Automobiliais buvo užkimštos gatvės ir kiemai. Pasitaikė išradingų klaipėdiečių, kurie už automobilio stovėjimą savo kieme nusprendė rinkti mokestį, tačiau įsikišus policijai jie uždarbio turėjo atsisakyti.
Klaipėdoje buvo įkurta per tūkstantį laikinųjų prekybos vietų, į gatves savo valdas išplėtė kavinės ir restoranai. Daugeliui svečių buvo garbės reikalas atsisėsti prie bendro kilometro ilgio stalo, kuris nusitęsė nuo Atgimimo iki Lietuvininkų aikštės.
Pernai per Jūros šventę pardavę vieną milijoną litrų alaus, "Švyturio" alaus daryklos vadovai šįmet jo paruošė dvigubai daugiau. Savo produkcijos apyvartą per šventes kelis kartus padidino ledų, duonos, kitų produktų gamintojai, gerokai daugiau prekių užsisakė prekybos centrai.
Alus, kaip niekada karštomis savaitgalio dienomis, liejosi upeliais. Puslitrinis "Švyturio" alaus bokalas kainavo 3,5 lito.
Vakarop miesto gatvėse šlitinėdavo nemažai apgirtusių jaunuolių, nors neseniai Klaipėdos vadovai nusprendė griežčiau bausti prekybininkus, pardavinėjančius alkoholinius gėrimus ir rūkalus nepilnamečiams.
Į Klaipėdą iš JAV atvykęs išeivijos lietuvis Kurtas Vėlius prisiminė pirmąją Jūros šventę, vykusią 1934-ųjų vasarą. Tada į uostamiestį, kuriame gyveno 45 tūkst. žmonių, suplūdo per 50 tūkst. svečių. Negavę kambarių viešbučiuose ar pas žmones, dalis svečių miegojo parkuose ar tiesiog ant šaligatvių.
Nakvynei pasirinkusių žolynus buvo ir šiemet, tačiau jaunimą prigulti privertė ne viešbučių trūkumas, o alkoholio perteklius. Įkaitę jaunuoliai švaistėsi tuščiais alaus buteliais, teršė senamiesčio kiemus ir laiptines, nors savivaldybė šįmet mieste pastatė 80 kilnojamųjų tualetų.
Skeptikai Jūros šventę vadina visuotine alaus gėrimo fiesta, o pėstiesiems atiduota fantasmagorinėmis skulptūromis išpuošta centrinė magistralė jiems priminė Palangos J.Basanavičiaus gatvę.
Optimistai mano kitaip - Jūros šventėje linksminasi taikiai nusiteikę žmonės, todėl jau kelinti metai policijos suvestinėse nėra didesnių nusikaltimų. Per šią savaitę kriminogeninė situacija Klaipėdoje taip pat nepasikeitė.
Šeštadienio vakarą į Klaipėdos ligoninę buvo nugabentas dvidešimtmetis klaipėdietis, kurį nepažįstamas asmuo sužalojo peiliu. Medikai diagnozavo daugybines durtines ir pjautines žaizdas, jaunuolis gydomas chirurgijos skyriuje. Tai - rimčiausias savaitgalio nusikaltimas.
Daugeliui patiko sumanymas Tiltų ir Turgaus gatvių centre pastatyti Kalėdų eglę, primenančią šventės devizą "Jūros šventės laukėme labiau negu Kalėdų". Juokaudami žmonės vienas kitą sveikino su Kalėdomis.
Šventės organizatoriai stengėsi paskutinę liepos savaitę uostamiestyje sukurti erdvę publikos kūrybiškumui ir emocijoms. Jų teigimu, pagrindinis šventės sėkmės veiksnys - geranoriški, išradingi, originalumo ieškantys žmonės, vadinamosios dryžuotosios sielos.
Šįmet kaip niekada daug mažų ir vyresnių žmonių vilkėjo dryžuotais marškinėliais, motinos kūdikiams pasiuvo dryžuotus šliaužtinukus.
300 dryžuotų ant virvių sukabintų marškinėlių puošė Tiltų gatvę. Išdžiaustyti marškinėliai simbolizuoja, kad iš jūros grįžę vyrai išsiskalbė drabužius ir išėjo švęsti.
Tiesa, naktį chuliganai beveik pusę marškinėlių pavogė. Šventės rengėjai per daug nenusiminė ir juokavo, kad vagišiai įvertino jų pastangas, o kitą dieną vietoj dingusiųjų prikabino naujų.
Senamiesčio ir miesto centro gyventojai šiek tiek pavargo nuo triukšmo. Klaipėdos mero leidimu tik pagrindinėse aikštėse buvo leidžiama koncertuoti iki trečios valandos nakties. Po 24 valandos kavines ir barus lankė policijos pareigūnai, primindami, kad muziką jau reikia išjungti. Barų šeimininkai buvo linkę mokėti baudas, bet negadinti nuotaikos gausiems lankytojams.
Trečią valandą ryto mieste dar linksmindavosi daugybė žmonių. Tuo metu gatvės ir šaligatviai būdavo pilni plastikinių indų nuo alaus, gaiviųjų gėrimų ir kitokių šiukšlių. Iki ryto visa tai būdavo sutvarkyta.
Šįmet netrūko specialiai jūrininkams skirtų renginių. Šeštadienį beveik dvidešimt laivų išplaukė į Baltijos jūrą, kur buvo nuleisti vainikai žuvusiems jūrininkams. Ši tradicija gyvuoja jau nuo pirmosios Jūros šventės 1934 metais.
Tikrą savo šventę jūrininkai pajuto penktadienį vakare Muzikos centre. Atėję čia su žmonomis, jie buvo pakviesti prie dailiai padengtų staliukų, klausėsi "Trijų tigrų", Nelės Paltinienės, Eugenijaus Ivanausko, Alekso Lemano.