„Rastas jūroje plaukiojantis objektas, ir yra išskridęs straigtasparnis, laukiame informacijos, kad galbūt tai susiję su avarija. Kas tai per objektas, negaliu patvirtinti, žinių neturime“, - per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį Seime trečiadienį sakė A. Valys.
Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Jungtinio situacijų skyriaus viršininkas pulkininkas leitenantas Raimondas Matulaitis sakė, kad objektas buvo pastebėtas dar antradienį vakare, tačiau jį aptikęs pasieniečių sraigtasparnis neturėjo galimybės jo patikrinti. Trečiadienį prie objekto išskrido karinių oro pajėgų sraigtasparnis MI-8.
„Vakar pastebėjo pasieniečių sraigtasparnis, šiandien išskrido MI-8. Pasieniečiai dėl sraigtasparnio techninių galimybių negali patikrinti, mūsų sraigtasparnis turi galimybes, nusileis, jei reikės, patikrins, kas tai per objektas“, - žurnalistams sakė R. Matulaitis.
Jis sakė šiuo metu neturintis informacijos, ar pastebėtas objektas yra susijęs su nukritusiu „An-2“.
„Per visą operaciją buvo aptikta įvairiausių objektų, bet buvo pripažinta, kad jie - ne nukritusio orlaivio įranga“, - sakė R. Matulaitis.
Seimo komitetas aptaria dingusio lėktuvo paieškos koordinavimą.
Antradienio pavakarę lietuvių lėktuvas „An-2“ rastas Baltijos jūros dugne 124 metrų gylyje, daugiau kaip 116 kilometrų nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos, Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Ištyrus lėktuvo liekanas povandeninio roboto video kamera, pilotų nerasta, jų paieška tęsiama.
Kritikai teigia, kad lėktuvo paieškoje nebuvo pasitelkti visi galimi ištekliai.
Antradienio pavakarę Baltijos jūros dugne buvo rastas lietuvių lėktuvas „An-2“. Kaip pasakojo lėktuvo apžiūros medžiagą matęs Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado padėjėjas kapitonas leitenantas Antanas Brencius, lėktuvas yra priekiu pasviręs į dugną, pro kabinos stiklą matomos tuščios pilotų kėdės, bet neįmanoma pasakyti, ar lakūnų kūnų tikrai nėra lėktuvo viduje.
„Vaizdo įraše matyti, kad lėktuvas priekiu pasviręs į jūros dugną, uodega pakilusi. Priekinė lėktuvo dalis galbūt šiek tiek aplamdyta, tačiau kabina ir kabinos stiklai yra sveiki, pro juos matosi sėdimos pilotų vietos, bet žmonių nesimato. Lėktuvo apžiūra vykdyta tik iš išorės, todėl kiek yra matyti pro kabinos langą, tiek ir matyti, o kas yra viduje, ar yra viduje žmonių, pasakyti negalima“, - antradienio vėlų vakarą BNS telefonu sakė A. Brencius, peržiūrėjęs „An-2“ apžiūros vaizdo medžiagą.
Anot jo, iš išorės yra prožektoriaus apšviestas tik ribotas kampas, todėl nesimato kas yra toliau lėktuvo viduje.
„Per kabinos langą matosi gal tik iki dviejų metrų atstumas, daugiau ten nieko nesimato. Atminkite, kad tai nėra dienos šviesa, 124 metrų gylyje yra pakankamai tamsu, kiek apšviečia videokameros šviesa, tiek ir matosi, taigi to vaizdo, kad jis būtų aiškus, kaip ir nėra“, - patikslino karininkas.
Jis pabrėžė, kad su „Kuršio“ povandeninio roboto vaizdo kamera neįmanoma patekti į kabinos vidų.
„Nėra tokios galimybės su povandeniniu robotu įeiti į lėktuvo vidų ir apžiūrėti vidų. Tiesiog jis neskirtas landžioti tarp siaurų praėjimų, jis skirtas judėti jūros dugne, rasti objektą ir atpažinti jį“, - teigė A. Brencius.
Jis negalėjo pasakyti, ar peržiūrėjus Baltijos dugne gulinčio „An-2“ apžiūros vaizdo medžiagą, matyti ženklų, liudijančių apie galimą pilotų pasitraukimą iš lėktuvo.
„Negaliu apie tai nieko pasakyti, nes stinga informacijos, taip pat net neturiu kompetencijos pasakyti, ar galėjo pilotai palikti lėktuvą“, - teigė A.Brencius.
Paklaustas, ar „An-2“ apžiūros vaizdo įraše matyti didesnių lėktuvo defektų, A. Brencius teigė jų nematęs.
„Nesu aeronautikos specialistas. Mačiau didesnius, o jeigu ten yra kokie mažesni pažeidimai, galbūt jų nepastebėjau, nes nesikoncentravau į tas detales. Svarbiau patikrinti borto numerį, pasižiūrėti, kokio stovio, ar nėra viduje žmonių, o būtent dėl kažkokių įlenkimų, sulankstymų, turbūt tie aeronautikos specialistai pasakys, kurie žino, kaip tas „An-2“ turi atrodyti, žino kiekvieną jo kampą ar dalį, jie galėtų daugiau pasakyti“, - teigė A.Brencius.
