ir išgalvotais pavadinimais.
Šiuo metu teisiamas N. Filipčenka buvo sulaikytas vykstantis tranzitiniu traukiniu per Lietuvą iš Kaliningrado srities į Baltarusiją ir nuo praėjusių metų balandžio 29 d. laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus iš Valstybės saugumo departamento (VSD) Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymuose numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.
Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos buvo siekiama užverbuoti, veikdami itin pilietiškai ir atsakingai, ženkliai prisidėjo prie to, kad mūsų valstybė būtų apsaugota nuo grėsmių, kurias gali sukelti užsienio šnipų veikla, teigė prokuratūra.