„Strategine tema laikome esminį Seimo darbo pobūdžio keitimą“, – trečiadienį Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Juozaitis.
Pasak jo, šiuo metu Seimas dirba neefektyviai, o leidžiant įstatymus apskritai yra gerinami rekordai.
„Seimo nariai tarpusavyje konkuruoja ir net laiko kokybės ženklu kuo daugiau įstatymų pasiūlyti ir kuo daugiau jų priimti“, – kalbėjo filosofas ir pridūrė, kad kitose Europos šalyse, pasak jo, normalu per metus priimti tik 40-50 įstatymų.
A. Juozaitis įsitikinęs, kad šią problemą galėtų išspręsti Lietuvoje įsteigti parlamento aukštieji rūmai.
„Aukštesnieji rūmai stabdytų šitą įstatymų leidybos beprotybę“, – tikino jis ir pridūrė, kad jo telkiamos jėgos tikslas ir bus įrodyti, jog be šio sprendimo Lietuva nebegali apsieiti.
„Be aukštesniųjų rūmų, paprastai vadinamo Senatu, mes nebeišsiversime. Ir būsimos „Santalkos Lietuvai“ uždavinys yra išaiškinti žmonėms, išaiškinti Seimui, kad visi suprastų ir sutiktų su tuo“, – kalbėjo A. Juozaitis.
Jo teigimu, Senatą galėtų sudaryti 40 žmonių, tokiu atveju, teigė jis, būtų galima sumažinti ir Seimo narių skaičių iki 101.
„Seimo narių skaičių sumažiname iki 101 – tai gali būti Tautos rūmai, ir 40 žmonių renkame kaip senatorius“, – formulę, kuri, jo nuomone, išspręstų problemas Lietuvos įstatymų leidyboje, įvardino A. Juozaitis.
Idėją kartu su filosofu pristatę kiti jos iniciatoriai nepateikė konkrečių mechanizmų, kaip Senatas būtų renkamas. A. Juozaitis tik užsiminė, kad renkant senatorius galėtų būti taikomi amžiaus ir išsilavinimo cenzai. Jis svarstė, kas galėtų siūlyti senatorius.
„Iš trijų vietų būtų pasiūlyta – Prezidentūros, Savivaldybių asociacijos ir Seimo“, – tęsė A. Juozaitis, įvardindamas, pasak jo, svarbų atrankos kriterijų – valstybei teksiančias išlaidas.
„Kad būtų paprasčiau, kad nebūtų brangu“, – tvirtino A. Juozaitis, užsimindamas, kad Senatui nereikėtų statyti net papildomos salės.
„Pagalvokite, Kovo 11-osios salė yra tuščia – čia ir būtų Senato salė. Naujai pastatyta salė (plenarinių posėdžių salė – ELTA) palaisvėtų, gal būtų joje ir lengviau dirbti, mažiau sunaudotų deguonies deputatai ir būtų sveikesni“, – samprotavo A. Juozaitis.
J. Imbrasas: įstatymai per daug sudėtingi
„Lietuva yra čia“ lyderiui A. Juozaičiui antrino ir frakcijai „Lietuvos gerovei“ priklausantis Seimo narys Juozas Imbrasas. Senatas, pasak jo, taptų savotišku filtru nuo pernelyg sudėtingų ar netinkamų įstatymų.
Šio politiko teigimu, Lietuvoje įstatymų ne tik per daug, bet jie, pasak jo, ir per daug sudėtingi. Politikas tiesiog negali suprasti, kodėl Lietuvoje galioja tiek daug įstatymų.
„Aš nežinau, ar atspėtumėte, jei aš paklausčiau, kiek Lietuvoje veikia įstatymų, kurie reguliuoja mus visus... Yra neįsivaizduojamas skaičius – veikia 95 tūkst. įstatymų“, – stebėjosi J. Imbrasas.
„Vien tik jų pavadinimų perskaitymas, matyt, užimtų ne vieną dieną. Tai ar įsivaizduojate, kaip gali verslininkai arba įstaigų darbuotojai susigaudyti tuose įstatymuose“, – samprotavo politikas.
Į tai atsižvelgdamas J. Imbrasas siūlo neleisti Seimo nariams įstatymų projektų teikti pavieniui. Jo nuomone, tą daryti galėtų, pavyzdžiui, tik parlamentarai, susibūrę į ne mažesnius nei 10 Seimo narių būrelius. Tokia praktika, pasak jo, yra kitose valstybėse.
„Kai vienas Seimo narys ruošia įstatymus, mes kartais matome, kad kažkas jam patarė, kažkas paprašė, kažkas pasiūlė. O jei 10 Seimo narių kartu ruoštų įstatymą – tai būtų tam tikras saugiklis. 10 Seimo narių įtakoti yra kur kas sunkiau“, – savo iškeltą idėją argumentavo J. Imbrasas.
Politiko nuomone, siekiamybe turėtų tapti įstatymai, kuriuos suprastų visi.
„Supaprastinkime, kad visiems skaitantiems tą įstatymą, būtų viskas aišku ir paprasta“, – teigė J. Imbrasas. Politikas neslėpė susirūpinimo, kad Seimo salėje parlamentarams taip pat tenka skaityti ilgus įstatymus.
„Kiekvieno įstatymo apimtis yra keletas puslapių, jeigu per vieną dieną priimama 80 įstatymų, o kiekvieno įstatymo apimtis yra keli puslapiai – paskaičiuokite, kiek puslapių reikia spėti perskaityti kompiuteryje, kuris prieš parlamentarą ant stalo stovi, ir spėti balsuoti, ir klausyti kalbančiojo... situacija labai įdomi“, – skepsio dėl parlamentaro darbo kasdienybės neslėpė politikas.