Ryte prezidento kapą aplankė šeimos nariai, premjeras Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas ir būrys socialdemokratų.
Pirmoji prie kapo atėjo A. Brazausko dukra Laima Mertinienė. Netrukus nešina baltų rožių puokšte kapinėse pasirodė našlė K. Brazauskienė. „Laima, būk gera, uždėk žvakes“, - ji įsakė L. Mertinienei. Abi moterys ant kapo uždegė žvakes.
Į kapines taip pat atėjo kita A. Brazausko dukra Audronė su pirmos Vyriausybės prekybos ministru Albertu Sinevičiumi. „Ir prašyčiau, kad daugiau raudonieji čia nieko nedėtų“, - į tuščią vazą pamerkęs baltų kalijų puokštę, pusiau juokais, pusiau rimtai pasakė A. Sinevičius.
Netrukus kapinėse pasirodė A. Butkevičius ir būrys socialdemokratų. Vainiką A. Brazauskui atsiuntė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Socialdemokratai kapą nuklojo baltų ir raudonų spalvų gėlių žiedais.
Ragina būti brazauskininkais
Partiečių vardu kalbėjęs A. Brazausko bendražygis Česlovas Juršėnas sakė, kad kiekvieną kartą vis labiau jaučiame, kokio žmogaus neteko Lietuva ir Europa. Jis A. Brazauską vadino „didžiavyriu“. Pasak Č. Juršėno, A. Brazauskas buvo vyras valstybininkas, kuris visų pirma galvojo apie Lietuvą, jos žmones ir dirbo, kiek leido jo galios.
„Mieli bičiuliai, mums belieka vykdyti jo priesakus, liniją, tęsti jo pradėtus darbus. Tuo mes pagerbsime jo atminimą ir tikrai galėsime įrodyti, kad esame brazauskininkai“, - sakė politikas.
Prezidento našlė K. Brazauskienė susirinkusius pakvietė į 17 val. Dievo Gailestingumo šventovėje Dominikonų gatvėje aukosimas Mišias.
Kliūva sausa žolė
DELFI kalbinta L. Mertinienė užsiminė, kad yra iki šiol neįgyvendintų planų įamžinti prezidento atminimą.
„Mes gi Lietuvoje gyvename, Dieve šventas, visada panašiai vyksta veiksmai. Nežinau, man atrodo, kad būtų labai gražu salę Valdovų rūmuose pavadinti jo vardu. Tėvas gyvenimo pabaigoje, labai sunkiai sirgdamas, rūpinosi, stengėsi, tai buvo jo paskutinis kūrinys. Buvo dėl to labai kritikuojamas, buvo ieškoma finansinių nusikaltimų, pasirodo, nieko nebuvo, galų gale tai išaiškėjo ir dabar tie rūmai pasirodė labai reikalingi“, - kalbėjo L. Mertinienė.
Jos manymu, tėvas būtų labai laimingas, kad šįmet pagaliau atidaromi Valdovų rūmai.
Vis dėlto prezidento dukrai kliūva kapo sutvarkymas. „Negražu čia sakyti, bet fone esanti žolė tai vidutiniškai atrodo. Aš, kaip sodininkė, gal ir geriau sutvarkyčiau, bet jei gabaliuką patvarkysiu ir toliau liks taip pat... Trupučiuką trūkstą priežiūros, man taip atrodo“, - rodydama į šalia kapo augančią sausą žolę, sakė L. Mertinienė.
A. Butkevičius nori A. Brazausko vardo tilto ir elektrinės
„Aš manau, kad jei atminimas įamžinamas iš širdies, su meile, visada yra tinkamas. Nereikia daryti tam tikros pompastikos, organizuoti tam tikro lenktyniavimo. Prezidentas A. Brazauskas ne toks buvo žmogus – jis buvo ūkiškas, dalykiškas, konkretus žmogus ir jam jokios pompastikos nereikėjo, netgi tuo metu, kai jis buvo prezidentas ar ministras pirmininkas“, - į klausimą, ar tinkamai įamžintas A. Brazausko atminimas, atsakė A. Butkevičius.
Pasak premjero, su partiečiais ir kitais žmonėmis A. Brazauskas kalbėdavo paprasta liaudiška kalba, nemėgo dirbtinumo. Premjero manymu, A. Brazauskas nori vieno dalyko – kad Lietuvos žmonėms čia būtų gera gyventi.
Vis dėl to socialdemokratai neatsisako minčių įamžinti A. Brazausko atminimą. Neseniai kalbėtasi su Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės vadovu – aiškintasi, ko reikia, kad elektrinė būtų pavadinta prezidento vardu. A. Butkevičius taip pat tikisi, kad Vilniaus miesto taryba vieną tiltą pavadins A. Brazausko vardu. Jo manymu, tai reikia daryti atsižvelgiant į tai, kad A. Brazauskas buvo puikus inžinierius, daug dėmesio skyręs infrastruktūros plėtrai Lietuvoje.
Vilniaus miesto taryba prieš kurį laiką atsisakė planų Žirmūnų tiltą pervadinti A. Brazausko vardu. Savivaldybės taryba yra nutarusi, kad gatvę ar tiltą nusipelniusio žmogaus vardu galima pavadinti tik praėjus dešimtmečiui nuo jo mirties.
K. Brazauskienė: jis jau tiek prisikentėjo
Tuo metu K. Brazauskienė laikosi kitos nuomonės.
„Aš nežinau, kiek dėmesio jo įamžinimui turėtų skirti, bet kiek stebiu įvykius, priėmė sprendimą, kad po 10 metų pradės ryškiau paminėti. Net aš manau, kad tegul palieka ramybėje – jis jau taip prisikentėjo ir dabar po kiekvienos diskusijos vėl pasipila purvo lavina. Palikite jūs jį ramybėje, tegul ilsisi“, - mano K. Brazauskienė.
Jos manymu, tiltų ir elektrinių pervadinimai A. Brazauskui garbės nepridės, o jei žmonėms to reikia, jie patys išreikš savo valią.
„Labai greitai treji metai prabėgo. Aišku, aš šiandien jau ramesnė, ne tokia, kaip pirmais ir antrais metais ir trečių metų pradžioje, kai į visas puses tampė ir daužė. Dabar esu žymiai stipresnė, prisimenu jį kiekvieną dieną. Šis mėnuo man labai sunkus, bet diena tokia pati graži išaušo, kaip ir tą rytą“, - graudinosi K. Brazauskienė. Moteris sakė nuolat prižiūrinti kapą, sodinanti ir merkianti gėles, deginanti žvakutes. Tą patį ji daro namie prie vyro portreto.
„Šiandien man ramu. Viską padariau, kad jam nereikėtų nerimauti. Dažnai Mišias užsakau, tai vienoje, tai kitoje bažnyčioje, taip kad jis ilsisi ramybėje“, - mano K. Brazauskienė.
DELFI primena, kad A. M. Brazauskas Anapilin išėjo 2010 m. birželio 26 dieną. Per savo gyvenimą jis užėmė ne vieną svarbų postą – buvo pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, vėliau vadovavo Vyriausybei, sovietmečiu ėjo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (LKP CK) pirmojo sekretoriaus pareigas.