Pasak karininko, nuskendęs lietuvių lėktuvas filmuotas „iki 10 minučių, jeigu ne trumpiau“. Jis BNS teigė neturintis duomenų, ar vienos išorinės laivo apžiūros ir nufilmuoto lėktuvo vaizdo užteks susidaryti nuomonę apie nuskendusio lėktuvo būklę ir gauti kitą svarbią informaciją.
„Dar kol kas neturiu duomenų, bet bus informuota tyrimą atliekanti komisija, bus supažindinta su įrašu. Jeigu reikės papildomo apžiūrėjimo, kol laivas yra vietoje, galbūt bus galimybė padaryti papildomai. Bet nenoriu įvykiams užbėgti už akių“, - teigė karininkas.
Pasak jo, nufilmuotą medžiagą karinės jūrų pajėgos perduos tyrimą atliekančiai komisijai.
A. Brencius pakartojo, kad Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo pilotų trečiadienio naktį ieškoti liko du laivai - Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas „Kuršis“ ir „Šakiai“.
„Jiems yra duotas tam tikras paieškos rajonas, kuriame jie dirba - „šukuoja“ jūrą, vaikšto pirmyn atgal ir žiūri jūros paviršių“, - sakė karininkas.
Trečiadienį prie pilotų paieškos planuoja prisijungti du lėktuvai - Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas L-410, taip pat į karines pratybas atvykęs Jungtinių Valstijų lėktuvas „Hercules“.
A. Butkevičius nurodė atlikti išsamų tyrimą
Kazachstane besilankantis premjeras Algirdas Butkevičius, reikšdamas rūpestį dėl kylančių klausimų, susijusių su lėktuvo „An-2“ katastrofa, susisiekė su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku.
Vyriausybės vadovas pavedimu įpareigojo krašto apsaugos ministrą atlikti išsamų tyrimą dėl lėktuvo „An-2“ dingimo ir paieškos aplinkybių. Pavedime premjeras įpareigoja ministrą išsiaiškinti, kodėl įvyko aviakatastrofa ir kodėl buvo nutraukta dingusių pilotų bei lėktuvo paieška.
„Esant tokiai padėčiai, kaip įmanoma skubiau turi būti atliktas išsamus tyrimas. Dingusių pilotų šeimos turi teisę žinoti visas aplinkybes. Įpareigoju krašto apsaugos ministrą visą informaciją skelbti viešai, kad dingusiųjų artimieji ir visuomenė žinotų tikrąją situaciją“, – teigia ministras pirmininkas.
Trečiadienį J. Olekas išvyko į Klaipėdą. Praėjus kelioms paroms po katastrofos jis lankysis Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabe, kur susipažins su orlaivio „An-2“ ir jo dingusios įgulos paieškos operacijos eiga ir rezultatais.
L. Graužinienė: mes sukrėsti
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė stebisi tuo, kaip vykdyta virš Baltijos jūros šeštadienį dingusio ir jos dugne antradienį rasto lėktuvo „An-2“ bei jo pilotų paieška.
Ji teigia, jog nedovanotina, kad dingusiųjų artimieji turėjo raginti tarnybas imti veiksmų.
„Tai yra blogai, taip neturi būti, tai yra nedovanotinas pavyzdys ir tikrai visuomenė yra sukrėsta. Taip pat sukrėsti ir politikai, nes labai gaila, kai reikia įsikišti politikams, kad pradėtų judėti visi veiksmai, kurie turi būti iš karto daromi. Tam yra institucijos, kurios yra už visą koordinavimą atsakingos“, - Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.
Jos teigimu, dėl šios nelaimės dar kyla labai daug klausimų. Ji taip pat sakė palaikanti iniciatyvą, kad krašto apsaugos ministras J. Olekas turėtų Seime atsakyti į kylančius klausimus.
„Taip, palaikau. Aš kiek žinau, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas su komitetu šį klausimą aiškinsis. Aiškintis galime ir dėlioti į priekį, kad tokių skaudžių nelaimių neįvyktų“, - dėstė L. Graužinienė.
„Turiu tokią nuojautą, kad čia kažkas dar yra nelabai gerai, kažkas galbūt buvo bandyta slėpti ir po to tiktai susikoordinuota, kaip daryti. Nes iš tiesų, jeigu imtis veiksmų, visi yra profesionalai, dirba profesionalai institucijose ir struktūrose, ir jie žino, ką daryti. Kodėl veiksmų iš karto nesiimta?“, - svarstė ji.
Antradienio pavakarę lietuvių lėktuvas „An-2“ rastas Baltijos jūros dugne 124 metrų gylyje, daugiau kaip 116 kilometrų nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos, Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Ištyrus lėktuvo liekanas povandeninio roboto video kamera, pilotų nerasta, jų paieška tęsiama.