DELFI kalbintas valstiečių frakcijos narys Justas Džiugelis, kuris anksčiau skeptiškai atsiliepė apie pačią komisiją, pasidžiaugė, kad frakcijoje vykstant aršioms diskusijoms dėl šios komisijos, buvo atsižvelgta į jo ir Vytauto Bako pasiūlymus. Tiesa, pats jis šios iniciatyvos nepasirašė, mat iš principo jai nepritaria.
„Aš tik galiu pasidžiaugti, kad kovojant dėl šio klausimo frakcijos viduje buvo atsižvelgta į tam tikrus dalykus. Pirminiame šito tyrimo variante buvo planuojama tirti išskirtinai tik 2008 – 2012 metų laikotarpį, dabar jis praplėstas iki 2016 metų. Antras dalykas, kad tas klausimas nebuvo forsuojamas. Anksčiau buvo planuojama dar prieš mėnesį tyrimo projektą registruoti ir daryti pateikimą Seime, tai aš ir kolega (Vytautas Bakas – red.) raginome išsidiskutuoti klausimus ir tą tyrimą perkelti į rudens sesiją. Tai galima sakyti, kad buvo atstovėta pozicija, kad šitas klausimas nebūtų forsuojamas“, – DELFI sakė J. Džiugelis.
Anot Seimo nario, visgi yra du dalykai, kurie šiame įregistruotame projekte jam kliūva. Visų pirma, jam atrodo, kad į tyrimą turėtų būti įtrauktas 2004 – 2008 metų laikotarpis, kai buvo kuriamas LEO LT projektas. Antra – abejonių kelia paties tyrimo pabaigos data, t.y. 2019 metų gegužės pradžia.
„Aš manau, kad šitas laikotarpis (2004 – 2008 metai – red.) turėtų būti įtrauktas, tačiau man teko matyti viešojoje erdvėje, kad Seimo Energetikos komisijai bus pavesta tirti LEO LT klausimą. Jeigu nebus tiriama šitoje komisijoje, dar kelsiu klausimą dėl LEO LT. Kitas dalykas, kuris iš tiesų man nepatinka dėl šito tyrimo – kad jo pabaiga yra numatyta 2019 metų gegužės pirma diena, prieš pat Prezidento rinkimus“, – sakė J. Džiugelis.
Anot jo, jeigu norima spręsti tikrai korupcinius dalykus arba išsiaiškinti tai, kas buvo daroma blogai per tiriamus laikotarpius, tai būtų negerai, jeigu tyrimo pabaigimo data taptų politiniu instrumentu, pavyzdžiui, bloginant galimų kandidatų Prezidento rinkimuose padėtį. J. Džiugelis mano, kad šio tyrimo laikotarpis turėtų būti nukeltas į 2019 metų rugsėjo pradžią.
Jis DELFI sakė pats iniciatyvos nepasirašęs, nes tokių dalykų neremia iš principo. „Nepritariu ateities komisijų sudarymams, todėl, kad manau, jog parlamento veikla – ne tyrimus vykdyti, ne politizuotais tyrimais užsiiminėti, o įstatymų leidyba“, – sakė jis.
Paklaustas, ar dėl šio tyrimo nežada trauktis iš valstiečių frakcijos, J. Džiugelis sakė, kad jam kliuvo visai kiti dalykai.
„Nesu sakęs, kad trauksiuosi iš frakcijos, jeigu bus ar nebus pradėtas šitas tyrimas. Taip yra sakęs Vytautas Bakas. Aš esu sakęs, kad jeigu frakcijos viduje sprendimų priėmime, frakcijos valdymo kultūroje nebus pokyčių ir bus kalbama bendrai frakcijos vardu tuomet, kai tie klausimai dar nebuvo diskutuojami frakcijoje, nes tokių atvejų jau buvo, tai būtų neišvengiama. Dabar to tyrimo komisijos klausimų išplėtimas pagal mano ir V. Bako rekomendacijas arba pasiūlymus iš tiesų rodo tai, kad tie du Seimo nariai, valstiečių frakcijos nariai, buvo pakankamai svarbūs ir buvo išklausyta jų argumentų ir į juos atsižvelgta. Tyrimas iš esmės pasikeitė laikotarpio prasme ir turinio prasme“, – DELFI sakė Seimo narys.
Jis dar žada kelti klausimus dėl LEO LT tyrimo ir tyrimo laikotarpio prailginimo.
A. Butkevičius: tyrimo nebijau
Tuo metu buvęs Lietuvos ministras pirmininkas, socialdarbiečių frakcijos narys Algirdas Butkevičius DELFI sakė komisijos nebijantis, nors jos darbas apims ir jo vadovavimo laikotarpį.
Jis tikino nematęs, kas iš Seimo narių pasirašė po šia iniciatyva, o pats net negavęs tokio pasiūlymo.
„Jie tikriausiai nesuvokia, kaip ministrai pirmininkai dirba ir kokios jų yra funkcijos, kokias užduotis jie turi įgyvendinti. Jeigu jie galvoja, kad ministras pirmininkas gali užsiiminėti kažkokiais visokiais tokiais dalykais, ne strateginiais, kurie yra svarbūs valstybei ar jos veiklos srityse, tai yra gana yra naivūs. Ir man keista, kad komisija perims Lietuvoje teisingumo vykdymą“, – sakė A. Butkevičius.
A. Butkevičius buvo Lietuvos premjeras 2012 – 2016 metais, taigi naujai formuojama Seimo komisija tirs ir jo vadovavimo laikotarpį. Tačiau jis tikino, kad tokio tyrimo nebijo ir juokavo, kad bus įvertinta, kas nuveikta per jo vadovavimo laikotarpį, kokie darbai buvo padaryti ir kokia Lietuva buvo sukurta. „Galėsiu pasireklamuoti“, – ironizavo A. Butkevičius.
„Jeigu kažkas galvoja, kad pareigos suteikia tau galią vykdyti kažkokius nesąžiningus dalykus, tai labai klysta, čia mąstymo problema tam tikrų žmonių“, – DELFI sakė buvęs premjeras.
Paklaustas, koks galėtų būti tikrasis tokios komisijos tikslas, A. Butkevičius teigė manantis, kad tokios iniciatyvos – proga kritikuoti buvusius politikus, užėmusius atsakingas pareigas. „Taip gali kaupti sau politinį kapitalą artėjant savivaldybių, Europos Parlamento ir prezidento rinkimams. Dažnai, kada sukeli visuomenėje emocijas, nesigilinant į turinį, akcentuojant ir paminint tik pavardes, tai kitiems yra tai naudinga“, – mano jis.
„Negaliu garantuoti, ar NSGK komisijai (kiek anksčiau tyrusiai verslo ir politikos ryšius – red.) buvo ta užduotis suformuluota buvusius politikos lyderius arba politikus, kurie ėjo atsakingas pareigas, pažeminti, apie juos daugiau kritiškai kalbėti. Bet pasimatė, kad ten jokios neigiamos informacijos nebuvo pateikta, tai dabar kuriama antra komisija“, – sako A. Butkevičius.
DELFI primena, kad šią iniciatyvą parašais parėmė 58 valdančiosios „valstiečių“, taip pat dalis „Tvarkos ir teisingumo“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovų. Projekte konkretūs fiziniai ir juridiniai asmenys nėra minimi.
Nutarimu siūloma specialią Seimo komisiją įpareigoti ištirti suinteresuotų asmenų ir jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.
Seimo komisija būtų įpareigota iki kitų metų gegužės pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų pataisų, reikalingų nustatytoms problemoms spręsti.