Rajono meras S. Mockevičius LRT radijui sakė, kad toks sprendimas leistų ir mokslininkams geriau stebėti epidemiologinę situaciją šalyje, mokytis iš padarytų klaidų.
„Negalime laukti ir stebėti, kas bus. Gyventojai yra pavargę. Kuo ilgiau ta riba tempiama, tuo ilgiau nepasitikima savo Vyriausybe, savo vadovais. Mes negalime gyventojų laikyti nežinioje“, – savo pasiūlymą aiškino jis.
Siūlo pabandyti
Jurbarko rajono meras S. Mockevičius Delfi penktadienį dar patikslino, kad Jurbarko rajone galėtų būti testuojama galimas karantino atlaisvinimo modelis.
„Čia toks mūsų siūlymas. Turbūt matome, kad kaip ir aiškėja ilgesnio laikotarpio susirgimų mažėjimo tendencija. Norėtųsi pradėti vienoje iš Lietuvos teritorijų, būtent mūsų savivaldybėje, nuosaikų išėjimą iš karantino situacijos.
Žinome, kad tai nebus lengvas procesas visoje Lietuvoje. Mano manymu, būtų pas mus galima išbandyti modelius, nes mūsų mažiausias sergamumas, savivaldybė Lietuvos viduryje. Tai testavimui tinkama savivaldybė, čia padarius tinkamas išvadas būtų galima daryti prielaidą, kad panaši situacija bus ir kitur Lietuvoje“, – kalbėjo Jurbarko rajono meras.
Jis teigė, kad prieš galimą karantino sąlygų atlaisvinimą savivaldybėje visus gyventojus reikia įspėti, kad siekiama bendro tikslo.
„Mes kiekvienas turime suvokti, kad vienas kitą galime užsikrėsti. Reikia paaiškinti, kad saugojimasis yra kelias į šviesą šiokią tokią. Ir grindimo kelias kitiems“, – sakė S. Mockevičius.
Pašnekovas kalbėjo, kad nuo karantino pavargusiems gyventojams reikia suteikti kažkokią viltį. Tai anot Jurbarko rajono mero galėtų būti ir karantino atlaisvinimas. O tai teiktų viltį ne tik šios savivaldybės gyventojams, bet ir kitiems. Jie, matydami šį pavyzdį, taip pat bus atsargesni, sieks mažesnių sergamumo skaičių.
„Lengviausia yra nieko nedaryti. Bet mes siūlome patys dalyvauti tame pagalbos visai Lietuvai eksperimente“, – sakė Jurbarko rajono meras.
Jurbarko rajono savivaldybėje sergamumas yra vienas mažiausių Lietuvoje, nesiekia ir 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Lietuvoje jis yra apie 480 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 2 savaites.
Ministrų kabinetas žada pirmadienį pristatyti pratęsto karantino atlaisvinimo planą.
Naujausia statistika
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 953 nauji COVID–19 ligos atvejai, mirė 24 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Praėjusią parą nuo COVID–19 pasveiko 1370 žmonių.
Į bendrą mirčių statistiką įtraukta dar šešios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID–19 susirgo 180 tūkst. 170 žmonių, 125 tūkst. 67 asmenys pasveiko, 50 tūkst. 251 – tebeserga.
Nuo koronaviruso šalyje mirė 2743 žmonės.
Praėjusią parą pirma vakcinos doze paskiepyti 3226, antra doze – 2358 žmonės.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID–19 doze iš viso paskiepyti 64 tūkst. 355 žmonės, abiem dozėmis – 12 tūkst. 32 žmonės.
Praėjusią parą šalyje atlikti 9574 tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atliktas 1 mln. 901 tūkst. 881.