Lapkričio 27-28 d. kurorte rengiama lynų keltuvo atidarymo šventė. Gondolos pramogautojus kels nuo Druskininkų vandens parko į kitapus Nemuno esančią „Snow areną“. Darbams einant į pabaigą druskininkiečiai atkreipė dėmesį, kad į gondolas negalės patekti judėjimo negalią turintys asmenys su vežimėliais.
Žmonės pastebėjo, kad keltuvo stotelėje prie vandens parko gondolos nenusileidžia iki žemės. Kad keleiviai galėtų į jas patekti, buvo išbetonuoti statūs laiptai.
Pradinėse lynų keltuvo stotelės vizualizacijose, kurias skelbė Druskininkų savivaldybė, gondolos pavaizduotos nusileidusios ant žemės. Tačiau pastačius atramas, nutiesus lynus ir pakabinus keltuvus paaiškėjo, kad žemės jos nesieks. Tada ir teko skubiai keisti projektą ir numatyti betoninius laiptus.
„Pamatę mūrijamus laiptus, skaitytojai nustebę manęs klausinėja, negi keltuvai nebus pritaikyti judėjimo negalią turintiems kurorto svečiams“, – DELFI sakė laikraščio „Druskininkų naujienos“ vyriausiasis redaktorius Romas Sadauskas-Kvietkevičius.
DELFI žiniomis, minėtų laiptų įrengimas bei požeminės vandens parko automobilių stovėjimo aikštelės stogo sutvirtinimas ir buvo tie pradinio projekto pakeitimai, dėl kurių keltuvo atidarymą teko atidėti keletą kartų, o sąmata padidėjo iki 200 tūkstančių eurų.
Klausimų savivaldybei turi ir opozicija. „Pats projektas galbūt įdomus bei naudingas tuo, kad galbūt bus dar vienas traukos objektas kurorto svečiams. Tačiau projekto finansavimo schema bei objekto nuomos sutartis vertinama labai prieštaringai. Nemažai problemų iškilo ir statybų metu, kuomet dėl projektavimo ar projekto išpildymo klaidų statybos užsitęsė, o statymų sąmata išaugo ir papildomai savivaldybei kainuos per 200 tūkst. EUR“, – sakė tarybos narys konservatorius Vilius Semeška.
Projektas pabrango – mokės savivaldybė
Druskininkų savivaldybės atstovė Diana Sinkevičiūtė pripažino, kad problema egzistuoja. „Atkreipiame dėmesį, kad Lynų keltuvo naudojimo eigoje tikrai bus sprendžiamas klausimas, kaip padėti neįgaliesiems patekti į keltuvą. Druskininkų savivaldybei tai labai svarbu ir ateityje, kartu su operatoriumi, tai išspręsime“, – žadėjo D. Sinkevičiūtė.
Kaip aiškinama savivaldybės paaiškinime, šią vasarą paaiškėjo, kad siekiant užtikrinti lynų keltuvo saugų darbą, tinkamą funkcionavimą ir išvengti galimų sutrikimų, būtina koreguoti Techninio darbo projekto sprendinius. Tai reiškia, kad reikėjo sustiprinti statinio konstruktyvą, palengvinti suprojektuotas konstrukcijas – stogą, gelžbetoninius laiptus. Visa tai ir lėmė, kad keltuvų atidarymų data keitėsi.
„Įgyvendinant projektą ir atliekant anksčiau minėtas korektūras, atsisakyta dalies darbų, kurių atlikimas tapo netikslingas (nebūtinų projekto efektyviam veikimui, atsisakomų darbų suma 114 tūkst. eurų), o už 282 tūkst. eurų nupirkti objektui pabaigti bei saugiai eksploatacijai užtikrinti būtini darbai. Galutinė keleivinio keltuvo sutarties vertė yra 3,9 mln. eurų. Projektas įrengiamas Klimato kaitos specialiosios programos, privataus operatoriaus lėšomis, o minėti papildomi darbai (168 tūkst. eurų) – savivaldybės lėšomis“, – aiškinama savivaldybės atsakyme.
Trečiadienio popietę Druskininkų savivaldybė pateikė jau kitokią versiją. Kaip teigiama Druskininkų savivaldybės patikslinime, Lynų kelias yra pritaikytas ir judėjimo negalią turintiems druskininkiečiams bei kurorto svečiams.
„Neįgalieji galės be vargo patekti į gondolas – ši galimybė buvo numatyta nuo pat projekto pradžios. Atkreipiame dėmesį, kad jūsų minėti laiptai yra tik stotelėje prie Vandens parko įlipti į antrąją gondolą. Tuo tarpu pirmoji gondola nusileidžia iki žemės, tad judėjimo negalią turintys žmonės neturės jokių problemų pasinaudoti šia išskirtine pramoga. Gondolose įrengtos sėdynės yra atverčiamos, kad žmonės su neįgaliųjų vežimėliais galėtų patogiau įvažiuoti į kabiną“, – pranešė savivaldybė.
Tuo metu stotelėje prie „Snow Arenos“ laiptų nėra, šalia stotelės įrengti pandusai.
Į opozicijos klausimus neatsako
V. Semeška dėl keltuvo kelia ir kitus klausimus. Pasak V. Semeškos, objekto užsakovas – ne koks nors privatus investuotojas, o pati Druskininkų savivaldybė. Tam naudojamos Klimato kaitos programos lėšos taršai mažinti, tačiau tai esą yra didžiausias pasityčiojimas iš pačios aplinkosaugos. Ar keltuvai realiai sumažins taršą kurorte, savivaldybė privalės pateikti tai įrodančius duomenis Aplinkos ministerijai.
„Objekto nuomos konkurse dalyvavo vienintelis dalyvis, o 30 metų sudaryta savivaldybės nuomos sutartis su privatininku ekonomiškai žalinga ir nepagrįsta jokiais skaičiavimais. Viso objekto vertė daugiau nei 4 mln. eurų, bet privatininkui UAB „Kautros keltuvai“ išnuomojama 30 metų už 2 mln. eurų. Tai galima būtų palyginti su investuotoju, kuris, investuodamas vieną milijoną eurų, stato privatų namą ir jį išnuomoja 30 metų už pusė namo vertės“, – aiškina V. Semeška.
